Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. RV-25-1579.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendis: panaikintas nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, nustatyta, kad A. B. bei S. C. (S. C.) nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarė veikdami bendrininkų grupe ir paskirta galutinė 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 14 d. Bausmės pabaiga – 2028 m. birželio 14 d.. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2024 m. balandžio 14 d. Neatliktos bausmės dalis šios nutarties priėmimo dieną – 3 metai 11 mėnesių 5 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. gynėjo advokato skundas tenkinamas. Skundžiamas nutarimas panaikinamas ir A. B. taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y., kai nustatoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, teismui pateiktoje 2024 m. gegužės 24 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2024 m. gegužės 20 d. atlikus pakartotinį nuteistojo rizikos vertinimą, buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teismas, susipažinęs su nuteistojo gynėjo advokato pateiktu skundu ir išanalizavęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Komisija, priimdama 2024 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. RV-25-1579, netinkamai įvertino nuteistojo A. B. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bausmės atlikimo metu. Teismo vertinimu, Komisija, pasiskirsčius Komisijos narių balsams po lygiai (2 balsai už, 2 balsai prieš), nepagrįstai nusprendė netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomendavo jam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Teismo vertinimu, Komisija, atsisakydama taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, klaidingai konstatavo, kad nuteistasis dar nepadarė reikšmingos pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra numatyta kaip alternatyvi sąlyga tam, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – sąlygai, kurią nuteistasis A. B. akivaizdžiai atitinka. Tokiu būdu Komisija, priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, iš esmės motyvavo netinkamai, neatsižvelgdama į tai, kad A. B. nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir kad tokiu atveju įstatymas nereikalauja akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Teismas sutinka su nuteistojo gynėjo advokato skunde pateiktu argumentu, kad Komisija netinkamai įvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant, o A. B. atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų kriterijus.

Vertinant nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, pažymėtina, kad iki Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, priėmimo, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu ir atlieka, buvo teistas vieną kartą. Praeityje A. B. padaryta nusikalstama veika buvo susijusi su dokumento suklastojimu ar suklastoto dokumento panaudojimu arba realizavimu. Nuteistasis šiuo metu pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, pirmą kartą nuteistas (duomenys neskelbtini) metų. Kardomosios priemonės, bausmės vykdymo atidėjimas ar teismo skirti įpareigojimai A. B. skirti nebuvo. Nebuvo identifikuojamas nuteistojo nusikaltimų modelis, A. B. daromi nusikaltimai yra sunkėjantys. Kita vertus, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nagrinėjamu atveju, vis tik didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei, nes aplinkybė, kad nuteistasis įvykdė nusikaltimus, iš kurių vieno įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pasekmė yra žmogaus žūtis, šiuo metu nuo nuteistojo elgesio nepriklauso, ši aplinkybė negali pasikeisti nuteistajam dedant pastangas koreguoti savo elgesį.

Svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kaip minėta, reikšmingas yra nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu. Teismui pateiki duomenys patvirtina, kad A. B. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos skirtas rekomendacijas. Iš asmens byloje esančių socialinio tyrimo išvadų matyti, kad A. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant „OASys“ metodiką buvo atliktas ne kartą. Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu Vilniaus pataisos namuose, t. y. 2021 m. sausio 8 d., buvo nustatyta vidutinė nuteistojo A. B. nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinai 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus pataisos namuose atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyti teigiami rizikos pokyčiai gyvenimo sąlygų ir galimybės įsidarbinti srityse, kadangi A. B. pateikė oficialiai patvirtintas pažymas, patvirtinančias galimybę gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu ir galimybę laisvėje įsidarbinti. A. B. 2024 m. gegužės 20 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taip pat buvo nustatyta (išlikusi) žema nusikalstamo elgesio rizika.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo ir sėkmingai baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą“ nuteistųjų adaptacijos programą; atliko gerbūvio darbus (tvarkė ne tik bendrojo naudojimo patalpas, bet ir atliko teritorijos tvarkymo darbus); aktyviai dalyvavo mokymosi procese; nuteistojo nuostatos į darbinę veiklą bausmės atlikimo metu yra teigiamos; dalyvavo prevencinėse priemonėse (2021 m. liepos 2 d. VšĮ „Gebu“ projekte „Išmokime gyventi be smurto“, kurio metu susipažino su smurto rūšimis, analizavo savo smurto patirtis bei sudarė individualų „saugumo planą“, skirtą išvengti smurtinio elgesio apraiškų ateityje, aktyviai dalyvavo grupinėse diskusijose, analizavo pateiktus pavyzdžius ir dalinosi savo turimomis įžvalgomis. Be to, 2023 m. vasario – liepos mėnesiais lankė grupinius „Emocinio intelekto ir socialinių emocinių kompetencijų ugdymo“ užsiėmimus); dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse (2021 m. organizavo ir dalyvavo šachmatų turnyre, stalo teniso turnyre, tritaškių turnyre, kryžiažodžių turnyre, domino turnyre, nuo 2023 m. vasario 28 d. pradėjo dalyvauti emocinio intelekto ir socialinių emocijų kompetencijų ugdymo grupiniuose užsiėmimuose. 2023 m. kovo 30 d. dalyvavo susitikime su Vilniaus šeimos centro atstovais, kurie vykdė projektą „Nuteistųjų socialinės ir psichologinės integracijos skatinimas“. Dalyvavo studentų vedamuosiuose susitikimuose, filmo „Visos Bo baimės“ peržiūroje, išvykoje į Trakus, išvykoje į teatrą); dalyvavo intervencinėse priemonėse (2021 m. vasario 24 d. A. B. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės. Įvadinio pokalbio metu A. B. neišgrynino esamų problemų, tačiau su specialistu bendradarbiavo. Buvo stebimas nuteistojo gynybiškumas bei kategoriškos nuostatos savęs ir kitų asmenų atžvilgiu. Nuteistajam buvo pasiūlyta dalyvauti intervencinėje programoje „Elgesys – Pokytis – Pasikeitimas“, nuteistasis sutiko ir programoje dalyvavo. Nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. spalio 23 d. dalyvavo ir baigė kognityvinę elgesio pataisos programą „Tik tu ir aš“, nuteistojo dalyvavimas šioje programoje vertinamas itin sėkmingai, A. B. puikiai įsisavino „Sustok ir galvok“ metodą, pasižymėjimo savikritiškumu, buvo motyvuotas. Svarbu pažymėti dar ir tai, kad be to, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, prevencinėse priemonėse, intervencinėse priemonėse, A. B. turi susiformavęs ilgalaikius tikslus, žino žingsnius, kaip tuos tikslus įgyvendins. Be kitų aplinkybių, teismas svarbia aplinkybe sprendžiant dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo laiko ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo visgi nebuvo priimtas vienbalsiai, buvo pareikštos net dvi atskirosios nuomonės, kuriomis siūloma taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nuteistasis atliko didžiąją dalį bausmės, savo elgesį jau yra pakankamai pakoregavęs, geba susitelkti į teigiamas veiklas, prisitaiko prie socialinės aplinkos, išsako realius ateities planus. Atskirąsias nuomones pateikusių dviejų Komisijos narių manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir švelnesne bausmės atlikimo forma. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, sutinka su Komisijos narių atskirosiose nuomonėse išdėstytais argumentais.

Palankiai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdina ir teigiamas jo požiūris į darbą ir mokymąsi. Bausmės atlikimo metu A. B. išreiškė poreikį dirbti ir mokytis. 2019 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, 2020 m. birželio 18 d. su pagyrimu įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, 2020 m. įgijo (duomenys neskelbtini), 2021 m. (duomenys neskelbtini), 2022 m. (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, nuo 2023 m. balandžio 19 d. studijuoja (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Teigiamai įvertinta ir tai, kad Vilniaus pataisos namuose nuo 2019 m. sausio 31 d. paties A. B. prašymu, jis buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Vėliau dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. liepos 14 d. paskirtas į Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos Vilniaus padalinio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareigas. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio įsidarbino atviro tipo (be sargybos statuso) laisvės atėmimo vietoj, (duomenys neskelbtini). Jau nuo 2021 m. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. 2023 m. A. B. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimo specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą. 2023 m. spalio mėnesį nuteistasis sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad lygtinio paleidimo taikymo atveju A. B. bus priimtas į darbą.

Komisija, priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, pažymėjo, kad A. B. neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas nustatė, kad nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini). A. B. buvo išduotas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje, tačiau šis leidimas nebegalioja, kadangi A. B. gavo leidimą gyventi kitoje Europos Sąjungos valstybėje ((duomenys neskelbtini)). Nuteistasis yra pateikęs notaro patvirtiną pareiškimą, kuriame nurodyta, jog nuteistojo tėvai sutinka, kad lygtinio paleidimo taikymo atveju, A. B. galėtų apsigyventi pas juos. Kaip jau minėta, A. B. nuo 2023 m. vasario 24 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjimo specializuotoje atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuo 2023 m. kovo 24 d. vyksta į trumpalaikes dviejų parų išvykas pas artimuosius. Teigiamai įvertinta ir tai, kad nuo 2023 m. lapkričio 27 d. A. B. išsinuomojo gyvenamąsias patalpas, o nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarė nuomos sutartį (duomenys neskelbtini). Be to, teigimai įvertinta ir tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su tėvais, yra vedęs, turi vaikų. Įvertinta ir tai, kad pagal 2024 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Finansų skyriaus pažymą, A. B. pagal vykdomuosius dokumentas yra skolingas 28 891,92 eurų, iš kurių 771,09 eurų išskaičiuota iš darbinės veiklos, 745,93 eurų iš trečiųjų asmenų gautų lėšų, o 130 eurų pats savanoriškai sumokėjo. Teismo vertinimu, nuteistajam šeima yra svarbus resocializacijos veiksnys, kuris motyvuoja nuteistąjį bausmės atlikimo metu koreguoti savo elgesį, o turimi finansiniai įsipareigojimai yra atlyginami pagal šiuo metu turimas galimybes. Be to, A. B. nėra socialinėje atskirtyje, bendrauja su draugais laisvėje. Iš teismui pateiktų duomenų nenustatyta, kad A. B. sirgtų depresija, nerimu, turėtų suicidinių minčių, nuteistajam taip pat nėra būdingas savęs žalojimas.

Teismas įvertina ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo skatintas 7 kartus. Kita vertus, įvertinta ir tai, kad bausmės atlikimo metu A. B. buvo du kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą. Teismas pažymi, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo fiksuotų jokių A. B. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų. Nuteistasis neigia psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Jokių pažeidimų, susijusių su narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimu bausmės atlikimo metu fiksuota taip pat nebuvo. Visa tai rodo nuteistojo realų norą taisytis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir elgtis pavyzdingai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą ir pakankamą poveikį.

Taigi, nors nuteistasis ir buvo du kartus baustas dar 2018 m., pozityvus jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir kiti byloje nustatyti teigiamai jį charakterizuojantys duomenys rodo pakankamai progresyvų ir pozityvų nuteistojo resocializacijos procesą, o tai taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis A. B. ir būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos visuomenėje sugebės elgtis dorai, nebedarys ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų, tai būtent ir yra vienas iš esminių bausmės tikslų. Teismo vertinimu, nuteistasis yra pasiruošęs efektyviai integracijai į visuomenę ir yra pakankamai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nuteistojo A. B. pavojingumas visuomenei šiuo metu iš esmės minimalus. Be to, nuteistajam toliau atliekant bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei nuteistojo resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai netikslinga ir ekonomiškai – valstybė privalės išlaikyti nuteistąjį.

Teismo nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teigiamai A. B. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir ne taip griežtai struktūruotoje aplinkoje. Jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priešingai nei nutarimu sprendė Komisija, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Teismo manymu, atvirkščiai, lygtinis paleidimas iš esmės užtikrins BVK įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalo laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, be to, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę.

Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, pasiskirsčius Komisijos narių balsams po lygiai (2 balsai prieš, 2 balsai už) nutardama netaikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir realią pažangą ją mažinant. Skunde išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos nebuvo taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas nepagrįstu. Esant šioms aplinkybėms Komisija neturėjo pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo A. B. atžvilgiu, todėl nuteistojo skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas keistinas, taikant nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsižvelgiant į tai, kad A. B. praeityje teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taip pat įvertinus tai, kad šiuo metu nuteistasis neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, teismo vertinimu, tikslinga taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 84 – 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus, skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. RV-25-1579 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. B. ir taikyti nuteistajam A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos su intensyvia priežiūra, vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Išaiškinti A. B., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigų nuteistieji privalo:

1) intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, nustatytų šio įstatymo VI skyriuje, jeigu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo taikytas pagal Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 arba 4 dalį;

2) dalyvauti elgesio pataisos programose;

3) gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, jeigu toks gydymas buvo pradėtas ir nebaigtas pataisos įstaigoje;

4) nesilankyti tam tikrose vietose;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų;

6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

7) darbingo amžiaus probuojamieji – per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsniu, probuojamieji privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.