Tauragės apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato atstovei K. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį, 488 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2019 m. balandžio 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 4 d. apie 23.17 val. būdamas girtas savo namuose (duomenys neskelbtini), garsiai triukšmavo bei varė iš namų savo žmoną su vaikais iš kurių keturi nepilnamečiai. Atvykus policijos pareigūnams nuo V. M. sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Pareikalavus pateikti asmens dokumentą ir nusistatyti girtumą V. M. tai daryti atsisakė sakydamas „Negausi mano asmens dokumento, ką noriu tą darau, esu namuose“. Pareikalavus nusiraminti pradėjo mosikuoti rankomis ir garsiai šaukti „Pasitrauk šalin, trauk nagus, dink nachui, aš esu namuose“. Dar kartą V. M. pareikalavus nusistatyti girtumą šis atsakė „Nežiūrėk į name baltom akim, atsisakau pūsti į alkotesterį. Tokiais savo veiksmais neblaivus V. M. vaikų akivaizdoje garsiai triukšmaudamas, keikdamasis bei nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, kaltinamas panaudojęs tėvų valdžią priešingai vaiko interesams ir padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, 488 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.

V. M.

teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Nurodė, jog 2019 m. balandžio 4 d. iš reiso grįžo kaimynas ir su juo jis išgėrė po tris skardines alaus. Po pietų parėjo namo, o žmona jau buvo pradėjusi girtauti su kitais kaimynais. Jis draugauja su kaimynu, o žmona nesutaria su to kaimyno žmona, todėl žmona negalėjo kartu dalyvauti, supyko ir prisigėrusi su vaikais nuėjo miegoti. Vakare žmona pailsėjusi atsikėlė ir kėlė triukšmą, o jis pasakė arba raminiesi, arba išvarys ir pastaroji turės eiti miegoti ant šieno. Žmona pasakė, ar tu mane varai į lauką, todėl ji iškvietė policiją. Vaikai buvo kambaryje, durys buvo uždarytos. Kai žmona paskambino į policiją, jis laukė, kol atvyks pareigūnai, sėdėjo prie stalo. Atvažiavo du policijos pareigūnai, dar atvyko iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Pareigūnai įėjo į kambarį, net nepasisveikino, stvėrė už rankos ir uždėjo jam antrankius. Jį tai supykdė. Iš karto surakino ir nesikalbėjo su juo, todėl jis nepūtė į alkotesterį. Kaip galėjo pūsti, jeigu jį surakino antrankiais. Jis buvo surakintas ir išvežtas į policiją. Mašinoje prašė pasitikrinti girtumą su alkotesteriu, o asmens dokumentą patys iš kišenės išsitraukė. Jis nešaukė ir nemosikavo rankomis prieš pareigūnus, nesikeikė. Jis prašė vežti į ligoninę, tačiau niekas nevežė. Policijoje viską iškratė iš kišenių ir uždarė į kamerą. Areštinėje nedavė pūsti. Pareigūnams jis sakė, kad nepūs į alkotesterį, nes prašė vežti į ligoninę. Ryte rado piniginėje visus dokumentus „išknistus“, po korteles landžiota. Daiktai buvo, tačiau ne savo vietose. Jis buvo neteisėtai areštuotas, uždarytas į areštinę, atimtos cigaretės, tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Į įvykį atvažiavo kaimynas A. Š., kuris dirba policijoje. Jis yra priešas Nr. 1 ir jam skaitosi priešu Nr. 1, todėl yra suinteresuotas, su juo yra nesutarimai. A. Š. kaime daro ką nori. Dar tą patį vakarą A. Š. po jo langais važinėjosi su keturračiu ir rodė savo valdžią, galią. A. Š. ant jo turi pyktį ir pats turi pyktį ant A. Š.. Žmona yra Rusijos pilietė ir ji mažai kalba lietuviškai. Žmona tą vakarą buvo išgėrusi, efekto būsenoje. Jokio pasipriešinimo nebuvo, nemosikavo rankomis, o yra grynai kerštas ir naudojasi tarnybine padėtimi. Buvo blaivus, nes dirba vairuotoju ir ryte turėjo važiuoti.

Nukentėjusioji N. M. teismo posėdžio metu parodė, kad V. M. yra jos vyras. 2019 m. balandžio 4 d. ji buvo išgėrusi, susitiko su vyru ir dėl kažko su juo susipyko ir ji iškvietė policiją. Viskas vyko namuose. Turi penkis nepilnamečius vaikus: 3, 4 10, 14, 17 metų. Tą vakarą vyras buvo galbūt tik išgėręs. Susipyko su vyru, nes jis jos neklausė, buvo pas draugą, ji kvietė jį pareiti į namus, tačiau jis neparėjo, o kai parėjo, nuėjo miegoti. Ji kartu su vyru pas draugą nebuvo ir nežino, ką ten vyras veikė. Iš pykčio ji prisigėrė, kai vyras neparėjo į namus. Ji norėjo, kad vyras namuose tvarkytųsi. Jis parėjo ir nuėjo miegoti, o ji supyko, kad neina tvarkyti reikalų. Vyras šaukė, neatsimena ar tuo momentu išsigando. Ji skambino į 112 dėl pagalbos. Ji tuo metu buvo neblaivi. Nenorėjo vyrui sukelti problemų, o norėjo, kad atvažiuotų policijos pareigūnai ir pasikalbėtų su jos vyru, jį paveiktų. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji buvo kambaryje. Viskas vyko greitai, pareigūnai atėjo ir vyro kažko paklausė, o ji lietuviškai nesuprato. Vyras jiems kažką atsakė, jie vyrui uždėjo antrankius ir išsivedė. Viskas vyko labai greitai. Pareigūnai vyrui kažką pasakė, o jis atsakė kažką pareigūnams, tačiau ji lietuvių kalbos nesupranta. Tą patį vakarą policijai buvo parašytas pareiškimas. Jos ranka parašyta, kad pareiškimas surašytas iš jos žodžių. Policijos pareigūnai pareiškimo neišvertė, tačiau ji pasitiki policijos pareigūnais, todėl ir pasirašė ant pareiškimo. Perklausiusi teismo garso įrašą, gautą iš Bendrojo pagalbos centro, sutiko, jog gali būti, kad vyras varė iš namų, dabar jau visko neprisimena. Visi vaikai jau miegojo, bet gal dukra galėjo girdėti patį barnį, nes ji buvo tame kambaryje ir tas jai nepatiko.

Liudytojas D. G., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, parodė, jog 2019 m. balandžio 4 d. vakare dirbo kartu su kolega A. Š., kai apie 22-23 val. buvo gautas pranešimas, kad vyras žmoną varo iš namų. Nuvykus minėtu adresu į (duomenys neskelbtini) kaimą, užėjus į namus, rado vyrą ir žmoną neblaivius. Žmona kalbėjo tik rusiškai ir jis su ja bendravo. Vaikai buvo kambaryje. Jis klausė N. M., ar vaikai matė konfliktą. Ji sakė, kad matė, bet dabar vaikai yra paguldyti. Ji prašė vaikų nekelti ir jų nekišti. Jis žinojo, kad atvažiuos iš Vaiko teisių tarnybos atstovai, todėl vaikų nekėlė ir prie jų nėjo. N. M. sakė, kad vaikai girdėjo konfliktą, buvo trys ar keturi vaikai paguldyti. V. M. buvo virtuvėje ir stovėjo, o N. M. skundėsi, kad vyras ją varo iš namų. Jis vyriškio prašė pateikti dokumentus, tačiau V. M. buvo agresyviai nusiteikęs, varė į visas keturias puses necenzūriniais žodžiais lauk, teigė esąs namuose ir daro ką nori. Jis prašė V. M. pateikti dokumentą, pasitikrinti girtumą, tačiau jis nesutiko. V. M. sakė, kad nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir už tai yra atsakomybė, tačiau į tai nesureagavo ir nesiklausė. Prašė nusistatyti girtumą, tačiau V. M. atsisakė tikrintis, teigė, kad yra namuose ir darys ką nori, liepė dingti iš namų. V. M. buvo agresyviai nusiteikęs, rankas sulenkęs norėjo kibti į atlapus, todėl su kolega V. M. sulaikė ir uždėjo antrankius, patalpino į automobilio sulaikymo kamerą. Paskui jis iš N. M. priėmė pareiškimą. Pareiškimą jis rašė, nes supranta rusų kalbą, rašė ką sakė N. M., tik rašė lietuviškai ir jai perskaitė pareiškimą. N. M. šiek tiek supranta lietuviškai, kas sakoma. Pareiškimą paėmė tą patį vakarą. N. M. buvo nustatytas vidutinis girtumas, tačiau su ja ėjo susikalbėti. Ji kalbėjo, kad vyras nėra toks blogas, tik ją ir vaikus veja iš namų, liepia gerti kartu, o ji nenorėjo.

Liudytojas A. Š., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu parodė, jog pažįsta V. M.. 2019 m. balandžio 4 d., apie 23 val., buvo gautas pranešimas, kad vyras pranešėją varo iš namų, yra neblaivus ir namuose yra keturi nepilnamečiai vaikai. Nuvyko nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini) ir juos lauke pasitiko pranešėja, kuri teigė, kad vyras yra neblaivus ir ją varo iš namų. N. M. nustatė neblaivumą. Užėjus į kambarį, bendraujant su V. M., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis buvo nusiteikęs agresyviai. Aiškinantis situaciją ir liepus pasitikrinti blaivumą, jis tai kategoriškai atsisakė, nors buvo paaiškinta, kas už tai numatyta, kad yra teisėtas reikalavimas, tačiau to nevykdė. Dar sakė kažkokius žodžius, kurių dabar nepamena, jie turėtų būti parašyti tarnybiniame pranešime. V. M. pradėjo rankomis mosikuoti, šūkauti kambaryje, o buvo nakties metas, namie buvo vaikai, todėl V. M. uždėjo antrankius dėl savo ir kitų saugumo, pasodino į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Vaikai buvo kambaryje, jis matė, jog vaikai nemiegojo kitame kambaryje, vaikščiojo, o viena mergaitė buvo atėjusi į virtuvę. Vaikų buvo ne vienas. Tarnybiniame automobilyje dar kartą liepė pasitikrinti girtumą, tačiau V. M. atsisakė. Tikrai V. M. buvo neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Kolega D. G. iš N. M. paėmė pareiškimą ir su ja bendravo, nes jis nesupranta rusiškai. V. M. parodyti asmens dokumentą, prašė pasitikrinti girtumą, tačiau jis tai daryti kategoriškai atsisakė. Tarnybiniame pranešime nurodė žodžius, ką sakė M. Jis buvo agresyvus, mosikavo rankomis. Yra tokia tvarka, jeigu abu tėvai yra neblaivūs, reikia iškviesti vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovą, nes informavo budėtojus. Jis gyvena netoli M., tačiau su V. M. neturi jokių pykčių. Tarp jo ir V. M. nėra nesutarimų, su juo nesipyksta.

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Š. 2019 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-2777 iš esmės nurodytos tos pačios įvykio aplinkybės (b. l. 7-8).

N. M. 2019 m. balandžio 4 d. pareiškime dėl netinkamo elgesio nurodyta, jog 2019 m. balandžio 4 d. apie 22.50 val. jos vyras V. M. būdamas girtas namuose pradėjo kelti triukšmą, liepė jai susirinkti keturis nepilnamečius vaikus ir nešdintis lauk, o visa tai girdėjo jos nepilnametė dukra R. M., kiti vaikai miegojo. Tokiais savo veiksmais M. trukdo jiems ilsėtis, todėl prašo jį sudrausminti (b. l. 6).

2019 m. balandžio 5 d. administracinio sulaikymo protokolu nustatyta, jog V. M. į laikino sulaikymo kamerą uždarytas 01.45 val., išleistas 12.10 val. (b. l. 12).

Iš Bendrojo pagalbos centro gautame skambučio garso įraše užfiksuotas tokio turinio pranešėjos N. M. pranešimas: „Išeik lauk. Mano vyras varo vaikus iš namų. Smurto nenaudojo. Triukšmauja ir viskas“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl nusižengimų, numatytų ANK 73 straipsnio 1 dalyje, 488 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis nusižengimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ANK 569 straipsnis). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, būtent ji ir turi pasirūpinti, kad asmens kaltei patvirtinti būtų pateikti patikimi ir leistini įrodymai, o visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Nors V. M. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 73 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, t. y. jog būdamas neblaivus V. M. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog V. M. pareikštas kaltinimas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 73 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo, pilnai pasitvirtino, o pastarojo parodymai vertintini kaip gynybiniai, siekiant sušvelninti gresiančią administracinę atsakomybę. Teismo nuomone, V. M. kaltė dėl minėtų administracinių nusižengimų padarymo yra įrodyta 2019 m. balandžio 5 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 93-ANR_P-2594-2019, nukentėjusiosios N. M. parodymais, jos pareiškimu dėl netinkamo elgesio, liudytojų policijos pareigūnų D. G., A. Š. parodymais, A. Š. tarnybiniu pranešimu, garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir kitais byloje surinktais įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudaro vieningą visumą, atskleisdami administracinių nusižengimų vaizdą.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Pažymėtina, kad tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio, 6 straipsnio 1 punkto, 25 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.

Teismas, ištyręs byloje esančią rašytinę medžiagą, įvertinęs liudytojų parodymus konstatuoja, jog V. M. konfliktuodamas su sutuoktine, demonstravo amoralų elgesį, sukūrė žalingą socialinę aplinką bei trukdė nepilnamečiams vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė vaiko teises ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 25 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nors V. M. aiškino, jog vaikai buvo kitame kambaryje, miegojo, tačiau nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose užfiksuotos kiek kitokios aplinkybės. Nukentėjusioji N. M. nurodė, jog vaikai jau miegojo, tačiau viena dukra galėjo girdėti barnį. Savo pareiškime N. M. taip pat nurodė, jog visą konfliktą girdėjo jos dukra R. M.. Liudytojas policijos pareigūnas A. Š. taip pat patvirtino aplinkybę, jog viena mergaitė buvo atėjusi į virtuvę, kur vyko konfliktas. Be to, jis tvirtino, jog kiti vaikai buvę kitame kambaryje, nemiegojo. Liudytojas policijos pareigūnas D. G., kuris įvykio dieną bendravo su N. M. teigė, jog jam paklausus jos, ar vaikai matė konfliktą, pastaroji patvirtino, jog vaikai konfliktą matė, tačiau jau yra paguldyti. Atsižvelgiant į išdėstytus duomenis, darytina išvada, jog V. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M. pareikštas kaltinimas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 dalyse numatyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti, bei sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

Byloje esančių duomenų visuma įrodo, kad V. M. nagrinėjamo įvykio metu nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nusiraminti, pateikti jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu.

Byloje nustatyta, jog policijos pareigūnai A. Š. ir D. G. atvykę į įvykio vietą pareikalavo V. M. pateikti savo asmens dokumentą, pasitikrinti neblaivumą, tačiau pastarasis tai daryti atsisakė. D. G. teisme parodė, jog jis V. M. prašė pateikti asmens dokumentus, pasitikrinti girtumą, tačiau V. M. nesutiko to padaryti, buvo agresyviai nusiteikęs, teigė esąs savo namuose, todėl darys ką nori ir liepė pareigūnams dingti iš namų. Pareigūnas perspėjo apie gręsiančią atsakomybę už policijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą, tačiau V. M. į tai nereagavo. Policijos pareigūnas A. Š. patvirtino kolegos nurodytas aplinkybes ir paaiškino, jog užėjus į kambarį, bendraujant su V. M., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, pastarasis buvo nusiteikęs agresyviai. Aiškinantis situaciją ir liepus pasitikrinti blaivumą, esant pagrįstam įtarimui, kad asmuo neblaivus, V. M. tai daryti kategoriškai atsisakė. Kadangi V. M. buvo agresyviai nusiteikęs, neklausė policijos pareigūnų, jam buvo uždėti antrankiai ir jis patalpintas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Tarnybiniame automobilyje dar kartą V. M. buvo paprašyta pasitikrinti neblaivumą, tačiau ir šį kartą tai padaryti jis atsisakė. Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, jog akivaizdžiai matėsi, kad V. M. yra neblaivus. Jo kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, judesiai nekoordinuoti. Aptarti policijos pareigūnų nurodymai negali būti pripažinti neteisėtais, nes pareigūnai vykdė tarnybines funkcijas ir turėjo teisę duoti tokius nurodymus. Tik akivaizdžiai neteisėtas, su morale prasilenkiantis ar nusikalstamas pareigūno reikalavimas neturi būti vykdomas, jei iš tokio reikalavimo požymių matyti, jog jis prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Kadangi policijos pareigūnų reikalavimai nebuvo akivaizdžiai neteisėti, V. M. privalėjo vykdyti policijos darbuotojų teisėtus reikalavimus pateikti asmens dokumentą, netrukdyti vykdyti tiesiogines tarnybines funkcijas, nusiraminti ir pasitikrinti neblaivumą. Minėtus reikalavimus pareigūnai išsakė net keletą kartų. Pažymėtina, jog V. M. neneigė, kad buvo išgėręs. Pats nurodė, kad dieną su kaimynu buvo išgėręs tris skardines alaus. V. M. teisme pripažino, jog jo buvo prašoma pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau jis atsisakė, nes buvo supykęs. Jis nurodė, jog tik į kambarį įėję pareigūnai net nepasisveikino, stvėrė už rankos ir uždėjo jam antrankius. Tai jį supykdė.

Teismas pažymi, jog liudytojų vyriausiųjų patrulių D. G. ir A. Š. parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir identiškai atitinka įvykio aplinkybes nurodytas A. Š. tarnybiniame pranešime. Nesiremti minėtų liudytojų parodymais, nors jie ir yra policijos pareigūnai, ir juo labiau jų nevertinti nėra pagrindo. Vien aplinkybė, jog liudytojai yra policijos pareigūnai, jų parodymų kaip įrodymų, jų patikimumo, savaime neeliminuoja. Tiesa, V. M. teismo posėdžio metu tvirtino, jog policijos pareigūnas A. Š. yra jo kaimynas ir priešas numeris vienas. Aiškino, jog jie tarpusavyje konfliktuoja, todėl A. Š. yra suinteresuotas jo nubaudimu. Policijos pareigūnas A. Š. patvirtino, jog gyvena netoli V. M., tačiau teigė jokių nesutarimų ar pykčių tarp jo ir V. M. nėra. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti ir kito policijos pareigūno D. G., asmeniškai nepažįstančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, parodymais, nes jie atitinka kitais byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes.

Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. atsisakė vykdyti ne vieną išsakytą policijos pareigūnų teisėtą reikalavimą. Tokie V. M. veiksmai akivaizdžiai yra neteisėti ir atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje požymius, už kurį pažeidėjas turi būti nubaustas.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį užtraukia šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neabejotinai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo atveju V. M. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį tik nustačius, jog buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais. Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.

Įvertinus šioje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog šioje byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių V. M. kaltę padarius nurodytą administracinį nusižengimą.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, V. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 4 d. apie 23.17 val. namuose garsiai triukšmavo. Tačiau administracinio nusižengimo pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį sudėtis yra materiali, t. y. atsakomybė už šį nusižengimą kyla tik tada, kai atsiranda įstatyme numatyti padariniai. Nagrinėjamu atveju dėl 2019 m. balandžio 4 d. apie 23.17 val. galimai V. M. triukšmavimo niekas nepareiškė priekaištų dėl trikdytos rimties, poilsio ar darbo. Taigi nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių viešosios rimties sutrikdymo faktą. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog tiek pranešėja N. M., tiek V. M. namie buvo neblaivūs, susipyko ir tarpusavyje konfliktavo. Nė vienas iš jų šio fakto neginčijo. Logiška, jog konflikto metu tiek V. M., tiek N. M. kalbėjo pakeltu tonu, gal net šaukė. Tačiau jie jokių pretenzijų iš kaimynų dėl triukšmo negavo, niekas dėl to nesiskundė. Tiesa, namie buvo nepilnamečiai vaikai, kurių ramybė ir poilsis buvo sutrikdyti, tačiau V. M. už tai jau patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

Vertinant visą pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M., nukentėjusiosios N. M. paaiškinimus matyti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių V. M. atliktus neteisėtus veiksmus, kurie laikytini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalies, sudėties objektyviosios pusės elementais.

Administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju, nesant nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje požymių, administracinio nusižengimo bylos teisena V. M. atžvilgiu nutrauktina.

Skiriant nuobaudą V. M. atsižvelgiama į administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą, rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad administracinius nusižengimus padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Skirtinos nuobaudos sankcijų ribose.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir skirti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį – įspėjimą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinai V. M. skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Administracinio nusižengimo bylą V. M. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalyje nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 19099485013, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusius Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.