Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjai N. D. ir D. D. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija, atsakovas) 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 68-98 ir 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 68-99 dalis (toliau – ir VMI 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimai); 2) pakeisti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2022 m. liepos 8 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (27.13 Mr) FR0682-162 ir 2022 m. liepos 8 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (27.13 Mr) FR0682-163 dalis (toliau – ir Klaipėdos AVMI 2022 m. liepos 8 d. sprendimai); 3) pakeisti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. S-2023/29 (7-2023/4) ir 2023 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. S-2023/30 (7-2023/5) dalis (toliau – ir Komisijos 2023 m. kovo 6 d. sprendimai), pakeičiant (sumažinant) apskaičiuotą gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) prievolę, taikomų baudų dydžius ir netaikyti delspinigių.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjų GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir tikrinamasis laikotarpis). Mokestinio patikrinimo metu Klaipėdos AVMI 2022 m. balandžio 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (27.13 Mr) FR0680-125 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 1) ir 2022 m. balandžio 22 d. patikrinimo aktą Nr. (27.13 Mr) FR0680-130 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 2), kuriais konstatavo, kad pareiškėjas N. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2012–2015 m. laikotarpiu iš vykdytos piniginių lėšų skolinimo veiklos gavo GPM apmokestinamųjų pajamų (atlygį / palūkanas), kurių nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM; pareiškėjai 2012 m., 2014–2015 m. laikotarpiu disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis 432 007,10 Eur pajamomis (kiekvienas sutuoktinis po ½ pajamų, t. y. po 216 003,55 Eur), kurių nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą GPM, todėl pareiškėjui papildomai apskaičiuota mokėtina 40 965,25 Eur GPM suma, o pareiškėjai D. D. (toliau – ir pareiškėja) papildomai apskaičiuota 33 202,31 Eur GPM suma. Klaipėdos AVMI 2022 m. liepos 8 d. sprendimais patvirtino Patikrinimo aktą Nr. 1 ir Patikrinimo aktą Nr. 2 (toliau kartu – ir Patikrinimo aktai), t. y. patvirtino pareiškėjui papildomai apskaičiuotą GPM sumą, atleido jį nuo 11 916,11 Eur GPM delspinigių mokėjimo ir skyrė 16 386 Eur GPM baudą; patvirtino pareiškėjai papildomai apskaičiuotą GPM sumą, atleido ją nuo 9 998,21 Eur GPM delspinigių mokėjimo ir skyrė 1 3281 Eur GPM baudą.

3. Pareiškėjai teigė Klaipėdos AVMI 2022 m. liepos 8 d. sprendimus apskundę centriniam mokesčių administratoriui VMI, kuris 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimais iš esmės patvirtino Klaipėdos AVMI 2022 m. liepos 8 d. sprendimus, tačiau pakeitė dalį pareiškėjui apskaičiuotų 210 Eur delspinigių. Pareiškėjai, pasinaudodami apskundimo teise, padavė skundą Komisijai, kuri 2023 m. kovo 6 d. sprendimais patvirtino VMI 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimus, tačiau pareiškėjui sumažino GPM baudą nuo 16 386 Eur iki 12 290 Eur, o pareiškėjai – nuo 13 281 Eur iki 9 961 Eur. Pareiškėjai, nesutikdami su mokestinių prievolių apskaičiavimo dydžiais (galbūt padarytomis techninėmis klaidomis), taikomomis baudomis ir delspinigių apskaičiavimu bei jų dydžiu, kreipėsi su skundu į teismą.

4. Pareiškėjai paaiškino, kad jie dėl sveikatos būklės (sirgo sunkia Covid-19 forma, kilo komplikacijų) neturėjo galimybių rinkti papildomų duomenų, kurie apima labai didelį laikotarpį (tyrimo apimtis siekia net 2008 metų įvykius), todėl pareiškėjams nepavyko surinkti visų įrodymų. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai nevertino kaip patikimų įrodymų paskolos sutarčių, kuriomis pareiškėjams buvo suteiktos paskolos, t. y. atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjai pagal byloje pateiktas paskolos sutartis negavo nurodytų pinigų sumų. Pareiškėjų teigimu, pagal 2011 m. gruodžio 5 d. paskolos sutartį D. K. suteikė pareiškėjui 30 000 Lt paskolą, o pagal 2011 m. vasario 15 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir K. M., pareiškėjui buvo suteikta 29 500 Lt paskola. Atsakovas šių sutarčių nevertino dėl to, kad D. K. ir K. M. (paskolos davėjai) nurodė skirtingas aplinkybes bei, kad pastarieji neva neturėjo piniginių lėšų, kurias galėjo skolinti pareiškėjui. Pasak pareiškėjų, D. K. buvo kreipęsis į kompaniją, kurios laive dirbo, dėl kontrakto išrašo gavimo, D. K. yra gavęs ne mažiau kaip 10 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių grynais pinigais pagal jūrininko sutartį. Be to, pakvitavimo dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas yra atidavęs D. K. ir K. M. paskolintus pinigus.

5. Pareiškėjai nurodė, kad P. B., kuris taip pat suteikė paskolą pareiškėjams, yra ūkininkas, kurio apskaitos principai yra kitokie. Atsakovas nevertino P. B. užauginamos produkcijos ir gaunamų pajamų balanso, todėl negalėjo kvestionuoti pastarojo galimybių turėti skolintų piniginių lėšų sumas. Pareiškėjai 2010 m. sausio 20 d. buvo sudarę paskolos sutartį ir su A. K., kuris suteikė pareiškėjui 29 700 Lt paskolą. Šios paskolos atveju buvo žodžiu tariamasi dėl mokamų palūkanų, todėl nėra jokių rašytinių susitarimų. Pareiškėjų pateiktas pakvitavimas patvirtina, kad suma pagal šią paskolos sutartį yra grąžinta.

6. Pareiškėjai paaiškino, kad pagal 2005 m. rugsėjo 5 d. ir 2009 m. spalio 23 d. paskolos sutartis V. E. Ž. suteikė savo dukrai pareiškėjai 29 700 Lt ir 29 800 Lt paskolas. Kadangi tai įvyko prieš 12–16 metų, paskolos davėja tam tikrų detalių neprisiminė, tačiau atsakovas tai vertino pareiškėjų nenaudai. Rašytinių įrodymų dėl šių paskolų nėra, tačiau į bylą pateikti pakvitavimai įrodo, kad paskolos buvo grąžintos. Pagal 2011 m. lapkričio 30 d. ir 2012 m. kovo 9 d. paskolos sutartis L. P. ir I. P. suteikė pareiškėjui du kartus po 30 000 Lt paskolą. Atsakovas šių asmenų suteiktų paskolų nevertino tik dėl to, kad pastarieji netiksliai nurodė paskolos suteikimo aplinkybes. Pagal 2011 m. lapkričio 11 d. ir 2012 m. gegužės 15 d. paskolos sutartis R. Š. suteikė pareiškėjui du kartus po 30 000 Lt paskolą. R. Š. šiuo metu renka duomenis apie uždirbtas pinigines lėšas Jungtinėje Karalystėje, kurie bus pateikti į bylą, pareiškėjai taip pat pateikė pakvitavimus dėl šios paskolos grąžinimo. Pareiškėjai teigė, kad 2005–2011 m. laikotarpiu paskolos sutartimis jiems buvo suteikta bendra 486 700 Lt dydžio paskolos suma, kuri yra grąžinta.

7. Pareiškėjai nurodė, kad Komisijos 2023 m. kovo 6 d. sprendimuose iš dalies buvo įvertintos aplinkybės dėl baudos dydžio sumažinimo ir baudos sumažintos iki 30 proc., tačiau nebuvo įvertinta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalį, o tai reiškia, kad pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. jau buvo nubaustas jam pritaikius baudžiamąją atsakomybę, todėl pareiškėjams negali būti taikomas dvigubas nubaudimas skiriant delspinigius ir baudas. Pareiškėjai prašo sumažinti tiek apskaičiuotus delspinigius, tiek ir paskirtų baudų dydžius.