Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1738-265/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
2S-1738-265/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10803-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Suinteresuotas asmuo
V. R., L. M., J. B., S. S., N. J., A. V., V. M., V. J., P. T.
Pareiškėjas
AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“
Kategorijos
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1738-265/2015Teisėja V. Čiapaitė (Proceso Nr. 2-06-3-10803-2015-1)
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1; 3.1.18.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų V. R., L. M. (L. M.), J. B. (J. B.), S. S. (S. S.), N. J. (N. J.), A. V. (A. V.), V. M. (V. M.), V. J. (V. J.), P. T. (P. T.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės V. D. vykdymo veiksmus, t. y. 2015 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymo neišleisti areštuoto laivo „Deltuva“ iš uosto Nr. 150011350 galiojimą ir vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų ir vėliau priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, o antstolei neleidus išplaukti areštuotam laivui, būtų pažeisti tiek skolininko, tiek ir pačių išieškotojų interesai bei lūkesčiai, nes patiriamų piniginių nuostolių dydis būtų ženkliai didesnis nei priteistų darbo užmokesčių įsiskolinimo suma. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai neabejotinai turėtų įtakos ir kitiems skolininkės darbuotojams bei skolininkės turtinei padėčiai, kuriai dar labiau pablogėjus, neabejotinai sumažėtų ir pačių išieškotojų galimybės išsiieškoti jiems priteistas sumas, o tai iš esmės pažeistų proceso ekonomiškumą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti. Nurodė, kad teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neįvertino fakto, kad darbo užmokestis darbuotojams nemokamas ilgą laiką. Apeliantų vertinimu, dar iki arešto laivas turėjo galimybę uždirbti, tačiau iš gautų pajamų su jais nebuvo atsiskaityta. Be to, nurodo, kad teismas preliminariai neįvertino pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolio veiksmų, todėl neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantų nuomone, netgi įvertinus preliminariai pareikštą skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, galima konstatuoti, jog jis nepagrįstas, nes antstolė nustatė, kad pareiškėjas piniginių lėšų, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Dėl to apeliantai nurodo, kad antstolė turėjo teisinį pagrindą priimti patvarkymą, kuriuo areštavo laivą, uždraudžiant jam išplaukti iš uosto. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas neįvertino grėsmės, kad laivas, išplaukęs iš uosto, į jį gali ir negrįžti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tais atvejais, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors priežasčių ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas spręsdamas, ar yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, turi išimtinai įvertinti aplinkybę, ar ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, kurioje skundė antstolio veiksmus. Kaip matyti iš skundo turinio, antstolio veiksmų neteisėtumą grindė aplinkybėmis, jog antstolis neteisėtai taikė areštą, uždrausdamas laivui „Deltuva“ išplaukti iš uosto. Pareiškėja nurodė, jog iki bus išspręstas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant antstolės patvarkymą dėl arešto vykdymą bei leidžiant laivui išplaukti iš uosto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė aplinkybe, jog laivui neišplaukus į reisą pareiškėja patirs didelius nuostolius.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas ir nurodomi argumentai dėl jų taikymo nepagrindžia fakto, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė nuostolių atsiradimo galimybe, kuri, įvertinus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, nėra aktuali. Pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą, turėjo grįsti aplinkybe, jog teismui patenkinus jos skundą ir panaikinus skundžiamą antstolės patvarkymą teismo procesinio sprendimo bus neįmanoma įvykdyti. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su vykdymo veiksmų sustabdymu, paprastai taikomos tais atvejais, kai, pripažinus antstolės veiksmus neteisėtais, teismo sprendimas vykdomojoje byloje būtų įvykdytas, turtas parduotas. Tokiu atveju netektų prasmės pats skundo pateikimas, nes, panaikinus skundžiamą antstolės procesinį dokumentą, nebūtų įmanoma šalių atstatyti į pradinę padėtį arba toks atstatymas būtų iš esmės apsunkintas. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad antstolė be teisinio pagrindo pritaikė areštą laivui „Deltuva“, pastarasis galėtų išvykti iš uosto ir tokio teismo procesinio sprendimo vykdymas nepasunkėtų ir būtų lengvai įgyvendinamas. Aplinkybė, jog pareiškėjas būtų patyręs nuostolių dėl nepagrįstai taikyto antstolės arešto, sprendžiami ginčo teisenos tvarka, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones, tuo apsunkinant operatyvų vykdymo procesą.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teises normas ir nepagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ši aplinkybė yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaip matyti iš bylos duomenų, suinteresuotas asmuo V. M. (M) už atskirąjį skundą sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Kadangi suinteresuotų asmenų atskirasis skundas tenkintinas suinteresuoto asmens V. M. sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš pareiškėjos AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ 21 Eur žyminį mokestį suinteresuoto asmens V. M. (V. M.) naudai.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas