- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- eI2-2930-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01041-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Norfos Mažmena“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, ir atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovams Akvilei Virbickienei, Valdui Šulinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Norfos mažmena“, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 3R-116 (toliau – ir Sprendimas) „Dėl G. Č. skundo“ dalį, kuria buvo nutrauktas pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. skundo nagrinėjimas dėl teisės susipažinti su tvarkomais duomenimis; 2) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. skundą iš naujo; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 15 straipsnis skelbia, kad duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir informacija.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė ir atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Paaiškina, kad pareiškėjas Inspekcijai pateiktą skundą dėl jo teisės susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis (vaizdo įrašu) pažeidimo grindė tuo, kad jam 2019 m. liepos 10 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) kreipusis į UAB „Norfos mažmena“ su prašymu pateikti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 2019 m. liepos 5 d. įvykęs incidentas (leisti su įrašu susipažinti), jokio atsakymo / prašyto vaizdo įrašo iš duomenų valdytojo negavo. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija laikosi pozicijos, kad nagrinėjant pareiškėjo skundo dalį dėl BDAR 15 straipsnio pažeidimo, buvo pagrįstai tiriamos ir vertinamos tik tos aplinkybės, kurios sudarė faktinį skundo nagrinėjimo pagrindą, o pareiškėjo teismui pateiktame skunde nurodytos aplinkybės, kad UAB „Norfos mažmena“ iš Inspekcijos skundo nagrinėjimo metu siųstų raštų sužinojo apie pareiškėjo norą / prašymą gauti vaizdo įrašą, tačiau, nepaisant to, jo vis tiek nepateikė, neturi įtakos skundžiamos Inspekcijos sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui.
Skundo nagrinėjimo metu duomenų valdytojas UAB „Norfos mažmena“ neigė gavęs pareiškėjo prašymą dėl vaizdo įrašo pateikimo. Inspekcija ėmėsi visų šioje situacijoje įmanomų priemonių, tačiau,
Inspekcija pažymi, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti jo neva patirtą neturtinę žalą turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas neįvardijo, dėl kokių konkrečių Inspekcijos (jos darbuotojų) veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė jo įrodinėjamą žalą, kaip pasireiškė tokių veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, kokios ir kaip teisės normos buvo pažeistos.
Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į skundą negautas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį tenkinti visą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Normos mažmena“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, gautas jų prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad 2019 m. liepos 8 d. pareiškėjas el. paštu kreipėsi į UAB „Normos mažmena“ prašydamas informacijos apie 2019 m. liepos 5 d. įvykius parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
2019 m. liepos 10 d. el. paštu UAB „Sorbum LT“ personalo vadovė atsiuntė atsiprašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitiko vaizdo įrašo duomenų, tačiau nepaisant to, atsiprašė pareiškėjo, informavo, kad darbuotojas įspėtas elgtis mandagiai.
2019 m. liepos 10 d. pareiškėjas el. laišku kreipėsi į UAB „Normos mažmena“ prašydamas pateikti vaizdo įrašą.
2019 m. liepos 31 d. (gavimo tarnyboje data) pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) skundu dėl UAB „Norfos mažmena“ veiksmų, kurie, pareiškėjo nuomone, pažeidžia jo teises.
2019 m. rugpjūčio 12 d. Tarnyba kreipėsi į pareiškėją dėl sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis.
2019 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas papildė skundą sutikdamas, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi 2019 m. liepos 31 d. skundo nagrinėjimo tikslais.
2019 m. rugpjūčio 14 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pareiškėjo skundo dalį dėl galimai netinkamai tvarkomų pareiškėjo asmens duomenų persiuntė Inspekcijai.
2019 m. rugsėjo 10 d. UAB „Sorbum LT“ el. laišku pateikė atsakymą dėl 2019 m. liepos 8 d. pareiškėjo laiško.
2019 m. gruodžio 17 d. Inspekcija informavo pareiškėją, kad skundo nagrinėjimo terminas pratęsiamas iki 6 mėnesių nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d.
Pareiškėjas teigia, kad Sprendimo dalis dėl G. Č. skundo dalies dėl teisės susipažinti su tvarkomais duomenimis nagrinėjimą nutraukimo yra neteisėta ir nepagrįsta.
ADTĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą ar jo dalį, jeigu paaiškėja, kad negalima skundo ar jo dalies išnagrinėti dėl informacijos trūkumo ar kitų reikšmingų aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl, jo nuomone, pažeistos BDAR 15 straipsnyje įtvirtintos teisės gauti 2019 m. liepos 5 d. įvykių vaizdo įrašą. Pareiškėjas teigia, kad 2019 m. liepos 10 d. el. laišku kreipėsi į UAB „Norfos mažmena“, prašydamas pateikti vaizdo įrašą, atsakymo negavo. Teismas pabrėžia, kad tokios yra pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. skundo ribos.
Pagal ADTĮ 24 straipsnio 5 dalį skunde nurodoma: 1) adresatas – priežiūros institucija; 2) skundo surašymo data; 3) pareiškėjo ir jo atstovo, jeigu jis yra, duomenys: a) fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys; b) juridinio asmens pavadinimas, kodas ir kontaktiniai duomenys; c) atstovavimo pagrindas, kai skundą pateikia pareiškėjo atstovas; 4) skundžiamo asmens tapatybė (juridinio asmens pavadinimas ir kodas, fizinio asmens vardas ir pavardė), kontaktiniai duomenys, jeigu jie žinomi; 5) skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės; 6) pareiškėjo prašymas priežiūros institucijai; 7) pareiškėjo ar jo atstovo, jeigu jis yra, parašas; skundas, kuris pateikiamas elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo, jeigu jis yra, kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.
Taigi pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. skunde ir jo 2019 m. rugpjūčio 13 d. papildyme nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynybos dėl 2019 m. liepos 10 d. laišku paprašyto vaizdo įrašo ir atsakymo į šį laišką negavimo. Būtent pareiškėjas taip apibrėžė skundo ribas, būtent taip skundą nagrinėjo Inspekcija, taip skundą nagrinėja teismas. Teismas nenagrinėja kitų pareiškėjo kreipimųsi į UAB „Norfos mažmena“ ar vėlesnių jo 2019 m. liepos 10 d. el. laiško persiuntimų UAB „Norfos mažmenai“.
BDAR 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir toliau nurodyta informacija: a) duomenų tvarkymo tikslai; b) atitinkamų asmens duomenų kategorijos; c) duomenų gavėjai arba duomenų gavėjų kategorijos, kuriems buvo arba bus atskleisti asmens duomenys, visų pirma duomenų gavėjai trečiosiose valstybėse arba tarptautinės organizacijos; d) kai įmanoma, numatomas asmens duomenų saugojimo laikotarpis arba, jei neįmanoma, kriterijai, taikomi tam laikotarpiui nustatyti; e) teisė prašyti duomenų valdytojo ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis ar apriboti su duomenų subjektu susijusių asmens duomenų tvarkymą arba nesutikti su tokiu tvarkymu; f) kai asmens duomenys renkami ne iš duomenų subjekto, visa turima informacija apie jų šaltinius; g) kai asmens duomenys renkami ne iš duomenų subjekto, visa turima informacija apie jų šaltinius; h) tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir, bent tais atvejais, prasminga informacija apie loginį jo pagrindimą, taip pat tokio duomenų tvarkymo reikšmę ir numatomas pasekmes duomenų subjektui.
BDAR 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal 15–22 straipsnius. Tas laikotarpis prireikus gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių. Duomenų valdytojas per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo informuoja duomenų subjektą apie tokį pratęsimą, kartu pateikdamas vėlavimo priežastis. Kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninės formos priemonėmis, informacija jam taip pat pateikiama, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip.
Sprendžiant, ar duomenų valdytojas nepažeidė BDAR 15 straipsnio nuostatų, nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti, ar UAB „Norfos Mažmena“ gavo 2019 m. liepos 10 d. pareiškėjo el. laišką. Pažymėtina, kad Inspekcija tokios aplinkybės nenustatė. Teismas tokiai išvadai pritaria. Pirma, nėra ginčo, kad pareiškėjas išsiuntė 2019 m. liepos 10 d. el. laišką, tačiau byloje nėra įrodymų, kad UAB „Norfos mažmena“ šį laišką gavo. UAB „Norfos mažmena“ tai neigia. Antra, Inspekcija ir pareiškėjas ėmėsi aktyvių ir pakankamų veiksmų šia aplinkybei nustatyti – informavo pareiškėją apie el. laiško techninio aprašo suformavimą ir pateikimą, pareiškėjas bandė jį formuoti, tačiau dėl techninių kliūčių objektyviai to aprašo suformuoti buvo ir yra neįmanoma. Taigi tokiu atveju Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad negalima skundo ar jo dalies išnagrinėti dėl informacijos trūkumo ar kitų reikšmingų aplinkybių (neįrodyta, kad UAB „Norfos mažmena“ gavo pareiškėjo 2019 m. liepos 10 d. el. laišką) ir šios skundo dalies nagrinėjimą pagrįstai ir teisėtai nutraukė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė laikėsi teisės aktų reikalavimų, išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. skundą su 2019 m. rugpjūčio 13 d. papildymu ir 2020 m. vasario 14 d. Inspekcija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimo Nr. 3R-116 „Dėl G. Č. skundo“ 1 punktą, kuriuo nusprendė pareiškėjo G. Č. skundo dalies dėl teisės susipažinti su tvarkomais duomenimis nagrinėjimą nutraukti. Todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas). Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti Inspekciją 2019 m. liepos 31 d. skundą išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą – 300 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Nagrinėjamoje byloje teismas atmeta pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas), nes nenustatė neteisėtų Inspekcijos veiksmų. Prievolės atlyginti patirtą neturtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos būtinų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti Inspekcijos veiksmai.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.