Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-01-16 · Civilinė byla Nr. e2-325-241/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
e2-325-241/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01577-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Procesas nutrauktas.
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Atsakovas
UAB „Švarus kiemas“
Ieškovas
Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-325-241/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01577-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4489-262/2019 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švarus kiemas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Švarus kiemas“ bankroto bylą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė nuo 2019 m. kovo mėnesio nesilaiko valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos, todėl susidarė įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau ir – VSDF, Fondas) biudžetui, kuris 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudaro 6 307,74 Eur. Atsakovei taikytos priverstinio poveikio priemonės išieškant skolą buvo nerezultatyvios, įsiskolinimas nesumokėtas, įmonės turtui yra pritaikyti apribojimai, todėl darytina išvada, kad UAB „Švarus kiemas“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Švarus kiemas“ bankroto bylą

4. Teismas nurodė, kad vien įsiskolinimo pareiškėjui fakto nepakanka konstatuoti atsakovės nemokumą; apie atsakovės turtinę padėtį reikia spręsti ne iš vienos aplinkybės, o iš aplinkybių visumos. Teismas iš atsakovės 2019 m. rugpjūčio 31 d. balanso nustatė, kad įmonė turi turto už 411 076 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos yra 176 721 Eur, todėl sprendė, kad pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Švarus kiemas“ nėra nemoki, todėl siekiant, kad įmonė toliau vykdytų veiklą, atsisakė kelti jai bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Tikroji atsakovės finansinė padėtis nėra aiški, vadovautis vien tik jos pateiktais 2019 m. rugpjūčio 31 d. balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita negalima. Pagal paskutinį Juridinių asmenų registrui pateiktą balansą už 2017 m. matyti, kad atsakovė UAB „Švarus kiemas“ jau 2017 m. pabaigoje buvo nemoki, balansas už 2018 m. nepateiktas.

5.2. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė, nenustatė dabartinės tikrosios atsakovės finansinės padėties, nevertino byloje esančių įrodymų bei ex officio (savo iniciatyva) neišreikalavo papildomų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti realią atsakovės finansinę padėtį (turimo turto vertę, jo likvidumą, veiklos vykdymą, gaunamas pajamas ir pan.).

5.3. Teismas nusprendė, jog atsakovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas ūkio subjekto išsaugojimui, nors iš esmės neanalizavo aplinkybių, susijusių su atsakovės ūkinės–komercinės veiklos vykdymu ir jos perspektyvumu. Aplinkybė, kad gerą finansinę padėtį akcentuojanti atsakovė nuo 2019 m. kovo mėnesio negali likviduoti 8 043,79 Eur skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kelia papildomų abejonių, ar šiuo metu atsakovė susidūrusi tik su laikinais finansiniais sunkumais.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB „Švarus kiemas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Viešojo intereso egzistavimas bankroto bylose suponuoja teismo pareigą ne rinkti apelianto nurodomus įrodymus, o tik esant prieštaravimams tarp skirtingų faktinių duomenų, pagrįstų byloje esančiais įrodymais, ex officio imtis veiksmų tokiems prieštaravimams pašalinti – pasiūlyti šalims teikti papildomus įrodymus. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė yra nemoki, neteikė prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, apsiribojo tik tuo, jog UAB „Švarus kiemas“ nevykdo prievolių pareiškėjui, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo atsakovės nemokumo. Teismas negali imtis priemonių įmonės nemokumui įrodyti, kadangi tokią pareigą turi pareiškėjas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra moki įmonė, susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais.

6.2. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Švarus kiemas“ turto vertę sudaro 411 076 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 176 721 Eur, todėl net ir darant prielaidą, kad ši suma pradelsta, atsakovė negali būti laikoma nemokia.

7. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. gruodžio 19 d. duomenimis UAB „Švarus kiemas“ valstybės biudžetui skolinga 13 686,19 Eur. Registrų duomenimis, atsakovės vardu registruotam nekilnojamajam turtui įregistruota hipoteka, įregistruoti 9 antstolių areštai bei atliktas vykdomasis įrašas hipotekinio kreditoriaus naudai; atsakovės vardu įregistruotos 3 transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme yra leidžiamas, bet joms taip pat taikomi apribojimai. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovės vykdomi išieškojimai ir kitų 14 kreditorių naudai 181 093,96 Eur sumai. Atsakovės pateiktame balanse nurodyta, kad gautinos sumos sudaro 203 238 Eur, tačiau galima abejoti šio turto likvidumu ir galimybe jį atgauti, nes nėra duomenų apie debitorinių skolų atsiradimo momentą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutraukiamas

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

9. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Švarus kiemas“ iškėlimo Vilniaus apygardos teisme gautas 2019 m. spalio 28 d. Todėl nagrinėjamoje byloje taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovei UAB „Švarus kiemas“ iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-4692-799/2019 (naujas Nr. eB2-1333-779/2020) iškelta atsakovės UAB „Švarus kiemas“ restruktūrizavimo byla, kurioje nagrinėjamos bylos trečiasis asmuo VMI pareiškė kreditorinį reikalavimą restruktūrizuojamai atsakovei.

12. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teismas atsisako kelti įmonei bankroto bylą, jeigu yra iškelta įmonės restruktūrizavimo byla.

13. Esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, atsižvelgiant į nutarties 12 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog atskirojo skundo dėl teismo nutarties atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą nagrinėjimas yra nebetikslingas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebetenka teisinės prasmės atsakovės (ne) mokumo nustatinėjimas ir apskųstos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacine tvarka, nes pradėjus teismines atsakovės restruktūrizavimo procedūras šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4489-262/2019.

Teisėja Danutė Gasiūnienė