- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- 1S-249-966/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07396-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė, Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- L. D.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų kaltinamųjų, L. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad:
1.1. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su A. Š. ir E. P. kaip bendrininkų grupė, užpuolė nukentėjusįjį L. D. ir jį sumušė, tai yra 2023 m. vasario 28 d. apie 02.00- 04.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), E. P. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam L. D. į veidą, vieną kartą spyrė į kairį petį ir vieną kartą į kairį šoną, bei vieną kartą keptuve sudavė į galvą, jis, L. D., tyčia ne mažiau keturių kartų kumščiu sudavė į galvą nukentėjusiajam, dėl ko šis nukrito ant žemės bei gulinčiam ne mažiau trijų kartų spyrė į galvą, tada A. Š. tyčia tris kartus spyrė ir vieną kartą kumščiu sudavė L. D. į galvą, po ko jis, L. D., ne mažiau dviejų kartų spyrė nukentėjusiajam į galvą, kumščiu sudavė du kartus jam į kairį petį ir du kartus į galvą, šiais bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam L. D. veido, galvos bei krūtinės sričių daugybinius sumušimus bei nubrozdinimus, odos nubrozdinimą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairės plaštakos II-III pirštų srityse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą;
1.2. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su A. Š. kaip bendrininkų grupė, 2023 m. vasario 28 d., apie 04.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, nukentėjusiajam L. D. priklausantį 421 Eur bendros vertės turtą: 200 Eur vertės televizorių „Samsung“, 20 Eur vertės televizoriaus anteną, 5 Eur vertės elektros prailgintuvą, 16 Eur vertės plaukų kirpimo mašinėlę „Clatronic“, 25 Eur vertės barzdaskutę „Philips“, 125 Eur vertės TV priedėlį C-GATES, bendros 20 Eur vertės 4 kompaktinius diskus su žaidimais (vieneto kaina 5 eurai), 10 Eur vertės HDMI laidą;
1.3. 2023 m. kovo 18 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto laiptų aikštelėje, atvirai iš V. T. piniginės pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. T. priklausantį, turtą - 50 Eur.
2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi kaltinamajam L. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams teismui konstatavus, kad bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindai nėra išnykę, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje nurodytus tikslus nėra galimybės.
3. Skunde kaltinamasis L. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, namų areštą ar kt. Nurodo, kad teismo argumentai yra nepagrįsti, jis atsakomybės nevengia, ikiteisminį tyrimą atliekančios tyrėjos neklaidino, davė faktines aplinkybes atitinkančius parodymus, padėjo nustatyti visas svarbias aplinkybes. Suprato, kad blogai pasielgė ir gailisi. Turi gyvenamą vietą, gyvena vienas. Dėl suėmimo taikymo nebus kam sumokėti mokesčius. Būdamas laisvėje pasižada įsidarbinti, nesislėpti ir nedaryti jokios įtakos proceso dalyviams, nedaryti jokių pažeidimų.
4. Teismo posėdyje prokuroras siūlė skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos nutartį galioti, kadangi ji teisėta ir pagrįsta, suėmimo skyrimo pagrindai nebuvo išnykę.
Kaltinamojo skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat tai, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis įtariamas (kaltinamas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje duomenų, patvirtinančių, kad L. D. galėjo padaryti BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1, 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, byloje yra pakankamai. Tokiais duomenimis šioje byloje laikytini kaltinamojo L. D. bei kitų kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvada, apžiūrų protokolai, parodymų atpažinti protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kiti rašytiniai bylos duomenys, kurie nurodyti ir kaltinamajame akte. Taigi BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlyga yra nustatyta. Duomenų pakankamumo aspektu pažymima, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės taikymo termino pratęsimo (nepratęsimo), asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir byloje esantys duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nėra vertinami tokia apimtimi, kaip tai daroma nuosprendyje. Kaip nurodyta pirmiau, byloje esančių duomenų pagrįstam manymui, kad L. D. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, šioje proceso stadijoje pakanka.
6. Kardomųjų priemonių paskirtis apibrėžta BPK 119 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų, sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
7. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti suėmimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus ir kaltinamojo skundo argumentus pirmiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą 3 mėnesiams, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama, be kita ko, laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki trejų metų, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Taigi, šiuo atveju galimos skirti laisvės atėmimo bausmės trukmė atitinka BPK 122 straipsnio 8 dalyje nustatytą sąlyga.
9. Skundžiamoje nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo motyvai patvirtina, kad šios kardomosios priemonės taikymo terminas buvo pratęstas teismui manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus. Taigi, suėmimo terminas buvo pratęstas teismui nustačius, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose nurodyti pagrindai, kuriems esant buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nėra išnykę ir šioje proceso stadijoje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės pagrindų buvimo bei tolesnio šios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo, todėl nepritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad netaikant griežčiausios kardomosios priemonės nebus galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo, nėra pagrindo.
10. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, visų pirma pažymėtina, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu gali būti skiriamas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo (BPK 122 straipsnio 2 dalis). BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos ir kiti duomenys. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad paminėtos aplinkybės buvo įvertintos teisingai. Teismas nutartyje nurodė, kokiais faktiniais duomenimis bei aplinkybėmis remdamasis padarė išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
11. Bylos duomenys patvirtina nutartyje nurodytą aplinkybę, kad kaltinamasis L. D. Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, tačiau ši aplinkybė kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų kontekste nelaikytina faktoriumi, paneigiančiu bėgimo (slėpimosi) tikimybę ir tuo pačiu – BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto suėmimo pagrindo buvimą. L. D. šioje byloje yra kaltinamas trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių vienas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kitu du – nesunkūs. Už visas šias nusikalstamas veikas, kaip nurodyta pirmiau, gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, be kita ko – laisvės atėmimas iki šešerių metų (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį). Taigi, kaltinamajam gali būti paskirta griežta bausmė ir tai yra viena iš aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad L. D. bėgimo (slėpimosi) tikimybė yra reali. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. apysunkio nusikaltimo padarymą. Tokių aplinkybių šioje byloje pakanka. Kaltinamasis L. D., nors ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vis tik tvirtų socialinių, šeiminių ryšių neturi. Nors yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, pastangų įsidarbinti savarankiškai ir taip užsitikrinti stabilų ir legalų pragyvenimo šaltinį nerodo. Šiame kontekste pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis dirbti negalėtų dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių (aplinkybių). Kaltinamasis nevedęs, išlaikomų asmenų, ar asmenų, kuriais faktiškai rūpintųsi ir juos prižiūrėtų, taip pat neturi. Jokių kitų duomenų, įrodančių, kad L. D. socialiniai ryšiai yra tvirti ir gali būti faktoriumi, eliminuojančiu jo bėgimo (slėpimosi) tikimybę, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra.
12. Paminėtų aplinkybių visuma, kolegijos įsitikinimu, šioje proceso stadijoje pagrindžia manymą, jog įtariamasis, suvokdamas gresiančios bausmės griežtumą, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nustatytas pagrįstai.
13. Kaip jau nurodyta pirmiau, L. D. šioje byloje yra kaltinamas trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymu. Praeityje kaltinamasis jau buvo ne vieną kartą teistas (penkis kartus), be kita ko, už tos pačios rūšies, kaip ir kaltinamas šioje byloje, nusikalstamas veikas, t. y. pagal BK 178 straipsnio, 140 straipsnio skirtingas dalis. Kaltinamajam ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos laisvės apribojimo, laisvės atėmimo bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Tyčines nusikalstamas veikas L. D. kaltinamas padaręs turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal kaltinamajame akte aprašytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, L. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas veikdamas bendrininkų grupėje. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie kaltinamojo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai priimtas socialinio elgesio normas, o tai patvirtina didesnį jo pavojingumą visuomenei, taip pat leidžia pagrįstai jo nusikalstamą elgesį vertinti ne kaip atsitiktinį ir tuo pačiu įžvelgti galimai naujų nusikalstamų veikų darymo riziką. Iš kaltinamojo kriminalinį elgesį apibūdinančių duomenų matyti, kad vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei, ir ši aplinkybė, atsižvelgus į duomenis apie kaltinamojo intereso dirbti legalų darbą nebuvimą, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis pirmenybę teikia lėšų gavimui neteisėtu būdu.
14. Kaltinamojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis kaltę pripažino, gailisi dėl savo elgesio, davė faktines aplinkybes atitinkančius parodymus, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti visas svarbias aplinkybes, yra svarbios sprendžiant bausmės skyrimo klausimą tuo atveju, jeigu kaltinamasis būtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kaip jau nurodyta pirmiau, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, duomenys yra vertinami tik jų pakankamumo aspektu, t. y. tik tokia apimtimi, kiek tai reikalinga pagrįsti manymui, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo parodymai neabejotinai yra duomenys, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodytos suėmimo sąlygos buvimo, tačiau tai nėra aplinkybė, turinti esminės reikšmės vertinant BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų suėmimo taikymo pagrindų buvimą ar nebuvimą.
15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose įtvirtinti suėmimo pagrindai vertinamu atveju yra paremti objektyviais kaltinamojo asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti atskleidžiančiais, anksčiau taikytų bausmių neefektyvumą rodančiais, kitais jo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais duomenimis, šiuos duomenis tinkamai įvertinus inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, jų pavojingumo, gresiančios bausmės griežtumo kontekste. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teisę į laisvę, vis tik sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės plačiau nemotyvavo, nutarties nedaro nepagrįsta ir neteisėta, ir išvados dėl pagrindo toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę nepaneigia.
16. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad vien tik gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje turėjimas nėra aplinkybė, paneigianti galimybę taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę. L. D. atveju sprendimas pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą buvo priimtas įvertinus visumą su kaltinamojo asmenybe, jo elgesiu visuomenėje susijusių aplinkybių, atsižvelgus į ankstesnių nusikalstamų veikų bei šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, šias aplinkybes pagrįstai laikant pagrindu išvadai, jog su laisvės atėmimu nesusijusių kardomųjų priemonių taikymas šioje proceso stadijoje nebus efektyvus ir neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Akivaizdu, kad gyvenamosios vietos turėjimas nebuvo veiksnys, sulaikęs kaltinamąjį nuo sistemingo nusikalstamo elgesio, todėl nesant pagrįstų abejonių dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose nurodytų suėmimo pagrindų, švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo principo, todėl pagrįstai nutarta ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
17. Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje, motyvuojant sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, yra nuoroda į BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame numatytas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindas – pagrįstas manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, tačiau tiek nutarties motyvai, tiek nurodymas BPK normų, kuriomis vadovaudamasis teismas priėmė nutartį, suponuoja, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas. Nekyla abejonių, kad teismas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose nurodytais pagrindais, būtent su šiais pagrindais yra susiję nutarties motyvai, todėl pirmiau nurodytas rašymo apsirikimas, kaip nekeičiantis nutarties esmės, ir neturintis įtakos jos pagrįstumui ir teisėtumui, ištaisytinas.
18. Konstatuojama, kad kaltinamajam L. D. kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi pratęstas pagrįstai, todėl šią nutartį naikinti nėra pagrindo. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas nustačius baudžiamojo proceso įstatyme nurodytus šios kardomosios priemonės taikymo pagrindu, laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo L. D. skundą atmesti.
Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutarties aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą: nuorodą į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą pakeisti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą; „įtariamasis trukdys procesui“ pakeisti į „įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo“.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.