Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-245-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
1A-81-245-2012
Teisminio proceso Nr.
25-1-00170-10-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Algimantas Smolskas
Nuteistasis
A. A., T. B., D. S.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos
Pranešėjas K. Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-245/2012Teisėja A. Naujokienė Proceso Nr. 25-1-00170-10-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistiesiems A. A., T. B., D. S., jų gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A., T. B. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendžio, kuriuo:

A. A. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-02-10 iki 2010-02-11.

T. B. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. S. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., T. B. ir D. S. pagal LR BK 180 str. 2 d. nuteisti už tai, kad 2010-02-10, apie 19.55 val., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą ir, siekdami jį išlaikyti, panaudojo fizinį smurtą: iš anksto susitarę, automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio Savanorių pr. 225, Kaune, T. B. įsėdus į R. D. automobilį Mazda 323F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tartis dėl parduodamo mobiliojo ryšio telefono, o A. A. ir D. S. stovint šalia ir viską stebint, po to, kai T. B. R. D. parduodamą mobiliojo ryšio telefoną Nokia N95 8GB su SIM kortele, bendros 600 Lt vertės, perdavė D. S., ir į R. D. akis bei kaklą papurškė dujų balionėliu, A. A. kartu su T. B. ir D. S. iš įvykio vietos pasišalino, o R. D. pasivijus A. A., šis griebė nukentėjusįjį už kaklo ir pradėjo smaugti, tačiau buvo sulaikytas. Šiais veiksmais nukentėjusiajam R. D. padaryta 600 Lt turtinė žala ir nežymiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo teismo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, turtinę ir neturtinę žalą atlygino pilnai, mokosi, prižiūri neįgalią mamą, turi sugyventinę, kuri laukiasi vaiko. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nuteistasis T. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas galėjo taikyti jo atžvilgiu LR BK 54 str. 3 d. ir vadovaujantis teisingumo principu, skirti bausmę nesusieta su realiu laisvės atėmimu, kadangi jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, padengė savo dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam bei jo atsiprašė, teisiamas pirmą kartą, mokosi Kauno ryšininkų mokykloje, po nusikaltimo jokių naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė.

Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo taikyti jo atžvilgiu LR BK 62 str. 2 d. 3 p. arba 54 str. 3 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad LR BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Šis straipsnis yra taikomas tada, kuomet nustatomos išskirtinės aplinkybės, iš esmės mažinančios kaltininko padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Jo nuomone, šiuo atveju yra galimybė daryti išvadą apie tokių aplinkybių buvimą, objektyviai įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei jo asmenybę. Padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, būdas, priemonės, motyvas, dalykas, į kurį buvo kėsinamasi, pasekmės, objektyviai vertinant, leidžia daryti išvadą, jog ši situacija savo pavojingumu nebuvo tipinis sunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 2 d., variantas. Apeliantas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant jam realaus laisvės atėmimo. Jis nebuvo teistas, mokosi, baigęs mokslus, planuoja dirbti. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir išgyvena. Suprato, jog padarė nusikaltimą, todėl yra pasiruošęs sąžiningai atlikti skirtą bausmę, tačiau jo nuomone, laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2011-04-07 nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendis pakeistas, A. A., T. B. ir D. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuojant į LR BK 178 str. 2 d. ir paskiriant jiems laisvės apribojimo bausmes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-08 nutartimi Kauno apygardos teismo 2011-04-07 nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėją, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų A. A., T. B. ir D. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Šalies argumentai

Apeliantai prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jiems su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str.3 d.).

Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi į Bendrosios dalies normų reikalavimus. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas įtvirtintas LR BK 54 str., kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. A., T. B. ir D. S., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, vadovavosi LR BK 180 str. 2 d. sankcija bei 54 str. 2 d. reikalavimais ir motyvuotai paskyrė bausmes, kurios yra tinkamos bausmės tikslams realizuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Skirdamas bausmę A. A., parenkant jos rūšį ir nustatant dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, kad jis aktyviai priešinosi nukentėjusiojo sulaikomas, vertino tai, kad A. A. neteistas, jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p. (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino žalą), taip pat ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą LR BK 60 str. 1 d. 1 p. (veika padaryta bendrininkų grupės). LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. A. A. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra ženkliai mažesnė negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkis, todėl atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (plėšimas, turintis kvalifikuojančių požymių), laikytina, kad paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

A. A. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, žalą nukentėjusiajam atlygino pilnai, be to, neatsižvelgta, kad jis mokosi, prižiūri neįgalią mamą, nepilnametę seserį ir nėščią sugyventinę.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo procese atsižvelgė į tai, kad A. A. anksčiau neteistas, mokosi, o tai, kad jis atlygino žalą nukentėjusiajam, pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bylos duomenys patvirtina, kad A. A. keturis kartus buvo baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos šiuo metu nebegaliojančios (b.l. 45). Kitų skunde nurodytų šeiminių aplinkybių apeliantas nepagrindė, dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas negali jų patikrinti ir todėl jų nevertina. Taigi, vien tai, kad A. A. skirtos administracinės nuobaudos nebegalioja, kas laikytina, jog jis administracine tvarka nebaustas, nesudaro pagrindo bausmės švelninimui. Kitų objektyvių duomenų, kuriems esant būtų galima daryti išvadą, kad A. A. paskirta per griežta bausmė, apeliantas nepateikė.

Skirdamas bausmę T. B., parenkant jos rūšį ir nustatant dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, kad jis buvo vienas aktyviausių nusikaltimo vykdytojų, panaudojusiu smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, vertino tai, kad jis neteistas, jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, mokymo įstaigos charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, savo iniciatyva pateikė pagrobtą telefoną pareigūnams. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p. (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino žalą), taip pat ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą LR BK 60 str. 1 d. 1 p. (veika padaryta bendrininkų grupės). LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas T. B. paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra ženkliai mažesnė negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkis.

T. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas jo atžvilgiu galėjo taikyti LR BK 54 str. 3 d. ir, vadovaujantis teisingumo principu, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį asmuo pripažįstamas kaltu, sankcijoje laikantis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. LR BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis: minėta norma nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, į tai, kad T. B. anksčiau neteistas, yra Kauno ryšininkų mokyklos moksleivis, į jo teigiamą charakteristiką (b.l. 158), atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p., tačiau sprendžiant LR BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo klausimą, būtina vertinti ir tai, kad apeliantas padarė kvalifikuojančių požymių turintį plėšimą, kas rodo jo padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumo laipsnį, jis buvo vienas aktyviausių nusikaltimo vykdytojų, plėšimo metu papurškė dujų nukentėjusiajam R. D. į akis ir kaklą, taip pat svarbią reikšmę šiame kontekste turi ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupės) nustatymas. Vertinant aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo T. B. atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. ir skirti jam švelnesnę, negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę. Minėtų aplinkybių visuma tik patvirtina, kad T. B. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir yra tinkama bausmės tikslams, numatytiems LR BK 41 str. 2 d., įgyvendinti.

Skirdamas bausmę D. S., parenkant jos rūšį ir nustatant dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, vertino tai, kad jis neteistas, jauniausias iš visų bendrininkų, nebuvo vienas iš aktyvesnių nusikaltimo vykdytojų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p. (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino žalą), taip pat ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą LR BK 60 str. 1 d. 1 p. (veika padaryta bendrininkų grupės). LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas D. S. paskyrė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra ženkliai mažesnė negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkis.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nuosprendyje visiškai neaptarė galimybės jo atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. 2 d. 3 p., o nusprendus, jog minėtą normą taikyti jo atžvilgiu nėra įstatyminio pagrindo, prašo taikyti LR BK 54 str. 3 d.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje LR BK 62 str. 2 d. numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2008, 2K-435/2008). Pagal LR BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų LR BK 62 str. 2 d. 1–6 punktuose. Apeliantas nurodė 3 punktą, jog jo kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, be to, yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino žalą. Šiuo atveju teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, jog D. S. vaidmuo plėšime buvo antraeilis. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pastarasis nebuvo vienas iš aktyvesnių nusikaltimo vykdytojų, tačiau tai nevertintina kaip antraeilis vaidmuo, nes bylos duomenys patvirtina, kad tarp bendrininkų iš anksto buvo susitarta užvaldyti nukentėjusiojo telefoną, tuo tikslu buvo pasiimtas dujų balionėlis, buvo apsitarta jį panaudoti reikalui esant. Tai, kad D. S. plėšimo metu nebuvo toks aktyvus kaip jo bendrininkai, pirmosios instancijos teismas įvertino paskirdamas jam švelnesnę bausmę, negu T. B. ar A. A.. Nesant visų LR BK 62 str. 2 d. nurodytų privalomų sąlygų, D. S. atžvilgiu negali būti skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė.

Taip pat jo atžvilgiu negali būti taikomos ir LR BK 54 str. 3 d. nuostatos. Bylos duomenys patvirtina, kad D. S. anksčiau neteistas, nusikaltimo padarymo metu mokėsi Kauno prekybos ir verslo mokykloje, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 196), administracinė nuobauda nebegaliojanti (b.l. 77), nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p., tačiau būtina ir tai, kad apeliantas, veikdamas bendrininkų grupėje, padarė kvalifikuojančių požymių turintį plėšimą, kas rodo jo padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumo laipsnį. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad paskirtoji dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, neprieštarauja teisingumo principui ir yra tinkama bausmės tikslams, nurodytiems LR BK 41 str. 2 d., pasiekti. Tokia bausmė teisinga ir ta prasme, kad įvertinus jo veiksmus nusikaltimo darymo metu, yra mažesnė, negu paskirta jo bendrininkams. Kitų objektyvių duomenų, kuriems esant būtų galima daryti išvadą, jog paskirtoji bausmė yra per griežta, apeliantas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems A. A., T. B. ir D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų A. A., T. B. ir D. S. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Regina CemnolonskienėAlgimantas SmolskasPranešėjas K. Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-245/2012Teisėja A. Naujokienė Proceso Nr. 25-1-00170-10-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 23 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistiesiems A. A., T. B., D. S., jų gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A., T. B. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendžio, kuriuo:A. A. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-02-10 iki 2010-02-11.T. B. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.D. S. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., T. B. ir D. S. pagal LR BK 180 str. 2 d. nuteisti už tai, kad 2010-02-10, apie 19.55 val., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą ir, siekdami jį išlaikyti, panaudojo fizinį smurtą: iš anksto susitarę, automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio Savanorių pr. 225, Kaune, T. B. įsėdus į R. D. automobilį Mazda 323F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tartis dėl parduodamo mobiliojo ryšio telefono, o A. A. ir D. S. stovint šalia ir viską stebint, po to, kai Tomas B. R. Damijonaičio parduodamą mobiliojo ryšio telefoną Nokia N95 8GB su SIM kortele, bendros 600 Lt vertės, perdavė D. S., ir į R. D. akis bei kaklą papurškė dujų balionėliu, A. A. kartu su T. B. ir D. S. iš įvykio vietos pasišalino, o R. D. pasivijus A. A., šis griebė nukentėjusįjį už kaklo ir pradėjo smaugti, tačiau buvo sulaikytas. Šiais veiksmais nukentėjusiajam R. D. padaryta 600 Lt turtinė žala ir nežymiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo teismo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, turtinę ir neturtinę žalą atlygino pilnai, mokosi, prižiūri neįgalią mamą, turi sugyventinę, kuri laukiasi vaiko. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nuteistasis T. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas galėjo taikyti jo atžvilgiu LR BK 54 str. 3 d. ir vadovaujantis teisingumo principu, skirti bausmę nesusieta su realiu laisvės atėmimu, kadangi jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, padengė savo dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam bei jo atsiprašė, teisiamas pirmą kartą, mokosi Kauno ryšininkų mokykloje, po nusikaltimo jokių naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė.

Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo taikyti jo atžvilgiu LR BK 62 str. 2 d. 3 p. arba 54 str. 3 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad LR BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Šis straipsnis yra taikomas tada, kuomet nustatomos išskirtinės aplinkybės, iš esmės mažinančios kaltininko padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Jo nuomone, šiuo atveju yra galimybė daryti išvadą apie tokių aplinkybių buvimą, objektyviai įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei jo asmenybę. Padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, būdas, priemonės, motyvas, dalykas, į kurį buvo kėsinamasi, pasekmės, objektyviai vertinant, leidžia daryti išvadą, jog ši situacija savo pavojingumu nebuvo tipinis sunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 2 d., variantas. Apeliantas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant jam realaus laisvės atėmimo. Jis nebuvo teistas, mokosi, baigęs mokslus, planuoja dirbti. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir išgyvena. Suprato, jog padarė nusikaltimą, todėl yra pasiruošęs sąžiningai atlikti skirtą bausmę, tačiau jo nuomone, laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Kauno apygardos teismo 2011-04-07 nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendis pakeistas, A. A., T. B. ir D. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuojant į LR BK 178 str. 2 d. ir paskiriant jiems laisvės apribojimo bausmes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-08 nutartimi Kauno apygardos teismo 2011-04-07 nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėją, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų A. A., T. B. ir D. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliantai prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jiems su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str.3 d.).

Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi į Bendrosios dalies normų reikalavimus. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas įtvirtintas LR BK 54 str., kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. A., T. B. ir D. S., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, vadovavosi LR BK 180 str. 2 d. sankcija bei 54 str. 2 d. reikalavimais ir motyvuotai paskyrė bausmes, kurios yra tinkamos bausmės tikslams realizuoti.

Skirdamas bausmę A. A., parenkant jos rūšį ir nustatant dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, kad jis aktyviai priešinosi nukentėjusiojo sulaikomas, vertino tai, kad A. A. neteistas, jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p. (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino žalą), taip pat ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą LR BK 60 str. 1 d. 1 p. (veika padaryta bendrininkų grupės). LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. A. A. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra ženkliai mažesnė negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkis, todėl atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (plėšimas, turintis kvalifikuojančių požymių), laikytina, kad paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

A. A. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, žalą nukentėjusiajam atlygino pilnai, be to, neatsižvelgta, kad jis mokosi, prižiūri neįgalią mamą, nepilnametę seserį ir nėščią sugyventinę.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo procese atsižvelgė į tai, kad A. A. anksčiau neteistas, mokosi, o tai, kad jis atlygino žalą nukentėjusiajam, pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bylos duomenys patvirtina, kad A. A. keturis kartus buvo baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos šiuo metu nebegaliojančios (b.l. 45). Kitų skunde nurodytų šeiminių aplinkybių apeliantas nepagrindė, dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas negali jų patikrinti ir todėl jų nevertina. Taigi, vien tai, kad A. A. skirtos administracinės nuobaudos nebegalioja, kas laikytina, jog jis administracine tvarka nebaustas, nesudaro pagrindo bausmės švelninimui. Kitų objektyvių duomenų, kuriems esant būtų galima daryti išvadą, kad A. A. paskirta per griežta bausmė, apeliantas nepateikė.

Skirdamas bausmę T. B., parenkant jos rūšį ir nustatant dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, kad jis buvo vienas aktyviausių nusikaltimo vykdytojų, panaudojusiu smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, vertino tai, kad jis neteistas, jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, mokymo įstaigos charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, savo iniciatyva pateikė pagrobtą telefoną pareigūnams. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p. (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino žalą), taip pat ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą LR BK 60 str. 1 d. 1 p. (veika padaryta bendrininkų grupės). LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas T. B. paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra ženkliai mažesnė negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkis.

T. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas jo atžvilgiu galėjo taikyti LR BK 54 str. 3 d. ir, vadovaujantis teisingumo principu, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį asmuo pripažįstamas kaltu, sankcijoje laikantis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. LR BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis: minėta norma nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, į tai, kad T. B. anksčiau neteistas, yra Kauno ryšininkų mokyklos moksleivis, į jo teigiamą charakteristiką (b.l. 158), atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p., tačiau sprendžiant LR BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo klausimą, būtina vertinti ir tai, kad apeliantas padarė kvalifikuojančių požymių turintį plėšimą, kas rodo jo padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumo laipsnį, jis buvo vienas aktyviausių nusikaltimo vykdytojų, plėšimo metu papurškė dujų nukentėjusiajam R. D. į akis ir kaklą, taip pat svarbią reikšmę šiame kontekste turi ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupės) nustatymas. Vertinant aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo T. B. atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. ir skirti jam švelnesnę, negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę. Minėtų aplinkybių visuma tik patvirtina, kad T. B. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir yra tinkama bausmės tikslams, numatytiems LR BK 41 str. 2 d., įgyvendinti.

Skirdamas bausmę D. S., parenkant jos rūšį ir nustatant dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, vertino tai, kad jis neteistas, jauniausias iš visų bendrininkų, nebuvo vienas iš aktyvesnių nusikaltimo vykdytojų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p. (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino žalą), taip pat ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą LR BK 60 str. 1 d. 1 p. (veika padaryta bendrininkų grupės). LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas D. S. paskyrė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra ženkliai mažesnė negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkis.

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nuosprendyje visiškai neaptarė galimybės jo atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. 2 d. 3 p., o nusprendus, jog minėtą normą taikyti jo atžvilgiu nėra įstatyminio pagrindo, prašo taikyti LR BK 54 str. 3 d.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje LR BK 62 str. 2 d. numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2008, 2K-435/2008). Pagal LR BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų LR BK 62 str. 2 d. 1–6 punktuose. Apeliantas nurodė 3 punktą, jog jo kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, be to, yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino žalą. Šiuo atveju teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, jog D. S. vaidmuo plėšime buvo antraeilis. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pastarasis nebuvo vienas iš aktyvesnių nusikaltimo vykdytojų, tačiau tai nevertintina kaip antraeilis vaidmuo, nes bylos duomenys patvirtina, kad tarp bendrininkų iš anksto buvo susitarta užvaldyti nukentėjusiojo telefoną, tuo tikslu buvo pasiimtas dujų balionėlis, buvo apsitarta jį panaudoti reikalui esant. Tai, kad D. S. plėšimo metu nebuvo toks aktyvus kaip jo bendrininkai, pirmosios instancijos teismas įvertino paskirdamas jam švelnesnę bausmę, negu T. B. ar A. A.. Nesant visų LR BK 62 str. 2 d. nurodytų privalomų sąlygų, D. S. atžvilgiu negali būti skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė.

Taip pat jo atžvilgiu negali būti taikomos ir LR BK 54 str. 3 d. nuostatos. Bylos duomenys patvirtina, kad D. S. anksčiau neteistas, nusikaltimo padarymo metu mokėsi Kauno prekybos ir verslo mokykloje, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 196), administracinė nuobauda nebegaliojanti (b.l. 77), nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p., tačiau būtina ir tai, kad apeliantas, veikdamas bendrininkų grupėje, padarė kvalifikuojančių požymių turintį plėšimą, kas rodo jo padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumo laipsnį. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad paskirtoji dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, neprieštarauja teisingumo principui ir yra tinkama bausmės tikslams, nurodytiems LR BK 41 str. 2 d., pasiekti. Tokia bausmė teisinga ir ta prasme, kad įvertinus jo veiksmus nusikaltimo darymo metu, yra mažesnė, negu paskirta jo bendrininkams. Kitų objektyvių duomenų, kuriems esant būtų galima daryti išvadą, jog paskirtoji bausmė yra per griežta, apeliantas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems A. A., T. B. ir D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų A. A., T. B. ir D. S. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Regina CemnolonskienėAlgimantas Smolskas