Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1310-580/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
e2S-1310-580/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08191-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas
R. M.
Ieškovas
J. T.
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1310-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08191-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1., 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui R. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadas byloje teikiančios institucijos: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. T. pateikė ieškinį, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus O. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. T.; priteisti iš atsakovo sūnaus O. M. išlaikymui 240 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokamomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo R. M. bendravimo su sūnumi O. M. tvarką; priteisti iš atsakovo R. M. sūnaus O. M. 2160 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015-06-08 iki 2016-03-08; priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko O. M. išlaikymui kas mėnesį po 175 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo vaiką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-16 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo R. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui O. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 175,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016-03-09 (kreipimosi į teismą dienos) iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje. Priteistą laikiną išlaikymą išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti uzufrukto teise tvarko ieškovė J. T..

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų O. M., gim. (duomenys neskelbtini). Nesant duomenų, kad atsakovas nuosekliai ir savalaikiai finansiškai remtų savo nepilnametį sūnų, prisidėtų prie jo išlaikymo, teismas padarė išvadą, jog reikalavimas iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą tenkintinas. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti minimalūs duomenys apie vaiko poreikius ir nėra išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, todėl iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas laikinas po 175 Eur kas mėnesį išlaikymas. Teismo vertinimu, ši suma iki bus priimtas byloje sprendimas, yra pakankama tenkinti bent minimalius vaiko poreikius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutartį ir ieškovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nėra būtinos, nepagrįstai riboja atsakovo galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir dėl to pažeidžia tiek nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo teises bei interesus, o kartu visiškai nepagrįstai atleidžia pačią ieškovę nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaiku. Ieškovės nurodytos aplinkybės tiek ieškinyje, tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visiškai neatitinka tikrovės. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo visų faktinių aplinkybių apie tai, jog nepilnametis sūnus faktiškai didžiąją laiko dalį gyvena su atsakovu ir toliau išreiškia norą nuolatos gyventi su tėvu. Teismas nevertino ir nenustatė, kad nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta nėra nustatyta su nė vienu iš šalių. Atsakovo įsitikinimu, nenustačius vaiko laikinosios gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nėra pagrindo priteisti laikiną išlaikymą – nėra teisinio pagrindo teigti su kuriuo iš tėvų gyvena vaikas, o kuriam atsiranda pareiga teikti išlaikymą – mokėti išmokas su vaiku gyvenančiam tėvui. Atsakovas savo pareigą teikti išlaikymą sūnui vykdo sąžiningai ir reguliariai nuo pat vaiko gimimo, ko pasėkoje teismui nėra pagrindo abejoti, jog bylos nagrinėjimo metu bus pažeista sūnaus teisė į išlaikymą. Atsakovas kartu su šiuo atskiruoju skundu teikia įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas teikia sistemingą, reguliarų bei pakankamą išlaikymą nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti: moka už sūnaus darželį – priešmokyklinę grupę, būrelius, teikia mokėjimus į tėvų fondą priešmokyklinėje grupėje, apmoka už sūnaus atostogas užsienyje ir pan. Atsakovas nepilnamečiui sūnui užtikrina gyvenamąjį būstą, maistą, apmoka su sūnumi susijusias išlaidas, perka sūnui būtiniausius daiktus, rūbus ir pan. Atsakovo teikiama sūnaus išlaikymui suma yra proporcinga vaiko išlaidoms bei poreikiams ir yra pakankama. Taigi, atsakovas pagrindė savo teiginius, jog išlaikymą nepilnamečiui sūnui atsakovas teikė ir šiuo metu teikia reguliariai, o tai reiškia, jog nepilnamečio sūnaus interesai, dar iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu, buvo pilnai užtikrinti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Ieškovė yra suinteresuota ne dėl savo nepilnamečio sūnaus interesų, o tik dėl materialinio gėrio bei noro neigiamai charakterizuoti atsakovą, galimai tikintis palankaus teismo sprendimo byloje. Nutartis priimta neturint ir neįvertinus duomenų apie sūnaus poreikius bei šalių turtinę padėtį, kadangi pati ieškovė tokių įrodymų net nepateikė teismui. Buvo atsižvelgiama tik į vienos ieškovės pateikiamas tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, tokiu būdu sukuriant pranašumą ieškovei suvaržant atsakovo teisę pateikti atsikirtimus, paneigiant laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Iš pateikiamų įrodymų aiškiai matyti, jog nėra jokios realios grėsmės, kad atsakovas pažeis sūnaus teises į išlaikymą. Ieškovės ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutartis turi būti panaikinta, o Vilniaus miesto apylinkės teismas turi atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, pasiūlant ieškovei pareikšti ieškinį teismui pagal savo faktinę ilgalaikę gyvenamąją vietą, taip pat atsakovo gyvenamąją vietą, Vilniaus rajono apylinkės teisme.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas netinkamai interpretuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikino išlaikymo priteisimo instituto prasmę ir tikslą. Ieškinyje nurodyta, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį yra skiriama apie 660 Eur. Teismui priteisus išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį, pastarasis sudaro tik 26,5 proc. prašomo ir reikalingo kas mėnesį išlaikymo dydžio. Priteisus laikiną 175 Eur išlaikymą, likusią išlaikymo dalį nepilnamečiui iki teismo sprendimo priėmimo turės teikti ieškovė. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad neva nepilnametis sūnus didžiąją dalį laiko gyvena su juo, yra visiškai deklaratyvūs. Atsakovui neteikiant išlaikymo nepilnamečiam sūnui ir nesant konkrečios judviejų bendravimo tvarkos, siekdama išvengti piktnaudžiavimo ir sukurti stabilius santykius, kur kiekviena iš šalių, o tuo pačiu ir nepilnametis vaikas galėtų turėti konkrečiai apibrėžtas teises ir pareigas bei jų pagrindu susikurti teisėtus lūkesčius, ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl taikaus ginčo sprendimo, tačiau toks sprendimas nebuvo pasiektas. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi vaikas. Ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2015 m. balandžio, todėl skunde nurodyti argumentai (lentelėje nurodytos išlaidos) laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. balandžio mėnesio ginčo atžvilgiu teisinės reikšmės apskritai neturi ir nėra vertintini. Tiek 2014 m., tiek 2015 ir 2016 m. atsakovo nurodomos nepilnamečio sūnaus išlaikymui patirtos išlaidos kas mėnesį tik parodo, jog toks išlaikymas buvo teikiamas ne reguliariai (pastoviai). Kiekvieno mėnesio išlaidų dydis skiriasi ir tikrai neužtikrina visų būtinųjų nepilnamečio sūnaus poreikių. Iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų papildomų rašytinių įrodymų (kvitų) taip pat negalima daryti išvados, jog nepilnamečiui sūnui buvo teikiamas reguliarus, jo poreikius atitinkantis ir pilnai tenkinantis išlaikymas. Daugiau nei pusėje tokių atsakovo pateiktų tariamai nepilnamečio sūnaus išlaidas pagrindžiančių kvitų pateiktos informacijos negalima identifikuoti, vienareikšmiškai darant išvadą, jog tokios išlaidos patirtos tenkinant būtent nepilnamečio, o ne paties atsakovo ar jo draugės poreikius. Įvertinus atsakovo pateiktus mokėjimo nurodymus, kvitus ir kitą medžiagą, taip pat skunde suformuluotoje lentelėje pateiktus skaičius, akivaizdu, kad kas mėnesį sūnaus išlaikymui patiriamos išlaidos skiriasi, rodo, jog išlaikymo teikimas išimtinai priklauso nuo atsakovo noro ir valios, todėl tokios atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad toks išlaikymas bus teikiamas ir toliau, iki šalių ginčas bus išspręstas iš esmės. Ieškiniui, kurio vienas iš reikalavimų – priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, yra taikomos alternatyvaus teismingumo taisyklės. Šį ieškinį ieškovė pareiškė dabartinės savo ir nepilnamečio sūnaus faktinės gyvenamosios vietos – Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyręs naujus įrodymus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo jo nepilnamečiam sūnui po 175 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016-03-09 (kreipimosi į teismą dienos) iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Taigi tais atvejais, kuomet tėvai bendro šeimyninio gyvenimo nebegyvena, tėvas, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad išlaikymą sūnui jis teikia ir ateityje tai darys, todėl nėra jokio pagrindo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad moka už sūnaus darželį – priešmokyklinę grupę, būrelius, teikia mokėjimus į tėvų fondą priešmokyklinėje grupėje, apmoka už sūnaus atostogas užsienyje ir pan. Taip pat nepilnamečiui sūnui užtikrina gyvenamąjį būstą, maistą, apmoka su sūnumi susijusias išlaidas, perka sūnui būtiniausius daiktus, rūbus ir pan. Su skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus, kuriais šias aplinkybes siekia pagrįsti. Ieškovė su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka ir nurodo, kad toks išlaikymas buvo teikiamas ne reguliariai, kiekvieno mėnesio išlaidų dydis skiriasi ir tikrai neužtikrina visų būtinųjų nepilnamečio sūnaus poreikių.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, jog jis apmokėjo už nepilnamečio vaiko ugdymą bei maitinimą darželyje, papildomą ugdymą, bei kitus mokėjimus, taip pat pateiktus kvitus už pramogas, maistą ir pan., pažymi, jog kiekvieno mėnesio nurodytas išlaidų dydis skiriasi, nurodytos sumos nėra pastovios ir neužtikrina visų būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių. Aplinkybė, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos nėra pastovios, rodo, jog išlaikymo teikimas išimtinai priklauso nuo atsakovo noro ir valios. Nors atsakovas teigia, kad nepilnametis sūnus didžiąją dalį laiko gyvena su juo, šie teiginiai neįrodyti. Atsakovas atskirajame skunde nenurodė ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, kiek dienų ar savaičių per mėnesį šalių nepilnametis vaikas gyvena su atsakovu. Nesant duomenų apie tai, kiek laiko nepilnametis vaikas gyvena su tėvu ir kiek su motina, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti kiek iš tikrųjų atsakovas savanoriškai skiria lėšų vaiko išlaikymui ir ar šis išlaikymas yra pakankamas, sudarantis pagrindą naikinti skundžiamą nutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą, užtikrinantį tik minimalius vaiko poreikius, ir priešingai nei teigia, atsakovas, nepažeidė atsakovo teisių ir teisėtų interesų, bei neatleido ieškovės nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaiku.

Aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta šiuo metu nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų, neatleidžia tėvų nuo pareigos teikti pastovų ir vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Šiuo atveju, šalių nepilnamečio vaiko interesas yra gauti, nors ir laikiną, tačiau pastovų, jo būtiniausius poreikius atitinkantį išlaikymą yra aukštesnė vertybė nei atsakovo siekis, kad jam nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasielgė teisingai ir teisėtai.

Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir ar bent dalį tokių poreikių atsakovas tenkina savanoriškai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.

Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirai dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė