- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e1-780-917/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47878-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- L. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės L. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
L. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2016 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skirti įpareigojimai: nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, 2016 m. spalio 25 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. G. 2020 m. gruodžio 6 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo sugyventine V. J. metu, tyčia rankų kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas kairio žando sumušimą, poodines kraujosruvas kairiame momenyje, kairėje blauzdoje, tokiu būdu smurtaudamas L. G. savo šeimos narei V. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis L. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su V. J. bendrauja apie 7 metus, tačiau kartu gyvena ir veda bendrą ūkį pusę metų. Turi bendrą sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini). Visi kartu gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 6 d. kartu su sūnumi buvo išvažiavęs pas draugą ir namo grįžo apie 21.00 val. Buvo neblaivus, jautėsi apsvaigęs. Grįžus namo V. J. jam pradėjo priekaištauti dėl to, kad vėlai grįžo ir tuo pagrindu tarp jų kilo žodinis konfliktas. Prisimena, kad V. J. vonioje maudė jų sūnų. Prisimena, kad ji vonioje buvo užsirakinusi, o jis beldėsi į vonios duris, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Išmaudžiusi sūnų V. paguldė miegoti. Vaikas greitai užmigo, todėl nematė ir negirdėjo kas vyko tarp jo ir V.. Jam ir V. toliau besiginčijant, jis kumščiu trenkė V. keletą kartą į jos rankas. Tikrai neprisimena, kad būtų trenkęs V. į galvą ir į pilvą. Taip pat negali tiksliai pasakyti, kiek kartų V. trenkė kumščiu, nes neįsidėmėjo. Mano, kad ne daugiau trijų kartų. Pilnai to negarantuoja, nes galėjo būti ir daugiau. Prisimena, kad šio konflikto metu V. spyrė keletą kartų į kojas. Taip pat neprisimena, kiek kartų spyrė. Jam atrodo, kad ne daugiau kaip pora kartų. Neprisimena, kad V. nuo jo smūgių būtų nukritusi ant žemės. Visas šis konfliktas vyko buto koridoriuje. Jis ketino išeiti iš namų, o V. jo neleido. V. užrakino buto duris, todėl jis iš jos piniginės išsiėmė 100 eurų ir per buto langą išlipo į lauką. Išėjęs iš namų vaikščiojo bet kur, pragėrė V. pinigus ir namo grįžo tik po dviejų dienų. Grįžęs namo atidavė V. jos pinigus, jos atsiprašė, tačiau iki šiol V. ant jo pyksta. Jis nuoširdžiai gailisi V. J. atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą, nori su ja susitaikyti ir toliau gyventi kartu. Jis neregistruotas nei narkologiniame, nei psichoneurologiniame dispanseriuose, ten nesigydė. Pasižada, kol vyks šis ikiteisminis tyrimas nebendrauti su V. J., prie jos nesiartinti ir pasižada laikinai išsikelti gyventi pas savo motiną adresu (duomenys neskelbtini). Sutiktų su teismo baudžiamuoju įsakymu ir pageidautų bausmės - laisvės apribojimo, taip pat sutiktų lankytis smurtinį elgesį keičiančioje programoje, taip pat galėtų atlikti viešuosius darbus. Papildomai parodė, kad savo ankščiau duotus parodymus tvirtina. Dėl savo poelgio, kuriuo sukėlė savo sugyventinei V. J. fizinį skausmą ir ją sužalojo, nuoširdžiai gailisi ir dėl to labai pergyveno. Šis įvykis jam tapo pamoka. Pasižada, kad daugiau toks jo elgesys nepasikartos. V. J. dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai atsiprašė, ji jam atleido. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, su jam siūloma bausme jis sutinka ir įsipareigoja ją atlikti (b. l. 95–96, 110).
Be kaltinamojo L. G. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai išaiškinta teisė apie tai, kad gali neduoti parodymų arba neatsakyti į tam tikrus klausimus susijusius su jos šeimos nariu ar artimu giminaičiu. Ji sutinka duoti parodymus. Yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Tvirtina savo parodymus, duotus pareiškimo padavimo metu, daugiau papildomų aplinkybių nurodyti neturi. Tvirtina, kad nuo 2020 m. gruodžio 6 d. L. G. kartu ja adresu (duomenys neskelbtini), negyvena ir jie bendros buities neveda. 2020 m. gruodžio 6 d., apie 21.40 val., būdamas neblaivus, L. G. ją įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais ir būdamas agresyvus, jai išėjus iš vonios kambario, koridoriuje jai rankų kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, t. y. kojas, pilvą, ranką (neprisimena kurią), galvos ir veido sritį. Kur tiksliai jis jai spyrė ir sudavė rankos kumščiu, ji negali nurodyti, nes buvo išsigandusi. Tokiu būdu L. G. jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas bei sumušimus ant kūno. L. G. jos atsiprašė, ji jam dėl to, kad jis jai sukėlė fizinį skausmą ir sužalojo, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 56–57).
Iš 2020 m. gruodžio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. J. kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrių. Iš pareiškėjos priimtas pareiškimas, liudytoja apklausa V. J., kurios atžvilgiu padaryta nusikalstama veika. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos atžvilgiu smurtavusio sugyventinio L. G.. Pareiškėja apklausta, atlikta įvykio vietos apžiūra, pridedama fotolentelė. Pareiškėja V. J. parodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d., apie 21.00 val. namo adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sugyventinis L. G. su jų bendru mažamečiu sūnumi D. G., gimusiu (duomenys neskelbtini) m. Būnant namuose apie 21.40 val. ji L.pradėjo prieštarauti, kad jis su sūnumi grįžo neblaivus ir per vėlai. Tada sugyventinis pradėjo ją keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir tapo agresyvus. Jai išėjus iš vonios kambario, sugyventinis koridoriuje pradėjo ją kumščiais mušti suduodamas apie penkis kartus į įvairias kūno vietas, taip pat spyrė koja apie penkis kartus pataikydamas į kojas, pilvą ir ranką. Jai pradėjus šaukti, kad kvies policiją, sugyventinis atsidaręs kambario langą, esantį pirmame aukšte, per jį iššoko ir pasišalino. Sugyventinis ankščiau prieš ją yra smurtavęs ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokiais veiksmais jai sugyventinis sukėlė fizinį skausmą. Dėl sukelto fizinio skausmo ir smurto artimoje aplinkoje prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir sugyventinį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 8–10, 20–23).
Iš 2020 m. gruodžio 6 d. informacijos apie įvykį ROIK 0120000680066 matyti, kad užfiksuota, jog buvo gautas telefoninis fizinio asmens pranešimas apie tai, kad namuose girdi kaip mušasi kaimynai, galimai šeima gyvena, gali būti neblaivūs, moteris šaukia (b. l. 25).
Iš 2021 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad išreikalautas garso įrašas iš BPC, iš kurio stenogramos matyti, kad fizinis asmuo 2020 m. gruodžio 6 d., 21 val. 50 min. pranešė apie (duomenys neskelbtini) name, Kaunas, nežino kuriame bute, bet antrame aukšte girdimą triukšmą, kad girdi kaip rėkis moteris, prašo iškviesti policijos pareigūnus (b. l. 29–30).
Iš 2020 m. gruodžio 6 d. Kauno apskrities VPK Kauno patrulių rinktinės vyr. patrulio T. D. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatė, kad smurtą patyręs asmuo – V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai, tai yra ant moters veido ir galvos stebimi patinimai, moteris šoko būsenoje, išsigandusi, susijaudinusi. Smurtu įtariamas asmuo L. G. buvo pasišalinęs. Įvykio vietoje naudotas nešiojamas vaizdo reguliatorius. V. J. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 6 d., apie 21:51 val., adresu (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, sugyventinis L. G. sukonfliktavęs stipriai rankomis sudavė į galvos sritį, nukritus ant grindų kojomis spardė į įvairias kūno vietas. Kiek kartų sudavė, neprisimena. Tokiais savo veiksmais L. G. sukėlė V. J. fizinį skausmą. Po smurto prieš savo sugyventinę L. G. išėmęs iš V. J. piniginės vieną šimtą eurų atsidarė kambario langą per jį pasišalino. Smurto aplinka tvarkinga. V. J. blaivi, GMP atsisakė. Smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta pažymėta kaktoje ir kairiame žande (b. l. 32–35).
Iš 2020 m. gruodžio 10 d Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, padarytas policijos vaizdo registratoriumi įvykio vietoje. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matoma, kaip policijos pareigūnui moteris, prisistačiusi V. J., sako, kad „sugyventinis L. G. gal prieš 15, gerų 10 minučių, pavogė, pasiėmė pinigus, užsikišo čia už klyno ir išlipo per langą, aš jo per duris neišleidau, sakau aš iškviečiau pareigūnus, sakau ir viskas ir jis čia mane prie durų iš kojos pradėjo spardyti ir tada jisai per langą išlipo“. Pareigūnas sako: „tai dabar kurioj vietoj čia viskas vyko?“, į ką moteris atsako: „nu tai va čia, aš iš pradžių maudžiau vaiką vonioje, užsirakinau, nes jis jau grįžo išgėręs ir pradėjo terorizuot mane, aš užsirakinau, tada jisai daužė duris, sako atidaryk tu man duris, žertva, ką tu ten sako tiek laiko darai, nu pradėjo mane kolioti paskui, aš jau išgirdau, kad jis ruošiasi išeiti, tai aš išėjau tada iš vonios ir aš mačiau kaip jis paėmė mano piniginę ir už klyno užsikišo 100 eurų, sakau atiduok mano pinigus, tada jisai pradėjo rėkti ant manęs, sako aš tau nieko neduosiu, aš čia stovėjau nu vat šitoj vietoj, nes neišleidau pro duris ir jisai iš kojų, iš kumščių, va į galvą (ranka rodo į savo viršugalvį)“. Pareigūnas sako: „čia parodykit ranką, irgi?“. Moteris rodo dešinės rankos dilbį ir sako: „jo, čia aš kritau turbūt ant batų, ant ko“. Pareigūnas sako: „aha, dešinė ranka“. Moteris sako: „čia dar galvoj guzas“, pareigūnas klausia: „galvoj guzas?“, moteris atsako: „jo, čia va guzas (ranka rodo į galvą), čia skauda“. Pareigūnas sako: „nu jo, paraudimas iš kairės pusės, ties kairiu žandu?“, moteris atsako: „jo, kairiu“ (b. l. 37–39).
2020 m. gruodžio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2851/2020 (02), atlikus tyrimą V. J. konstatuota kairio žando sumušimas, poodinės kraujosruvos kairiame momenyje, kairėje blauzdoje, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku (2020 m. gruodžio 6 d.) bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai griuvimui nebūdingi (b. l. 44–45).
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.
Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymais bei tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis L. G. 2020 m. gruodžio 6 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo sugyventine V. J. metu prieš ją smurtavo – tyčia rankų kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas kairio žando sumušimą, poodines kraujosruvas kairiame momenyje, kairėje blauzdoje, kas V. J. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji tiek iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad konflikto metu prieš sugyventinę minėtus veiksmus atliko ir taip jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pripažino ir pats kaltinamasis L. G.. Fizinio smurto vartojimo požymiai užfiksuoti ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nes pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą užfiksavo akivaizdžius nukentėjusiosios sužalojimus – ant moters veido ir galvos stebimi patinimai, moteris šoko būsenoje, išsigandusi, susijaudinusi, o smurtu įtariamas asmuo pasišalinęs. Nors šioje byloje liudytoju nebuvo apklaustas asmuo, kuris dėl išgirsto triukšmo kaimynų bute ir moters šaukimo kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą ir prašė iškviesti pareigūnus, tačiau byloje esanti informacija patvirtina, kad pagal pašalinio fizinio asmens telefonu iškviestą pagalbą į įvykio, po ko atvykę pareigūnai matė sužalotą nukentėjusiąją, užfiksavo smurto artimoje aplinkoje faktą, nukentėjusiosios parodymus, moteris buvo blaivi, kartu buvo mažametis vaikas, nors smurtu įtariamas asmuo jau buvo pasišalinęs. Esant šiems duomenims teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu ir dėl jo nukentėjusiajai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje esanti 2020 m. gruodžio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2851/2020 (02) patvirtina, kad V. J. konstatuota kairio žando sumušimas, poodinės kraujosruvos kairiame momenyje, kairėje blauzdoje, padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – tyčia rankų kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajai ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikų neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šių duomenų visuma patvirtina, jog L. G. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai. L. G. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis savo veiksmais nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė savo šeimos nariui.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kadangi nukentėjusioji V. J. ir nusikaltimą padaręs asmuo – L. G. gyveno bendrai neįregistravę santuokos (partnerystė), tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nukentėjusioji V. J. nurodė, kad sugyventinis L. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau šio asmens faktas apie neblaivumą nebuvo nustatytas, atvykus pareigūnams asmuo buvo pasišalinęs, todėl nepripažintina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu asmuo buvo neblaivus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui..
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 70–71), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 73–77), SODROS duomenų bazėje neregistruotas, nedirbantis (b. l. 66–67), registruotas nuo 2020 m. lapkričio 25 d. Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo (b. l. 68), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis, nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 82), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų penkių metų laikotarpiu neužregistruotas (b. l. 80).Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. G. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos terminu ir skirtinais įpareigojimais sutinka (b. l. 113–115, 117).
Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam L. G. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, teistas ir baustas administracine tvarka, nedirba, todėl manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros. Prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamajam skirtini įpareigojimai: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą) bei per 9 (devynis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis savo šeimos nario atžvilgiu smurtavo ne pirmą kartą, taip pat į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, manytina, jog kaltinamasis nėra padaręs pakankamų išvadų dėl ankstesnių įvykių, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant šią priemonę įvykdyti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – neišvykti iš (duomenys neskelbtini) m. bei įpareigojimai nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. J. bei nesilankyti (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 83–84), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė ir su ja skirti įpareigojimai panaikintini (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra vienas kompaktinis diskas su BPC garso įrašu voke ir vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos apžiūros, esantys baudžiamojoje byloje prie galinio bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
L. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);
- per 9 (devynis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų;
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę L. G. skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);
- per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų;
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu L. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš (duomenys neskelbtini) m. bei skirtus įpareigojimus nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. J. bei nesilankyti (duomenys neskelbtini) m., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Vieną kompaktinį diską su BPC garso įrašu voke ir vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos apžiūros, esančius baudžiamojoje byloje prie galinio bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti L. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.