- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- 1A-29-380/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46652-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- A. L.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 19.08 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuplėšė ant Z. P. kaklo kabėjusį dėklą, kuriame buvo 280 Eur, o Z. P. pradėjus šaukti ir priešintis jam, jis kumščiais ne mažiau kaip 4 kartus sudavė jai į veidą, padarydamas Z. P. veido sumušimą ir poodines kraujosruvas ant abiejų akių vokų, viršutinės lūpos dešinėje, ant kairio žando, muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, dėl to atsirado veido minkštųjų audinių patinimas, visa tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, užvaldė Z. P. priklausančius 280 Eur.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendį tiek, kiek tai yra susiję su šio teismo paskirtąja galutine bausme – laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę, nes mano, kad paskirtoji bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra per griežta lyginant su kitu (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d.) nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme už nusikalstamos veikos, numatytos 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Nuteistasis A. L. nurodo, kad nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta tuomet, kai jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir negalėjo adekvačiai vertinti susidariusios situacijos, nesuprato, ką darė. Pažymi, kad teisme visiškai pripažino savo kaltę, sutiko su pareikštais baudžiamojoje byloje civiliniais ieškiniais, nukentėjusiajai parašė atsiprašymo laišką ir atsiprašė jos teisme. Prašo atsižvelgti į kai kurias atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sušvelninti bausmę. Be to, nuteistasis A. L. taip pat prašo, nesant galimybės sušvelninti bausmę, taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą, nustatant teismo nurodymus bei apribojimus, nes jis apgalvojo visas padarytas nusikalstamas veikas, konsultavosi su psichologe, norėtų, kad jam būtų skirtas reabilitacinis gydymas nuo priklausomybės alkoholiui, mano, kad būtų naudingesnis laisvėje, o dirbdamas galėtų atlyginti padarytas žalas. Jis sutiktų su griežčiausiais apribojimais.Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Regina Bučinskaitė atsiliepime su nuteistojo A. L. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis A. L. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, tokiu savo elgesiu parodė aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis A. L. prisipažino ir gailisi nusikaltęs ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskiriant griežčiausią BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pažymi, kad paskirtoji dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei 180 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Konstatuoja, kad teismas paskyrė ne per griežtą laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai pritaikė 64¹ straipsnį paskirdamas galutinę vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, kad nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, nes pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šiuo atveju tokio pagrindo nėra.Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo A. L. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, būtent šiuo klausimu (dėl bausmės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo paskirti švelnesnę bausmę, nes mano, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta lyginant su kitu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri buvo paskirta už sunkesnės nusikalstamos veikos padarymą kitoje baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas neanalizuoja, nevertina teismo nuosprendžiu, kuris nėra skundžiamas, paskirtos bausmės, jos skyrimo aplinkybių, nelygina teismo nuosprendžiu, kuris yra skundžiamas, paskirtą bausmę su teismo nuosprendžiu, kuris nėra skundžiamas, paskirta bausme. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti, ar skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė nėra per griežta, ar ji atitinka padarytos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą.Paskirdamas bausmę nuteistajam A. L., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Teismas įvertino, kad nuteistasis A. L. padarė naują apysunkį smurtinį nusikaltimą, prieš senyvo amžiaus giminaitę, su kuria kartu gyveno, neišnykus teistumui už ankstesnius analogiškus ir sunkesnius nusikaltimus, nepraėjus nė mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę. Teismo vertinimu, tai rodo, kad nuteistasis A. L. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti teisei priešingus veiksmus, taip pat pavojingą, smurtauti linkusią jo asmenybę (t. 1, b. l. 177). Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai nuteistajam A. L. skyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir pagrįstai nesvarstė švelnesnės bausmės skyrimo klausimo. Nors nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne tik nuteistojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – jis baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), jam laisvės atėmimo bausmės dydis buvo nustatytas mažesnis, negu BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas jos vidurkis (nuteistajam A. L. skirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o sankcijoje nustatytas vidurkis yra treji metai vienas mėnuo ir 15 dienų). Taip pat atsižvelgus į tai, jog nuteistasis kaltę pripažino, jam buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu iki vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad individualizuojant A. L. bausmę, jau buvo atsižvelgta į tai, jog jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Todėl įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistajam A. L. skirta per griežta bausmė. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. taip pat prašo, nesant galimybės sušvelninti bausmę, taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. L. buvo nuteistas už vieno tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą. Formaliu požiūriu nuteistajam A. L. galėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, bet turi būti viena sąlyga – pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje esantys duomenys vis dėlto neleidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), jos padarymo aplinkybes (nusikaltimą nuteistasis padarė pavartodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) bei nuteistojo A. L. asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė nepraėjus nė mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, nusikaltimą padarė prieš senyvo amžiaus giminaitę, su kuria kartu gyveno, niekur nedirba ir neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro). Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad tokiu savo elgesiu nuteistasis A. L. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti teisei priešingus veiksmus, taip pat pavojingą, smurtauti linkusią jo asmenybę (t. 1, b. l. 177). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebūtų apribota nuteistojo A. L. galimybė toliau daryti analogiškus nusikaltimus, jis nebūtų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Aplinkybių, kurios leistų nuteistajam A. L. pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, šiuo atveju nenustatyta, todėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos. Nors nuteistasis A. L. identifikavo savo problemų šaltinį, išreiškė norą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, dirbti, atlyginti padarytą žalą, pasižada daugiau nenusikalsti, tačiau tai tėra tik deklaratyvūs teiginiai, jeigu neatsispindi realiuose veiksmuose, kurie sudarytų prielaidas teismui vertinti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vien nuteistojo norai, pažadai, vidinės motyvacijos be jos išorinių apraiškų realiuose veiksmuose negali būti laikomas pakankamu pagrindu tam, kad teismas galėtų manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas sutinka su nuteistojo A. L. argumentu, kad dirbdamas jis galėtų atlyginti padarytą žalą, tačiau teismas neturi pagrindo manyti, kad nuteistasis, kuris, būdamas laisvėje, niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o vietoj to, kad susirastų darbą ir padėtų savo senyvo amžiaus giminaitei, kuri jį priėmė gyventi, mėgino iš jos atimti pensiją, galėtų dėti pastangas susirasti darbą tam, kad atlygintų padarytą žalą. Gyvenimo būdo keitimas yra procesas, kuris turi būti objektyviai matomas, o gyvenimo būdo keitimo siekio deklaravimas yra noro išreiškimas, neturintis savyje jokio objektyvaus pasireiškimo. Teismas gali įvertinti tik tą norą, kuris atsispindi realioje tikrovėje, jį galima pamatyti per konkrečiai atliekamus veiksmus, bet ne žodžius. Tai, kad nuteistasis A. L. konsultavosi su psichologe, yra pirmasis žingsnis į problemos sprendimą ir gyvenimo būdo keitimo procesą, bet tos konsultacijos turėtų būti tęstinio pobūdžio. Tačiau vien konsultacijos su psichologe, taip pat ir atsiprašymo laiško nukentėjusiajai parašymas ir jos atsiprašymas teisme negali būti pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Apeliaciniame skunde nuteistojo išsakyti argumentai nesudaro prielaidų teismui daryti išvadą, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam A. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę per griežta bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.