Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-28 · Administracinė byla Nr. I-1103-289/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-28
Bylos Nr.
I-1103-289/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00428-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinės bylos Nr. I-1103-289/2017
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00428-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2.; 55.1.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,nedalyvaujant pareiškėjui R. M.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2017 m. balandžio 13 d. buvo gautas pareiškėjo R. M. skundas (1 t., b. l. 2-6), kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK), 300 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas R. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu, apie teismo posėdį jam yra žinoma, pareiškėjas sutiko, kad bylą nagrinėtų jam nedalyvaujant (2 t., b. l. 6, 8).

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. savo skunde (1 t., b. l. 2-6) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2014-04-10 iki 2017-04-10 jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių policijos komisariato areštinės kameros buvo perpildytos, kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, prastas apšvietimas, rūkantys asmenys kamerose laikomi kartu su nerūkančiaisiais, atvykstant ar išvykstant etapu darant asmens ir jo daiktų apžiūras, tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, asmuo, esant žemai oro temperatūrai, yra verčiami nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos tokių neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 300 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities VPK atsiliepime (1 t., b. l. 13-17) nurodoma, jog Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaudamas Lietuvos valstybei, išnagrinėjęs R. M. skundą dėl 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, su juo nesutinka, nes mano, kad skundas nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjas Telšių aps. vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo areštinėje (toliau - areštinė) Gamyklos g. 36, Mažeikiai buvo laikomas 4 kartus. . Nuo 2014-05-06 iki 2014-05-07 buvo laikomas areštinės dvivietėje kameroje Nr. 19 kartu su dar vienu suimtuoju asmeniu. Nuo 2014-05-07 iki 2014-05-09 perkeltas į keturvietę kamerą Nr. 11, laikomas kartu su dar dviem suimtaisiais asmenimis. 2014-05-09 14.00 vai. per Akmenės r. policijos komisariatą etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Areštinėje laikomas 3 paras. Nuo 2014-11-10 iki 2014-11-13 buvo laikomas areštinės dvivietėje kameroje Nr. 19, kartu su dar vienu suimtuoju asmeniu. 2014-11-13 planiniu konvojumi išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. Areštinėje buvo laikomas 2 paras. Nuo 2015-11-30 iki 2015-12-01 buvo laikomas areštinės dvivietėje kameroje Nr. 19. kameroje laikomas vienas. 2015-12-01 išvyko planiniu konvojumi į Šiaulių tardymo izoliatorių. Areštinėje laikomas 1 parą. Nuo 2016-01-06 iki 2016-01-07 buvo laikomas areštinės keturvietėje kameroje Nr. 10, kartu su dar dviem suimtaisiais. 2016-12-01 planiniu konvojumi išvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Areštinėje laikomas 1 parą. buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkanti minimalaus gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktais nustatytą patalpų plotą. Teritorinės policijos komisariatų areštinės savo darbe vadovaujasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis „Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis“, bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 patvirtinta „Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija“. Pagrindinės instrukcijos sąvokos sako, kad Policijos areštinė - vieta, skirta sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areštuotiems bei kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymuose, kituose teisės aiduose bei šioje instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Sanitarinis mazgas kamerose yra įrengtas tinkamai pagal teisės normų (HN 37:2009 20 p.) reikalavimus. Pagal HN 37:2009 21 p. kamerose yra dvigubi langai, išorinis stiklas yra skaidrus, vidinio lango stiklas yra sustiprintas bei armuotas, skaidraus stiklo. Bet to visose be išimties kamerose yra įdiegtos papildomai dienos liuminescencinės lempos. Langai yra pritaikyti vėdinimui, jie atsidaro iš kameros vidaus pusės (su ribotuvais, kad nebūtų galima perdavinėti daiktų), todėl atitinka higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Be to, kameros yra dar papildomai vėdinamos mechaniniu būdu. Elektros varikliai, per ventiliacinius vamzdynus priverstinai įpučia ir ištraukia orą. Pagal HN 37:2009 30 p. kamerų viduje visa tai yra įdiegta. Areštinėje naudojami lovos skalbiniai, rankšluosčiai, minkštas inventorius (antklodės) skalbiami UAB „Gieveta“ skalbykloje (HN 134:2015 23 p.). Areštantams išduodamas minkštas inventorius (čiužinys, pagalvėj su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio, kurie kiekvieną kartą panaudojus dezinfekuojami dezinfekciniu skysčiu. Antklodės iš audinio tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti policijos areštinėje esančioje dezinfekcinėje kameroje (HN 134:2015 38 p.). Areštinės patalpos (laisvos) kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, tualetai, santechniniai įrenginiai, praustuvės plaunami naudojant plovimo ir dezinfekcijos medžiagas. Patalpų valymą atlieka UAB „Corpus A“ darbuotojos. Patalpoms, įrangai, inventoriui valyti naudojamos pagal jų paskirtį ir gamintojo naudojimo instrukcijas. Dušinei, sanitariniams įrenginiams valyti naudojami autorizuoti (registruoti) biocidai. Jiems turi saugos duomenų lapus, autorizacijos liudijimus, naudojimo instrukcijas (HN134:2015). Pagal areštinės vidaus tvarkos taisykles, areštantai, buvimo areštinėje laikotarpiu, patys rūpinasi kameros švara. Tam tikslui kiekvienoje kameroje yra grindų šluostė, šepetys, semtuvėlis. Areštinės patalpų profilaktinę dezinfekciją deratizaciją ir dezinsekciją pagal sutartį, atlieka UAB „Dezinfa“ („Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darinį atlikimo (registravimo) žurnalo" įrašų kopijos pridedamos). Patalpų neplaninė dezinfekcija atliekama pagal epidemiologinius parodymus (HN134:2015 20 p.). Pabrėžė, kad areštinėje, pareiškėjo buvimo laikotarpiu, nebuvo gauta pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. M. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobūdžio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniškai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26722/95).

Žemesnės instancijos teismas

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 5-V-739 redakcija) patvirtintų Telšių apskrities VPK nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Telšių apskrities VPK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos policijos veiklos ir kitais įstatymais, nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais ir šiais nuostatais.

Dėl areštinės kamerų, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, plotų

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus bei areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą atkreiptinas dėmesys į tai, jog, vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017).

Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų skundžia kalinimo laikotarpį nuo 2014-04-10 iki 2017-04-10. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų apskaitos žurnalo (1 t., b. l. 84-89), Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnalo (1 t., b. l. 90-102 b. l.) pareiškėjas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK areštinėje nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2014-05-06 iki 2014-05-07 dvivietėje kameroje Nr. 19 kartu su dar vienu asmeniu ir nuo 2014-05-07 iki 2014-05-09 keturvietėje kameroje Nr. 11 kartu su dar dviem asmenimis (3 paras), nuo 2014-11-10 iki 2014-11-13 dvivietėje kameroje Nr. 19 kartu su dar vienu asmeniu (2 paras), nuo 2015-11-30 iki 2015-12-01 dvivietėje kameroje Nr. 19 buvo laikomas pats vienas (1 para), nuo 2016-01-06 iki 2016-01-07 keturvietėje kameroje Nr. 10 kartu su dar dviem asmenimis (1 para). Kameros Nr. 19 plotas yra 11,52 kv. m, Nr. 11 plotas - 21,60 kv. m, Nr. 10 plotas - 21,60 kv. m (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto). Iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą, kameros Nr. 19 plotas yra 10,26 kv. m, Nr. 11 plotas - 20,34 kv. m, Nr. 10 plotas - 20,34 kv. m. Pažymėtina, kad pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kamerose, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 5,76 kv. m iki 11,52 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto). Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis apie kamerų plotus be sanitarinio mazgo, pareiškėjui (vienam kalinamam asmeniui) teko nuo 5,13 kv. m iki 10,26 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą) ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, prastas apšvietimas, rūkantys asmenys kamerose laikomi kartu su nerūkančiaisiais, atvykstant ar išvykstant etapu darant asmens ir jo daiktų apžiūras, tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, asmuo, esant žemai oro temperatūrai, yra verčiami nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes.

Dėl higienos sąlygų kamerose

Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punkte numatyta, kad kameroje turi būti įrengtas 100 x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiamas metalinis praustuvas ir Genujos tipo klozetas.

Taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau ir HN 37:2009) 20 punkte numatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.

Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. (21 punktas). Policijos areštinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (22 punktas). Policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema (23 punktas). Policijos areštinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatūra 18-28 C (šiltuoju periodu) ir 18-26 C (šaltuoju periodu), santykinė drėgmė 30-75 % (24 punktas).

Visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs. Patalpose ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio (48 punktas).

Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - SPT prie VRM), įgyvendindama SPT prie VRM 2013 m. veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1V-414,13 priemonę, įvertino policijos ir teismo sulaikytų asmenų laikymo sąlygas, jų sveikatos priežiūros prieinamumą bei tinkamumą Mažeikių r. PK areštinėje. 2014 m. sausio 6 d. Nr. 11VL-1 pažymoje dėl policijos ir teismo sulaikytų asmenų laikymo sąlygų, jų. sveikatos priežiūros prieinamumo bei tinkamumo Telšių apskrities vyliausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje ir nustatė, kad areštinės įrengimas ir priežiūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimus, asmenys, laikomi areštinėje, maitinami vadovaujantis skiriamų maisto produktų kiekiais, asmenims, laikomiems areštinėje, sudarytos sąlygos vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, kasdien vieną valandą pasivaikščioti lauke, o nepilnamečiams, moterims ir sergantiems tuberkulioze - du kartus per dieną po vieną valandą, areštinė patalynės turi pakankamai, areštinės švari ir nešvari patalynė laikoma prisilaikant higienos reikalavimų, kiekvienas asmuo, laikomas areštinėje, aprūpinamas minkštuoju inventoriumi (čiužiniu, pagalve, antklode) ir lovos skalbiniais (paklode, užvalkalu pagalvei, užvalkalu antklode) ir rankšluosčiu, patalynė keičiama vieną kartą per savaitę, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas Mažeikių PK areštinėje organizuojamas sveikatinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, minkšto inventoriaus kamerinė dezinfekcija atliekama savalaikiai. Mažeikių r. PK areštinėje policijos ir teismo sulaikytų asmenų laikymo sąlygos atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimus (1 t., b. l. 59-63).

Telšių visuomenės sveikatos centras 2014-07-16 patikrinimo akte Nr. AP-1-114 (patikrinimas atliktas 2014-07-09) nustatė tam tikrus nors ir ne esminius Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimus (HN 37:2009 9 p., 48 p., 49 p., 50 p., 57 p. pažeidimai) (1 t., b. l. 64-66).

Konstatuotina, jog Telšių apskrities VPK, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 37:2009 9, 48, 49, 50, 57 punktus neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Telšių visuomenės sveikatos centras savo atliktuose vėlesniuose patikrinimuose Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų neužfiksavo. Tai yra Telšių visuomenės sveikatos centro 2014-10-17 patikrinimo aktas Nr. AP-1-162 (patikrinimas atliktas 2014-10-17), Telšių visuomenės sveikatos centro 2014-11-20 patikrinimo aktas Nr. AP-1-197 (patikrinimas atliktas 2014-11-12), Telšių visuomenės sveikatos centro 2015-09-16 patikrinimo aktas Nr. AP-1-153 (patikrinimas atliktas 2015-09-09), Telšių visuomenės sveikatos centro 2016-02-22 patikrinimo aktas Nr. AP-1-24 (patikrinimas atliktas 2016-02-12), (1 t., b. l. 73-74, 75-76, 77-80, 81-83).

Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad areštinės patalpų profilaktinę dezinfekciją, deratizaciją ir dezinsekciją pagal sutartį atlieka UAB „Dezinfa“. Patalpų neplaninė dezinfekcija atliekama pagal epidemiologinius parodymus (HN 134:2015 20 p.).

Byloje yra pateikti Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai (1 t., b. l. 18-48).

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Areštinėje uždarytų asmenų paskirstymą reglamentuoja Lietuvos policijos komisaro 2015-02-10 įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ V skyrius (iki 2015-02-10 tai reglamentavo kamerose Lietuvos policijos komisaro 2012-10-10 įsakymo Nr. 5-V-677 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ V skyrius), kuriame nurodyta, kad areštinėje laikomi asmenys į kameras uždaromi laikantis izoliavimo reikalavimų, taip pat ir rūkantys asmenys – atskirai nuo nerūkančių, jei šie gali priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Pažymėtina, kad pareiškėjas (taip pat ir atsakovas) nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į Telšių apskrities VPK administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti Telšių apskrities VPK neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2010 14 punkte numatytų reikalavimų.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl anksčiau nurodytų higienos normų reikalavimų nesilaikymo (HN 37:2009 9 p., 48 p., 49 p., 50 p., 57 p. pažeidimai) areštinės kamerose kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismas neabejoja, kad dėl anksčiau nurodytų higienos normų reikalavimų nesilaikymo areštinės kamerose (blogos kokybės minkštasis inventorius, kamerose trūksta švaros, susidėvėję baldai ir kt. anksčiau nurodyti HN 37:2009 punktų pažeidimai) pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjui esant Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK areštinės patalpose būtų buvę laikytasi anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir higienos normų reikalavimų.

Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo jis siekia apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas ilgalaikio sulaikymo patalpose. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasis išdėstytais argumentais teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo R. M. reikalavimas dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo R. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sąlygas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista.

Pareiškėjo reikalavimą priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Virginijus Stankevičius