Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė M. B., faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. B., po kurios mirties per įstatymo nustatytą terminą ji priėmė palikimą, paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 1-ame notarų biure. Pareiškimo pagrindu užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. VĮ Registrų centre M. B. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 48.73 kv. m bendro ploto butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas įsigytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, M. B. gyvenant santuokoje su A. B.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. B., po kurio mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas – ½ dalis minėto buto, taip pat bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai ir pan. Prieš mirtį A. B. testamento nepaliko. Dėl jo turto paveldėjimo į notarą pareiškėjos motina M. B. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Mirus sutuoktiniui M. B. liko gyventi jų įsigytame bute, kuriame gyveno iki pat savo mirties. Jai liko visi sutuoktinio A. B. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Sutuoktiniui mirus, pareiškėjos motina organizavo jo laidotuves, kapavietės sutvarkymą, mokėjo mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas, atliko vieną einamąjį buto remontą. Sutuoktinio palikimą motina pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, visą butą pradėjo valdyti kaip savo. M. B. ir A. B. be pareiškėjos susilaukė sūnaus V. B.. Nei pareiškėja, nei jos brolis V. B. po tėvo A. B. mirties jokių aktyvių veiksmų dėl jo palikimo priėmimo neatliko, t. y. nepradėjo faktinio valdymo, taip pat nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo. Tarp pareiškėjos ir brolio buvo vieningas susitarimas, kad tėvo palikimo dalis pereina vienai motinai, į tėvo palikimą nė vienas iš jų nepretendavo. Tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą pareiškėjos motinai M. B. mirties dieną priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ši tuoj po savo sutuoktinio A. B. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitos galimybės įregistruoti nuosavybės teises į visą M. B. turtą, kuris jai priklausė mirties dieną, nėra.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė paliekantis teismui vertinti, ar pareiškėjos A. L. pateikti įrodymai bei pareiškime nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.

Suinteresuotas asmuo V. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje bei CPK 133 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – teismo pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad A. B. ir M. B. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – A. L. ir V. B.. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla po jo mirties neužvesta. M. B. mirė (duomenys neskelbtini), po kurios mirties pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notaro biurą kreipėsi pareiškėja. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. gegužės 11 d. duomenimis A. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Tuo tarpu M. B. vardu (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagal LT 1991.05.28 įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, šios aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas A. B. ir M. B. esant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė M. B., faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (šio fakto nustatymas reikalingas dėl mirusiosios M. B. turto paveldėjimo). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip pirmos eilės įpėdinei CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme jai gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė M. B., faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, nagrinėjamojoje byloje įrodo pačios pareiškėjos procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės ir argumentai bei pridedami įrodymai, kad po A. B. mirties jo sutuoktinė M. B. liko gyventi jų įsigytame bute, kuriame gyveno iki pat savo mirties. Pareiškėjos motinai liko visi sutuoktinio A. B. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Sutuoktiniui mirus, pareiškėjos motina organizavo jo laidotuves, kapavietės sutvarkymą, mokėjo mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas, atliko einamąjį buto remontą. Pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis netikėti teismas pagrindo neturi, nes jas pagrindžia pirmiau aptarti duomenys, be to, byloje nėra gauta jokių įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštarauja. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjos procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be pirmiau paminėto, VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad M. B. nuo 1976 m. kovo 16 d. iki savo mirties gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). A. B. nuo 2005 m. liepos 29 d. iki savo mirties gyvenamąją vietą taip pat buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), kas atitinka pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms. Teismas nenustatė duomenų, kurie paneigtų ar sudarytų pagrindą pareiškėjos nurodytas aplinkybes M. B. pradėjus valdyti po sutuoktinio A. B. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, laikyti nepatikimomis, todėl nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip neatitinkančių faktinę situaciją ar prieštaringų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų ir nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, savarankiškų reikalavimų nereiškė, interesų konflikto nėra, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais teiginiais ir motyvais kaip patikimu įrodymų šaltiniu. Pareiškėjos pateikta UAB „Prienų butų ūkis“ pažyma patvirtina, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo priskaityta ir sumokėta 829,63 Eur mokesčių. Tokie dokumentai suteikia pagrindą išvadai, kad M. B. po sutuoktinio A. B. mirties, pradėjusi valdyti likusį turtą, toliau tęsė aktyvius veiksmus, susijusius su paveldimo turto priežiūra, jo išlaikymu ir tuo pačiu tinkamu palikimo įgyvendinimu. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, procesiniame dokumente nurodytus paaiškinimus, konstatuotina, jog po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė M. B., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, kadangi ji palikėjo turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, nesant interesų konflikto, pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 15,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.