Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

dalyvaujant I. S. (I. S.) ir nukentėjusiajam T. J.,

išnagrinėjęs I. S. (I. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, gyv. Vilniaus r., Maišiagalos mstl., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. 2016 m. vasario 28 d., apie 19 val., Vilniaus r., Sudervės k., (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9., 147. reikalavimus, t.y. paliko stovėti suinteresuotam asmeniui A. I. priklausantį automobilį ,,Peugeot 406“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis), nepasirūpinęs, kad automobilis savaime nepradėtų judėti. Jam pasitraukus iš savo vietos, automobilis paridėjo ir atsitrenkė į priekyje stovintį ir priklausantį nukentėjusiajam T. J. automobilį ,,O. M.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis), ko pasėkoje buvo apgadinti abu automobiliai, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d. (b.l. 3, 21).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-04 nutartimi 6 mėnesių terminas skirti administracinę nuobaudą pratęstas iki 2017-02-28 (b.l. 77).

Teismo posėdyje I. S. savo kaltę dėl atsirėmimo į kitą transporto priemonę bei tvorą pripažino, dėl eismo įvykio nuoširdžiai gailisi. Jis nurodė, kad tą vakarą vežė vaikus kurie gyvena Kernavės g. 8. Paliko automobilį nuokalnėje ir nuvedė vaikus namo. Išėjęs iš namų pamatė, kad automobilis nuriedėjo. Buvo tamsu, šviesos iš mano namų nėra. Jis nepastebėjo, kad jo paliktas stovėti automobilis nuriedėjo ir užkliudė kaimyno mašiną. Mašina stovėjo prie tvoros kaimyno. Buvo slidi kelio danga, buvo slidus šlaitas. Jis skubėjo vaikus palikti namie ir važiuoti į darbą bei neužtikrino, kad automobilis neriedėtų. Jam reikėjo užtraukti rankinį, o jis paliko ant bėgio. Automobilis, su kurio jis važiavo priklausė A. I., o atsitrenkė į automobilį priklausantį T. J.. A. I. automobilis buvo apgadintas įvykio metu, nes trenkėsi į tvorą. Kaimyno automobilis stovėjo aukščiau. A. I. tą patį vakarą jis informavo apie pažeidimus. Apie tai, kad jis apgadino dar automobilį priklausantį T. J. sužinojo kai jį išvietė į policiją. Jis nematė, kad jo paliktas automobilis nuriedėjo ir apgadino T. J. automobilį. A. I. pretenzijų nereiškia dėl apgadinto automobilio, jis su ja viską sutarė. Iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau jis nežinojo, kad buvo apgadintas dar T. J. automobilis. Suvokia, kad jam reikėjo apsižvalgyti ar nekliudė kitų automobilių (b.l. 16, 52-53).

Liudytojas E. I. parodė, kad 2016-02-28 I. S. apgadino jo žmonai A. I. priklausantį automobilį. I. S. paskambino ir pasakė, kad paliko automobilį stovėti ir jis pradėjo riedėti ir atsitrenkė į tvorą. Pretenzijų A. S. nei jis nei žmona neturi (b.l. 50, 53).

Suinteresuotas asmuo (nukentėjusysis) T. J. parodė, kad 2016-02-28 buvo apgadintas jo automobilis. Apgadinimus pamatė tik kitą dieną. Pranešė policijai. Automobilis draustas civiliniu draudimu. Draudimo bendrovė žadėjo jam atlyginti žalą. Pretenzijų I. S. neturi (b.l. 53, 74-75).

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti. Ar buvo eismo įvykis ? Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Ar asmuo yra su šiuo eismo įvykiu susijęs ir jis iš įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles ? (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasitraukia sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šią normą būtina jeigu bus nustatyta, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasitraukė iš įvykio vietos.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo byloje patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010-06-18 nutartis byloje Nr. N63-781/2010; 2012-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N261 -1202/2012) ir įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini) str.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad I. S. galėjo nesuprasti, nesuvokti, kad dėl neteisėto automobilio palikimo jis sukėlė eismo įvykį ir T. J. stovėjusiam automobiliui. Tokiu būdu nesuvokiant, nežinant, kad galimai apgadintas kitas automobilis, pateisinamas pareigos nevykdymas pranešti apie įvykį policijai bei pasitraukimas iš eismo įvykio vietos. I. S. nuosekliai savo rašytiniame paaiškinime, tiek ir duodamas parodymus teisme neneigė, kad eismo įvykio dieną buvo eismo įvykio vietoje, tačiau nurodė, jog jokio kontakto su kitu automobiliu nepastebėjęs, iš eismo įvykio nesiekė pasitraukti, buvo blaivus. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akte esančių foto nuotraukų (b. l. 19-20) užfiksuota, jog ant I. S. vairuotos transporto priemonės ,,Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai, t.y. apgadinti priekinis bamperis, žibintas, priekinis sparnas ir galinės durelės, galinis sparnas, bamperis dešinėje pusėje. Šios aplinkybės, kartu vertinant su I. S. parodymais bei rašytiniais ir teisme duotais suinteresuoto asmens (nukentėjusiojo) T. J. paaiškinimais ir kitais įrodymais, įrodo, kad yra pagrindas tikėti I. S. parodymais, jog tamsios paros metu, žiemą, jis galėjo nepastebėti, kad savaime pradėdamas riedėti jo paliktas stovėti automobilis kliudė ir apgadino automobilį priklausantį T. J.. Liudytojas B. Z. parodė, kad I. S. jam pranešė apie jo tvoros apgadinimą. Šis liudytojas matė kaip automobilis buvo atsitrenkęs į jo tvorą. Tvora apgadinta nebuvo. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų teisenoje visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šio principo taikymas galimas tik po to, kai išnaudojamos visos galimybės minėtas abejones pašalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N62-156/2009, N575-2181/2009). Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra išnaudotos visos galimybės nustatytiems prieštaravimams bei abejonėms pašalinti. Esamos abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įvertinamos jo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2424/2010). Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra neginčijamai nustatyta asmens veikoje pažeidimo sudėties požymių visuma. Įvertinus byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad I. S. kaltė dėl (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo neįrodyta neginčijamais įrodymais. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad I. S. suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu dėl apgadinto T. J. automobilio, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) konstatuojama, kad I. S. veikoje nėra (duomenys neskelbtini) str. d. numatyto pažeidimo sudėties (tyčios), todėl taikytinas (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p. ir administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina.

Veikai pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. kvalifikuoti, pakanka nustatyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos (sugadintos) kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, kelių, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į fotolenteles ir AB „Lietuvos draudimas“ kompaktinėje laikmenoje esamas fotonuotraukas bei kitus įrodymus, daroma išvada, kad tarp automobilių ,,Peugeot 406“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ,,O. M.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susidūrimo kontaktas. Taip pat I. S. parodymai teismo posėdžio metu, kita rašytinė bylos medžiaga, patvirtina faktą, kad kontaktas tarp automobilių buvo ir abu automobiliai buvo apgadinti. Administracinio teisės pažeidimas, numatytas (duomenys neskelbtini) str. 2 d. užfiksuotas eismo įvykio schema (b. l. 9). Automobilių sugadinimai užfiksuoti pateiktose byloje fotolentelėse (b.l. 17-18, 20-21). Faktą, kad automobiliai buvo apgadinti pripažįsta ir I. S., nors pažeidimas paaiškėjo vėliau. Minėtas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 6, 7), T. J. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 11,12), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 19) ir kita bylos medžiaga (b.l. 3, 8, 10, 14, 41-48, 59-73, 81-88).

Iš liudytojo B. Z. parodymų ir kitų įrodymų nenustatyta, kad nagrinėjimo eismo įvykio metu buvo apgadinti tvora ir medis, todėl pašalintina iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nuoroda į tvoros ir medžio apgadinimą (b.l. 81-88).

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad I. S. dėl padaryto teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad I. S. atžvilgiu nuobaudos tikslas bus pasiektas, jam skiriant minimalią administracinę nuobaudą-baudą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d. sankcijoje (b.l. 15, 21).

Nutarimui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. R0258114 saugomas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje, grąžintinas I. S. (I. S.), (b.l. 3, 21).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

I. S. (I. S.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-638-269/2016 dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, I. S. (I. S.) atžvilgiu, nutraukti.

Pašalinti iš 2016-03-15 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-54224327-16 nuorodą į tvoros ir medžio apgadinimą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, šio teismo administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.6.-638-269/2016 ir pažeidimo identifikavimo numerį ROIK: 16056121425.

Nutarimui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. R0258114 saugomą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje, grąžinti I. S. (I. S.).

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.