Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. S., jo atstovui V. P., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. S. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui dėl 2014 m. sausio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-5-1142 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. sausio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-5-1142 R. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 160 str. 100 Lt bauda.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis dirba Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistu. 2013 m. gruodžio 18 d. R. S. jam telefonu pranešė apie tai, kad bus vykdomi avariniai darbai Baranausko gatvėje Kauno mieste, tačiau pačios faksogramos liudytojas nerado. Kadangi UAB „Kauno vandenys“ neišsiėmė leidimo darbų atlikimui, tai apie atliekamus darbus 2014 m. sausio 3d. A. G. informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. UAB „Kauno vandenys“ ne kartą buvo siųsti raštai su reikalavimais laikytis 2013-02-07 Kasinėjimo darbų taisyklių.

Liudytojas A. P. parodė, kad jis dirba Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėju. Leidimus kasimo darbams reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka. UAB „Kauno vandenys“ ne kartą buvo siunčiami raštai, kad jie laikytųsi taisyklėse nurodytos tvarkos. Miesto tvarkymo skyriuje yra žurnalas, kuriame registruojami pranešimai apie atliekamus kasinėjimo darbus. Jei pažeidžiami terminai ir neišimamas leidimas, tai kreipiamasi į Viešosios tvarkos skyrių dėl atsakingų už kasinėjimus asmenų nubaudimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 160 str. atsakomybė įtvirtinta už kelių, gatvių, kiemų, šaligatvių, skverų, parkų, aikščių ir inžinerinių tinklų apsaugos zonoje kasinėjimą be atitinkamo leidimo. Taigi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 160 str. dispozicija yra blanketinė norma, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos jis pažeidė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d., 259 str. 1 d., 260 str. ir 284 str. 2 d., yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 2001, p. 328–329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, p. 251–252). Vien tik administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje N261-1084/2012 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. sausio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-5-1142 R. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 160 str. 100 Lt bauda už tai, kad 2013 m. gruodžio 18d., būdamas atsakingas, Kaune, A. B. g. prie namo Nr. 10 važiuojamojoje kelio dalyje vykdė avarinius kasinėjimo darbus, neturėdamas Kauno miesto savivaldybės išduoto leidimo.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas R. S. paaiškino, kad R. S., kasinėjimo darbams neišimdamas leidimo, pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 7d. sprendimu Nr. T-50 patvirtintas „Kasinėjimo (žemės) darbų Kauno miesto savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje (vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, pėsčiųjų ir dviračių takuose, aikštėse, skveruose, kiemuose ir žaliuosiuose plotuose), jos ar jos dalies atitvėrimo arba eismo joje apribojimo taisyklės (toliau Taisyklės). Pagrįsti faktui, kad R. S. buvo žinoma apie taisyklių reikalavimą išimti leidimus, atliekant žemės kasinėjimo darbus, atstovas pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos raštus, adresuotus UAB “Kauno vandenys” (b. l. 28-33), iš kurių matyti, kad juose nurodyta, jog kasinėjimo (žemės) darbai, šalinant avarijas požeminėse komunikacijose, gali būti pradėti vykdyti be leidimo, tačiau apie tai faksu prieš darbų pradžią pranešama Miesto tvarkymo skyriui. Avarijos likviduojamos ir dangos sutvarkomos per 5 darbo dienas, avarijos likvidavimui (įkaitant dangų sutvarkymą) užtrukus ilgiau kaip 5 darbo dienas, statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo, nepertraukdami darbo, privalo gauti kasinėjimo (žemės ) darbų leidimą.

Taisyklių 22¹ punkte numatyta, jog pranešęs faksu apie avarijos likvidavimo darbų pradžią Miesto tvarkymo skyriui, komunikacijų savininkas tą pačią dieną, jeigu avarija įvyko ne darbo dieną – artimiausią darbo dieną, atvyksta į Miesto tvarkymo skyrių, nurodo avarijos vietą, pobūdį ir numatomą avarijos likvidavimo terminą (įskaitant dangų sutvarkymą) ir gauna nemokamą leidimą avarijai likviduoti, kai avarija likviduojama per 5 darbo dienas. Analizuojant institucijos atstovo pateiktus raštus, matyti, kad juose nėra nurodyta, jog atliekant darbus neviršijant 5 darbo dienų, reikalinga išsiimti nemokamą leidimą.

Taisyklių 24 p. numato, jog avarijos likviduojamos ir dangos sutvarkomos per 5 darbo dienas taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka. Avarijos likvidavimui (įskaitant dangų sutvarkymą) užtrukus ilgiau kaip 5 darbo dienas, statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo, nepertraukdami darbo, privalo gauti leidimą taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka.

Analizuojant Taisykles bei išklausius institucijos atstovo paaiškinimus, matyti, kad Taisyklėse yra numatyti dviejų skirtingų leidimų išdavimo atvejai, t. y. kai kasinėjimo darbai trunka iki 5 darbo dienų ir kai jie trunka ilgiau nei 5 darbo dienas.

Byloje nustatyta, kad UAB „Miesto šiluma“ avarinius kasinėjimo darbus pradėjo 2013 m. gruodžio 18d. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų ( 2014-01-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus rašto UAB „Kauno vandenys“, fotonuotraukų) bei institucijos atstovo paaiškinimo matyti, kad kasinėjimo darbai iki 2014m. sausio 3d. buvo nebaigti, t.y. truko ilgiau nei 5 darbo dienas. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo matyti, kad R. S. nubaustas už 2013 m. gruodžio 18d. vykdytus avarinius kasinėjimo darbus, neturint Kauno miesto savivaldybės išduoto leidimo, tačiau nei protokole, nei nutarime nenurodyta kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus savo veika pažeidė R. S..

Tuo remiantis konstatuojama, kad R. S. suformuluotas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole yra nekonkretus, todėl neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo jis yra kaltinamas, būtų pažeisti tiek Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N502-4307/2009). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai nurodžius padaryto administracinio teisės pažeidimo esmę, jo pagrindu priėmus nutarimą, kuriame taip pat netiksliai išdėstyta kaltinimo esmė, buvo apribota atsakomybėn patraukto asmens teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, tuo pačiu – teismui tinkamai vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką. Tokie administracinio teisės pažeidimo protokolo, o taip pat ginčijamo nutarimo trūkumai laikytini esminiais, todėl teismas jų pats ištaisyti negali, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. sausio 23 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-5-1142 naikintinas ir byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. S. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. sausio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-5-1142 panaikinti ir byla grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą - Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.