Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėja) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija.

Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas matyti, kad nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 str. 1 d. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje verstis <...> tabako gaminių <...> didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas. Atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių, jų tarpe ir tabako gaminių, realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką numato ATPK 163² str.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjos kaltės pažeidus prekybą tabako gaminiais reglamentuojančius teisės aktus yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir ją teisinančius įrodymus.

Nors Pažeidėja neigia realizavusi tabako gaminius pažeisdama prekybą tabako gaminiais reglamentuojančius teisės aktus, pagal faktines bylos aplinkybes matyti, kad iš tiesų buvo kitaip. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Pažeidėja ar jos įsteigtas juridinis asmuo turėtų licenciją (leidimą) vykdyti kokią nors veiklą, susijusią su tabako gaminiais. Iš daiktų, dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. R. S. turėjo 10 pakelių cigarečių, kuriuos iš jos paėmė policijos pareigūnai (3 b.l.). Liudytojai policijos pareigūnai S. D. ir R. S. įvykio dieną surašytuose savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad vykdydami kompleksinę priemonę stebėjo Pažeidėjos gyvenamąjį namą, į kurį užėjo R. S. su vaiku ir P. B.. Jiems išėjus ir nuėjus toliau nuo namo privažiavo prie jų ir paklausė, ką jie veikė Pažeidėjos name. R. S. paaiškino, kad iš Pažeidėjos nusipirko 10 pakelių cigarečių, kuriuos ji nešėsi maišelyje (4–5 b.l.). Įvykio dieną apklausti liudytojai R. S. ir P. B. taip pat nuosekliai paaiškino, kad Pažeidėja pardavė R. S. 10 pakelių cigarečių (7–8 b.l.). Teismo posėdžio metu šie liudytojai patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir jas papildė. Būtina pažymėti, kad liudytojai R. S. ir P. B. teismo posėdžio metu konkrečiai nurodė, jog cigaretes R. S. pardavė būtent tuo metu teismo posėdyje dalyvavusi Pažeidėja (21–25 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, šių dviejų, cigarečių pirkime –pardavime tiesiogiai dalyvavusių liudytojų parodymai šioje byloje įrodinėjant Pažeidėjos kaltę yra kertiniai. Byloje nėra duomenų, jog šie liudytojai iki įvykio būtų pažinoję Pažeidėją, būtų su ja susipykę ir būtų suinteresuoti apkalbėti Pažeidėją nepagrįstai ją kaltinant pakankamai sunkaus administracinio pažeidimo padarymu. Tokių duomenų Pažeidėja taip pat nenurodė. Atvirkščiai, apeliaciniame skunde Pažeidėja teigia, kad ji nepažįsta liudytojų R. S. ir P. B.. Tiek šių liudytojų, tiek ir policijos pareigūnų paaiškinimai yra nuoseklūs, jie neprieštarauja tarpusavyje, papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti ir nesiremti jais nėra jokio pagrindo.

Pažeidėjos versija apie tai, kad ji nepardavė R. S. cigarečių, o ši pas ją buvo užėjusi pasiklausti grybų supirkimo kainos, nors pagal faktinius bylos duomenis tuo metu ji grybų su savimi neturėjo, akivaizdžiai prieštarauja bylos duomenims ir atrodo neįtikinama. Apeliacinės instancijos teismas tokią Pažeidėjos versiją vertina tik kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją ir siekį palengvinti teisinę padėtį. Tikėti versija, kuri akivaizdžiai prieštarauja apylinkės teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, ir remtis ja pagrindo nėra.

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė ir išvardijo Pažeidėjos kaltės dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo konstatavimui reikšmės turinčius įrodymus, išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nutarime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimu Pažeidėja jau buvo nubausta pagal ATPK 163² str. 2 d. Duomenų apie tai, kad ji būtų įvykdžiusi tąkart jai paskirtą nuobaudą – sumokėjusi 500 Lt dydžio baudą, byloje nėra (13 b.l.). Taigi, pagal byloje esančius duomenis laikytina, kad, ATPK 36 str. prasme, Pažeidėja šioje byloje ištirtą pažeidimą padarė būdama bausta administracine nuobauda už ATPK 163² str. 2 d. numatytą pažeidimą ir tokia jos veika atitinka ne ATPK 163² str. 1 d., o ATPK 163² str. 6 d. įtvirtintą pažeidimą, už kurį įstatymas numato gerokai griežtesnę nei Pažeidėjai buvo paskirta nuobaudą – baudą nuo 20000 iki 50000 litų su prekių konfiskavimu. Pagal byloje esančius duomenis šiuo atveju policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai kvalifikavo Pažeidėjos veiką, tačiau apeliacinės instancijos teismui ištaisius šią klaidą neabejotinai būtų pabloginta Pažeidėjos teisinė padėtis, kas, ATPK 302¹¹ str. 2 d. prasme yra negalima, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas negali būti keičiamas.

Taigi, šioje byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad Pažeidėja neteisėtai, pažeisdama teisės aktus, realizavo pirmiau nurodytą kiekį cigarečių pakelių. Sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarimą nepakeistą ir L. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.