Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimo J. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 194 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2015 m. spalio 10 d., apie 19.40 val. nesilaikydamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 13-467; 2010, Nr. 142-7261) 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo ginklą nešioti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,17 promilių girtumas) (duomenys neskelbtini), automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (numeris čekiškas), gabeno D kategorijos nešaunamuosius ginklus.

1.1. Be to, J. T. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015 m. spalio 8 d., apie 22.00 val., į Lietuvos Respublikos teritoriją, į Kauną iš Čekijos Respublikos automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (numeris čekiškas), neturėdamas licencijos, importavo ne mažiau kaip 142 vnt. D kategorijos nešaunamuosius – šaltuosius ginklus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 13-467; 2010, Nr. 142-7261) 19 straipsnio 1 dalyje 2 punkte įtvirtintus reikalavimus.

1.2. Už ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą J. T. buvo paskirta 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda su 139 D kategorijos nešaunamųjų – šaltųjų ginklų konfiskavimu, už ATPK 194 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą – 115 (vieno šimto penkiolikos eurų) bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. T. buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda su 139 D kategorijos nešaunamųjų – šaltųjų ginklų konfiskavimu.

Apeliaciniu skundu J. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. T. apeliacinis skundas tenkinamas. Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

4.1. Sutinkamai su J. T. apeliacinio skundo turiniu, analizuojamu atveju prašoma panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimą dėl esminių procesinių pažeidimų, pažeidusių J. T., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, dėl ko skundžiamas procesinis sprendimas, apelianto įsitikinimu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Vertinant šiuos J. T. argumentus, visų pirma pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalį, teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Įgyvendinant šias nuostatas, ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies e punktas įtvirtina kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba, kuri yra viena iš kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių. Pagrindinė šios teisės paskirtis užtikrinti kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens veiksmingą dalyvavimą bylos procese. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą garantuojama ir asmenims, kurie yra kaltinami padarę veikas, panašias į nusikaltimus, pavyzdžiui, administracinius teisės pažeidimus (Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, no. 72596/01, judgment of 4 November 2008; Öztürk v. Germany, no. 8544/79, judgment of 21 February 1984). Dėl to administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese; administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurios Konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos kaltinamajam (nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014). Konstatuojant šią išvadą, akcentuotinas ir Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punktas, remiantis kuriuo, kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau EŽTT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punktą nereikalaujama rašytinio visų įrodymų ir kitų proceso dokumentų vertimo. Teikiama vertėjo pagalba turi būti tokia, kad suteiktų kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui galimybę susipažinti su jam iškelta byla ir gintis, pateikiant teismui savąją įvykių versiją. Siekiant užtikrinti, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte garantuojama teisė būtų reali ir veiksminga, kompetentingų institucijų pareiga neapsiriboja vertėjo paskyrimu; tuo atveju, jeigu joms pranešta apie tam tikras aplinkybes, ši pareiga gali apimti tam tikros apimties kontrolę, ar vertimas yra tinkamas (pavyzdžiui, Kamasinski v. Austria, no. 9783/82, judgment of 19 December 1989, § 74). EŽTT sprendimuose baudžiamojo proceso kontekste, be kita ko, yra konstatuota, kad vertėjo pagalba turi būti teikiama ir ikiteisminio tyrimo metu, o tuo atveju, kai asmuo, nepakankamai mokantis proceso kalbą, nedalyvaujant vertėjui duoda save kaltinančius parodymus arba pasirašo kaltinančius dokumentus, kurie panaudojami jį nuteisiant, nustatomas Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkto, taikomo kartu su šio straipsnio 1 dalimi, pažeidimas (pavyzdžiui, aman v. Turkey, no. 35292/05, judgment of 5 April 2011; Baytar c. Turquie, no 45440/04, arrt du 14 octobre 2014). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, jo kontekste įvertinus ir EŽTT praktiką, akivaizdu, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ir administracinio teisės pažeidimo, kaip ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, asmeniui, nesuprantančiam lietuvių kalbos, turi būti užtikrinama teisė į vertėją. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinio, sprendimas J. T. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, pažymint, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti, o jo neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nežinomos. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, J. T. nurodo buvo atvykęs į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, vykusį 2015 m. lapkričio 10 d., tačiau teismui neužtikrinus vertėjo į čekų kalbą dalyvavimo teismo posėdyje (vietoje to į posėdį pakvietus vertėją į anglų kalbą, kurios apeliantas nesupranta), teismo posėdis, apelianto suvokimu, neįvyko, tačiau sprendimas vis tik buvo priimtas tą pačią dieną, t. y. 2015 m. lapkričio 10 d..

7.1. Vertinant šias aplinkybes aukštesniajam teismui pateikto apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, jog teismo posėdžio protokolo nei nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, nei LITEKO sistemoje nėra, o iš paties nutarimo turinio ši aplinkybė nėra aiški, kadangi jame, kaip minėta, pažymėta, jog į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. Teismų praktikoje šiuo klausimu buvo ne kartą išaiškinta, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme teismo posėdžio protokolas (ypač jei atliekamos administracinėn traukiamų asmenų, liudytojo apklausos) turi būti rašomas, nes jis atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt.. Toks fiksavimas užtikrina, kad bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu bus laikomasi ATPK įtvirtintų procesinių reikalavimų, įskaitant ir asmeniui, nežinančiam proceso kalbos, užtikrinti vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi tiriamu atveju apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti J. T. argumentus – jo dalyvavimo teismo posėdyje, netinkamo vertėjo (vertėjo į anglų kalbą) užtikrinimo teismo posėdyje ir pan.. Juo labiau įvertinus ir tai, kad duomenų patvirtinančių, jog J. T. savo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis klaidintų teismą nenustatyta. Priešingai, jo žodžius patvirtina ir byloje esantis J. T. 2015 m. lapkričio 5 d. elektroninis laiškas, kuriuo jis patvirtina apie savo dalyvavimą jam atsiųstame šaukime nurodytame teismo posėdyje, įvyksiančiame 2015 m. lapkričio 10 d. ir prašo teismo posėdyje užtikrinti vertėjo į čekų kalbą dalyvavimą (b. l. 84). Šis elektroninis laiškas buvo išsiųstas 2015 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės tesimo posėdžių sekretorei V. P. (http://kat.teismai.lt/lt/kauno-apylinkes-teismas/struktura-ir-kontaktai_244/kontaktai-kauno-apylinkes_244/254.html), tačiau Kauno apylinkės teismo antspaudas patvirtina, kad teisme jis buvo užregistruotas tik 2015 m. lapkričio 10 d., t. y. skundžiamo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dieną.

Esant galimiems procesiniams pažeidimams, administracinio teisės pažeidimo byloje nesant nei teismo posėdžio protokolo, nei jo garso įrašo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi jokių objektyvių galimybių patikrinti J. T. apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių pagrįstumo, Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla J. T. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

8.1. Atsižvelgiant į priimamą sprendimą, J. T. apeliacinio skundo argumentai, susiję su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu jam paskirta administracine nuobauda, šiuo atveju nevertintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

J. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. T. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.