Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovei N. G. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal ieškovės ieškinį teisme iškelta civilinė byla. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti, kad Č. R. ir atsakovė N. G. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki Č. R. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), valdė pastatą – fermą, esančią (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti, kad Č. R. nuosavybės teise priklausė ½ dalis pastato – fermos, esančios (duomenys neskelbtini). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad minėtas turtas įgytas Č. R. būnant santuokoje su N. R. (šiuo metu G.), pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jei jis buvo įgytas santuokos metu. Nurodė, kad nutraukinat santuoką tarp Č. R. ir N. R. (dabar G.) turtas nebuvo padalintas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Atsakovės ir Č. R. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu Č. R. pagal 1994 m. kovo 24 d. miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. 181-v, pastatą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota Č. R. vardu. 1994 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp Č. R. ir atsakovės nutraukta, tačiau sprendimu turtas nepadalintas. Č. R. mirė (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonė Turto bankas kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą, prašydama išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą Č. R. turtui. Notarų biuro notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą motyvuodama tuo, kad turtas įgytas iki ištuokos ((duomenys neskelbtini)), t. y. santuokos tarp mirusiojo Č. R. ir buvusios sutuoktinės N. G. metu. Notarė nurodė, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra pripažįstamas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesvarbu kuriuo iš sutuoktinių vardu yra registruotas įgytas turtas. Be to, N. G., po Č. R. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla nėra užvesta, todėl nėra aišku į kokią turto dalį išduotinas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl Valstybės įmonė Turto bankas turėtų kreiptis į teismą, siekiant nustatyti paveldimo turto dalį. Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašas patvirtina faktą, jog niekas kitas, išskyrus ieškovę, nėra notarui pateikęs pareiškimo dėl mirusiojo Č. R. palikimo priėmimo ar pateikęs pareiškimą dėl mirusiojo palikimo atsisakymo.

2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259, pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m, gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas.

Pagal tuo metu (turto įgijimo metu) galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatas, turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK)(kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Bylos duomenimis, nustatyta, kad palikėjo Č. R. ir atsakovės santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu. Teismo sprendimu nebuvo padalintas sutuoktinių santuokoje įgytas turtas. Atsakovė pateiktu atsiliepimu nurodė, kad šį turtą įgijo santuokoje ir jis buvo užregistruotas Č. R. vardu. Byloje nėra įrodymų, kad įgyjant turtą, kuris registruotas Č. R. vardu, vieno iš sutuoktinių indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei kito. Todėl preziumuojama, kad šis turtas – pastatas – ferma, buvo įgyta santuokos metu ir sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir šios sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl Č. R. iki jo mirties priklausė ½ turto dalies.

Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-238-619/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011; kt.).

Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Bylos duomenys patvirtina, kad Č. R. ir atsakovė pastatą – fermą įgijo santuokos metu. Č. R. ir atsakovė santuokos metu įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir santuoką nutraukus, tačiau turto nepadalinus, iki palikėjo mirties valdė nekilnojamąjį turtą – pastatą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 3.50 straipsnio 1 dalis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieškiniu sutiko, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad Č. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. G. (buvusi R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki Č. R. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), valdė pastatą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad Č. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės priklausė ½ dalis pastato – fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.