- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- ATP-23-135/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo V. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. 579 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 8 d., 18.35 val., vairuodamas transporto priemonę ,,Ford C-MAX“ valstybinis nr.(duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo.
Šalies argumentai
V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-20 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Taip pat prašo jo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nurodo, kad su priimtu nutarimu jo atžvilgiu jis nesutinka, nes teismo padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, o teismo sprendimas priimtas netinkamai vertinant byloje esančius duomenis ir vadovaujantis spėjimais.
Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis policijos pareigūnų atvykimo į dokumentuose nurodytą automobilių stovėjimo aikštelę metu ne vairavo automobilio, o sėdėjo automobilyje, kurio variklis buvo neužvestas, nes raktelis buvo išimtas iš automobilio degimo įjungimo spynelės, pareigūnai atvyko prieš pat 19 valandą, jie pirmiausia bendravo su pranešėju M. V., jis buvo apklaustas, surašė paaiškinimą, o paskui pareigūnai priėjo prie jo ir pradėjo jį kalbinti, nors policininkai negalėjo nurodyti tikslaus laiko, tačiau apeliantas iš byloje esančių surašytų dokumentų (19.35 val. buvo surašytas nušalinimas nuo automobilio vairavimo) sprendžia, jog maždaug tuo laiku jis ir buvo raginamas pasitikrinti blaivumą. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas nurodo, jog kaltinimas laiko atžvilgiu yra surašytas neteisingai. Taip pat nurodo, jog teismo posėdyje vienas iš apklaustų liudytojų- policijos pareigūnų, nurodė, jog jis vieną kartą pūtė į alkotesterį, tačiau nepavykus tai padaryti, atsisakė toliau tikrintis, ir tai, apelianto teigimu, turėjo būti įvertinta, nes tai jau yra nepavykęs tikrinimas, o ne atsisakymas tikrintis. Pažymi ir tai, jog KET nėra nurodyta, jog eisme nedalyvaujantis asmuo privalo tikrintis būseną, kaip tai nustato kelių eismo taisyklės transporto priemonę vairavusiam ir policijos pareigūno sustabdytam vairuotojui.
Dėl nutarime nurodytų liudytojų parodymų, kurie patvirtina pažeidėjo kaltę, V. D. nurodo, jog liudytojai P. ir M. teismo posėdyje nurodė, jog nepamena tiksliai pokalbio su juo detalių, neatsimena, dėl kokių motyvu jis nesutiko tikrintis blaivumą/neblaivumą, tačiau abu nurodo, jog pažeidėjui kelis kartus siūlė tikrintis būklę, o į kitus užduotus klausimus neatsakė. Nurodo, jog šių dviejų policijos pareigūnų rašytinių tarnybinių pranešimų tekstų turiniai (iš esmės abu trafaretiniai ir identiški rašybos elementų prasme) ir parodymai teismo posėdžio metu buvo prieštaringi, todėl teismas citavo abejiems liudytojams rašytinių pranešimų tekstus ir paklausė, ar jie patvirtina, ką anksčiau rašė, ir gavo patvirtinimus. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas sprendžia, jog teismui buvo svarbu gauti iš liudytojų M. ir P. tiktai kaltinamuosius teiginius jo atžvilgiu. Apeliantas kelia abejones ir liudytojo V. parodymais. V. D. tvirtina, jog jo nurodyti liudytojai teikė išvestinius, o ne tiesioginius įrodymus, jų parodymai yra paremti spėliojimais ir turėjo būti vertinami kritiškai. Mano, jog turėjo būti įvertinti K. ir D. parodymai, kurie nusakė jo sveikatos būseną prieš išvažiuojant į Šiaulius bei apie jo sveikatos būseną A. stovėjimo aikštelėje, bei kokių priemonių buvo imtasi jam parvykus į namus.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog jam nesuprantama, kodėl teismas nurodė, jog jis privalėjo vykti į medicinos įstaigą ir tenai tikrintis savo blaivumą ar neblaivumą, nenurodė tokiam elgesiui nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Dėl teismo teiginio, jog jis (pažeidėjas) nesikreipė po įvykio pas medikus, nurodo, kad byloje yra medicinos dokumentų išrašai, iš kurių matyti, jog jis yra traumuotas, dalinai nedarbingas, serga lėtinėmis ligomis, progresuojančia Parkinsono ligą, o suvokdamas savo būsenos tęstinumą be teigiamos perspektyvos, jis nebėga pas gydytojus kiekvieną kartą, o skubios medicininės pagalbos paslaugos tokiais atvejais neteikiamos.
Taip pat mano, jog teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė KET ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus, nes jis nedalyvavo eisme įvykio metu, taip pat nepagrįstai klausinėjo, kodėl jis nevyko į medicininę įstaigą ir nepasitikrino blaivumo. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą, nurodė prieštaringus teiginius, nes 6 psl. 4 pastraipoje nurodė, jog teismas laiko ,,neįrodyta, jog V. D. 2015 m. rugsėjo 8 d., 18.35 val., vairuodamas transporto priemonę „Ford C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo ( girtumo) patikrinimo.“.
Tvirtina, kad teismas bylą netinkamai išnagrinėjo, nes nutarime neanalizavo, tinkamai neargumentavo ir nepasisakė dėl visų išdėstytų buvusių faktinių aplinkybių ir jo argumentų, netinkamai analizavo faktinę situaciją, nors policijos pareigūnų automobilyje buvo įrengta ir įjungta garso-vaizdo įrašymo aparatūra bei yra kompiuterizuota jų darbo vieta, tačiau vaizdo arba garso įrašu nebuvo užfiksuotas jo elgesys. Tai apeliantas aiškina tuo, jog, jo tvirtinimu, jo būsena ir veiksmais nebuvo atliekami neteisėti veiksmai- jis buvo blaivus ir tiktai sėdėjo automobilyje.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo teiginiais dėl jo blogos sveikatos būklės, tai patvirtina tuo metu buvusi faktinė jo būklė ir to negali paneigti P., M. ir V. parodymai, todėl teismo išvados, jog dėl sveikatos būklės jis galėjo tikrintis blaivumą – nepagrįsta. Skunde pareiškėjas išdėsto teismų praktiką, susijusią su surinktų įrodymų vertinimu.
Dėl galimai sklidusio nuo jo alkoholio kvapo, apeliantas nurodo, kad jis slaugė neįgalius tėvus, todėl kvapas galėjo būti dėl slaugymo.
Nurodo, kad jis nėra asmuo, padaręs šį teisės pažeidimą, nėra kaltas, nes jo veiksmuose, kuriuos nurodė, nėra draudžiamų veiksmų darymo, nėra eismo taisyklių pažeidimo fakto, momentu, kuomet į jį kreipėsi policijos pareigūnai, jis neatliko jokių konkrečių automobilio vairavimo veiksmų ir neprivalėjo atlikti veiksmų, kuriuos nustato KET, todėl teismas priėmė nepagrįstą nutarimą.
Atsiliepimas
Kelių policijos biuras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad V. D., atsisakydamas pasitikrinti neblaivumą, siekė išvengti administracinės atsakomybės. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, tai padarė išsamiai ir objektyviai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. D. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Apeliantas tvirtina, kad jis nepagrįstai nubaustas už neblaivumo patikrinimo vengimą. Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, neblaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurią numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N63-1992/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19).
Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų A. P. ir T. M. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. patruliuojant auto patruliu „Alksna 11“, iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo, apie 18.41 val., buvo gautas pranešimas, kad keliu Nr. 4004 (duomenys neskelbtini) nuo A. S. link važiuoja transporto priemonė „Ford C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariama neblaivus, kadangi įtartinai manevruoja keliu. Po kurio laiko iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad ankščiau minėtas automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini) r., link (duomenys neskelbtini) esančios bažnyčios, apie 18.49 val. atvykus į minėtą vietą pastebėjo automobilį „Ford C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), prie automobilio vairo sėdėjo vyriškis, kitų asmenų automobilyje nebuvo, priėjus prie vairuotojo prisistatė ir pareikalavo pateikti reikiamus dokumentus, vairuotojas pateikė, aiškiai matė, kad vairuotojas yra neblaivus, t. y. nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, įtarus, kad vairuotojas neblaivus, šiam asmeniui pasiūlė atlikti keletą pratimų girtumo faktui patvirtinti, t. y. (ar gali eiti tiesia linija pėda po pėdos, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), tačiau tai daryti atsisakė, tada vairuotojo pareikalavo leisti nustatyti girtumą alkotesteriu, tai daryti V. D. taip pat vengė, V. D. surašė ATP protokolą pagal ATPK 126 str. 4 d. už kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimo pažeidimą, iš piliečio M. V. gautas paaiškinimas dėl minėto įvykio (8, 9 b. l.).
Šias aplinkybes policijos pareigūnai patvirtino teisme (47-49 b. l.). Tai, kad liudytojai A. P. ir A. M., apklausiami teisme, neprisiminė kai kurių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, nesudaro pagrindo nesiremti šių liudytojų parodymais, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo nagrinėjamo įvykio dienos iki liudytojų apklausų praėjo pakankamai didelis laiko tarpas. Juolab, kad ir liudytojas M. V. savo 2015-09-08 paaiškinime bei teismo posėdyje nurodė, jog kelyje (duomenys neskelbtini) netoli R. tilto apie 18.35 val. pastebėjo transporto priemonę „Ford C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri pavojingai manevravo keliu išvažiuodama į priešingą eismo juostą, taip keldama pavojų, vos neatsitrenkdama į kitas transporto priemones, o vėliau sustojo A. prie bažnyčios, jis taip pat sustojo šalia, sulaukė, kol atvažiuos pareigūnai (7, 58 b. l.). Atsižvelgiant į tai, policijos pareigūnai turėjo objektyvų pagrindą tikrinti V. D. neblaivumą alkotesteriu, tačiau pastarasis atsisakė tai daryti. Pats nubaustasis neneigia, kad jis atsisakė tikrintis neblaivumą alkotesteriu. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, nėra jokių abejonių, kad V. D. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. Apeliacinio skundo teiginiai, kad V. D. atsisakė tikrintis neblaivumą alkotesteriu, kadangi serga Parkinsono liga, prieš įvykį jam labai pradėjo skaudėti koją, dėl ko jis ir sustojo, nepaneigia inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo. Juolab, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra jokių duomenų apie galimai labai blogą V. D. sveikatos būklę prašymo pasitikrinti neblaivumą metu, dėl ko jis negalėtų papūsti į alkotesterį. Be to, ir iš V. D. žmonos D. D. parodymų matyti, jog ji atvyko į įvykio vietą, matė, kad vyras vos paeina, ją policijos pareigūnai informavo, jog V. D. atsisakė pasitikrinti alkotesteriu, tačiau ir D. D. nenurodė jokių aplinkybių ar prielaidų pareigūnams, kad tai gali būti būtent dėl sutuoktinio sveikatos būklės (50 b. l.). Taip pat pažymėtina, kad byloje pateikti medicininiai dokumentai bei V. D. sutuoktinės parodymai savaime neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog V. D. dėl sveikatos priežasčių negalėjo papūsti į alkotesterį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnams nekilo abejonių dėl V. D. sveikatos, o, kaip minėta anksčiau, apie tokias problemas įvykio metu ir vietoje nenurodė nei pats pažeidėjas, nei atvykusi jo žmona. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad V. D. neblaivumo patikrinimas nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl paties V. D. išreikštos valios nesitikrinti alkotesteriu. Tokia V. D. veika visiškai atitinka teismų praktikoje suformuotus vengimo pasitikrinti neblaivumą požymius.
Skundo argumentas, jog kaltinime nurodytas įvykio laikas nėra tikslus, šiuo atveju, aukštesnio teismo nuomone, taip pat nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu. Byloje neginčijamai nustatyta, jog policijos pareigūnai prie V. D. automobilio atvyko 2015-09-08 apie 18.50 val., todėl sutiktina su skundo teiginiu, jog pažeidėjas negalėjo atsisakyti matuotis neblaivumą alkotesterius 18.35 val. iki policijos pareigūnų atvykimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog byloje neginčijamai nustatyta, jog policijos pareigūnai kiek vėliau prašė V. D. pasimatuoti neblaivumą, tačiau jis atsisakė, procesiniuose nurodytą laiko netikslumą teismas nelaiko esminiu, nes tai nekeičia sprendimų esmės.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino bylos esmę, surinko visus byloje reikšmės turinčius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Su skundu V. D. pateikė prašymą nagrinėti jo administracinio teisės pažeidimo bylą žodinio proceso tvarka, nes jis pageidauja asmeniškai dalyvauti procese ir kreiptis į teismą. Prašymas atmetamas, nes jame nenurodytos naujos aplinkybės, kurias teismas turėtų papildomai tirti ir įvertinti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. D. teismo posėdžiuose dalyvavo, turėjo gynėją, todėl galėjo pasiaiškinti dėl administracinio teisės pažeidimo, kurio padarymu yra kaltinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. D. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.