- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- A-858-2458-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02831-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Vilniaus finansiniai patarėjai”
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 33.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),
atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra atstovui P. R., atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams R. M., T. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus finansiniai patarėjai” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus finansiniai patarėjai” skundą atsakovams viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūra, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Vilniaus finansiniai patarėjai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą (t. I, b. l. 1-9, t. II, b. l. 65-73), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 9(24.16-02)-5K-1016950-1019632)-6K-1008128 (toliau – ir 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimas), kuriuo paliktas galioti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra 2010 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. R4-9434(13.2.3-2070) ir įpareigoti viešąją įstaigą Lietuvos verslo paramos agentūra išnagrinėti ir įvertinti iš naujo UAB „Vilniaus finansiniai patarėjai“ paraišką Nr. VP2-1.2-ŪM-K-02-042 (toliau – ir Paraiška).
Skunde nurodė, jog pareiškėjas 2010 m. sausio 22 d. atsakovui pateikė Paraišką Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų finansinei paramai gauti, tačiau atsakovas Paraišką atmetė, nurodęs, kad Paraiška neatitinka priemonės „Intelektas LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto ūkio ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-395 (toliau – ir Aprašas), 2 priedo 1.1.1, 1.1.2, 1.2.1, 1.2.2, 9.2.1 punktų reikalavimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad 1.1.1 punktas turi būti siejamas su Aprašo 6 punktu. Paaiškino, jog atsakovas neįvertino, kad pareiškėjas projekto metu investuos į inovaciniam gaminiui, paslaugai kurti reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) technologinę plėtrą. Projektas skatins privačių juridinių asmenų ir mokslinių tyrimų įstaigų bendradarbiavimą, verslo ir mokslo visuomenės partnerystės ryšių stiprėjimą. Projekte numatyta, kad pareiškėjas dirbs kartu su Lietuvos partneriu UAB „Nevda“ ir Jungtinės Karalystės partneriu „Money advice & planning“, dirbs du Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai. Projekto esmė, tikslas ir prie jo pateikti dokumentai atitinka ne tik Aprašo 1.1.1 punktą, bet ir jį papildančius punktus: Paraiškoje nurodyta, kad dirbs du tyrėjai (7.1.3 p.), nurodyta, kad projekto biudžete numatyta, jog bus pritraukta 0,2 mln. litų, o užsienio partneris pasiruošęs investuoti 0,3 mln. litų (7.2.1 p.), projekto metu planuojamas sukurti gaminio prototipas (7.2.2 p.), sukurtos dvi ilgalaikės tyrėjų darbo vietos (7.2.5 p.), pateikti informatyvūs pagrindimai apie tai, kad bus pateiktas į rinką sukurtas inovatyvus produktas „Kompiuterizuoto asmeninių finansų valdymo modelio prototipas“ (7.2.6 p.). Pareiškėjas nurodė, kad projekte planuojama vykdyti mokslinius tyrimus, kurių metu sudarytose duomenų bazėse bus sukaupta su žmonių pajamomis, vartojimo įpročiais, asmeninių finansų valdymo patirtimi susijusi informacija. Atlikti tyrimai skatins bendrus privačių juridinių asmenų ir mokslinių tyrimų įstaigų projektus, sudarys ilgalaikes sąlygas partnerystės sinerginio efekto išnaudojimui, nes panašaus pobūdžio tyrimų Lietuvoje nebuvo vykdoma. Kuriamu modelio prototipu siekiama parengti pasaulinius kokybės standartus, atitinkančius naujos Lietuvoje finansų patarėjų paslaugos teikimą. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau – ir Komisija) 2010 m. sausio 18 d. rašte Nr. 06-44-(11.503) nurodo, kad finansų patarėjo vaidmuo teikiant investicines paslaugas ypač skatintinas. Pareiškėjo nuomone, projekto poveikis programos prioriteto tikslui ir uždaviniui yra teigiamas, o tai atitinka Aprašo 1.1.2 punktą.
Nurodė, kad pareiškėjas pirmame etape analizuos asmeninių finansų valdymo modelio nebuvimo problemas ir bandys nustatyti, kas padėtų jas išspręsti. Potiksliai bus formuluojami taip, kad kiekvienam iš jų būtų galima parinkti vertinimo kriterijus, matavimo vienetus ir matavimo būdą bei nustatyti, kiek tą tikslą pavyks pasiekti. Viso projekto metu bus perkamos verslo anglų kalbos konsultacijos tikslinant specifinių terminų ir frazių reikšmes. Kompiuterizuojamo objekto analizės etapo metu atliekama mikroanalizė, remiantis individualiais poreikiais, ir makroanalizė, remiantis visos bendruomenės poreikiais. Išsiaiškinama, kurios esamų modulių duomenų struktūros nelogiškos, prieštaringos, perteklinės. Projektas apims tyrimus visose ES šalyse, todėl bus reikalingos konsultacijos, padėsiančios suformuoti metodologiją, kurios pagalba bus vykdomi tyrimai. Tyrimai bus atliekami skirtingose ES šalyse, kuriose skirtingai išvystytos finansų patarėjų paslaugos, skirtinga socialinė ir kultūrinė aplinka. Bus nagrinėjama teisinė aplinka, ypatingą dėmesį skiriant Jungtinei Karalystei, Lietuvai, Latvijai, Estijai. Perkamos informacijos pritaikymo ir tarpkultūrinės aplinkos vertinimo konsultacinės paslaugos, konsultacijos atliekamų tyrimų duomenų kaupimo ir apdorojimo sistemų patikimumo ir saugumo klausimais, kompiuterinio raštingumo konsultacijos darbui su duomenų bazėmis ir CRM programų valdymu. Trečiame etape bus pateikta modulio specifikacijos detalizavimas. Ketvirtame etape įsijungs į veiklą UAB „Baltic Amadeus“, kuri toliau su pareiškėju vystys projektą ir atliks tyrimus modulio prototipo kūrime, rengs specifikacijas kiekvienam modulio komponentui. Penktame etape bus projektuojama modulio komponento struktūra. Šeštame etape suprojektuotam modulio komponentui bus rengiamos programos, jo dalys automatiškai testuojamos ir ruošiami eksploataciniai modulio komponento dokumentai, komponentų dalys taip pat testuojamos ir testavimo rezultatai protokoluojami. Sujungus komponentus į visumą, bus tęsiami testavimo darbai. Todėl pareiškėjo teigimu, Paraiška atitinka Aprašo 1.2.1 ir 1.2.2 punktus. Aprašo 9.2.1 punkte nurodyta, kad projektas, kuriam prašoma finansavimo, neturi būti pradėtas įgyvendinti anksčiau, negu paraiškos registravimo data. Teigė, jog iš 2010 m. sausio 4 d. paslaugų sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir UAB „Baltic Amadeus“, matyti, kad projektas nepradedamas anksčiau, negu Paraiškos registravimo data, o tai atitinka Aprašo 23.5 ir 9.2.1 punktų reikalavimus.
Pareiškėjas pabrėžė, kad projekto mokslinės veiklos apibrėžimas ir supratimas traktuotinas kitaip nei atsakovas apibrėžia. Aprašas skirtas projektų pareiškėjams ir partneriams bei institucijoms, kurios atliks projektų vertinimą ir atranką. Finansavimas skiriamas Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“. Priemonės tikslas – skatinti šalies įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) technologinę plėtrą. Pagal Aprašo 9 punktą priemonės lėšomis finansuojamos priemonės veiklos: moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nenurodo, kaip įvardijamas skundžiamas procesinis dokumentas, jame nėra nusprendžiamosios dalies, rašte iškreiptos doc. dr. A. D. ir doc. dr. A. D. pareikštos nuomonės, nurodant, kad projekto įgyvendinimo metu bus vykdomos rinkos tyrimo, bet ne MTTP veiklos. Be to, atsakovas mokymo paslaugų finansavimo netinkamumą grindžia Aprašo 31 punktu, nors šiame punkte kalbama apie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, jame nepasisakoma apie finansuojamas veiklas. Paraiškoje nėra numatytas mokymo paslaugų pirkimas, o minimas Aprašo 31 punktas konsultavimo paslaugas priskiria 5 išlaidų kategorijai.
Atsiliepimas
Atsakovas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir Agentūra, LVPA) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 99-102). Nurodė, kad pagal priemonę „Intelektas LT“ įgyvendinami projektai turi prisidėti prie Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ tikslo „didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį“ ir 3 uždavinio „padidinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje“, o numatomos projekte vykdyti veiklos turi atitikti bent vieną Aprašo 9 punktą nurodytą veiklą – mokslinių tyrimų ir/arba technologinės plėtros (toliau – ir MTTP) veiklas. Priemonės tikslas – skatinti šalies įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir/ar technologinę plėtrą. Priemone siekiama paskatinti bendrus privačių juridinių asmenų ir mokslinių tyrimų įstaigų ar universitetų MTTP projektus ir taip sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiam šalies įmonių bei mokslo visuomenės partnerystės ryšių stiprėjimui, geresniam tokios partnerystės sinerginio efekto išnaudojimui. Įvertinus Paraiškoje ir papildomuose dokumentuose pateiktą informaciją, padaryta išvada, kad vertinamas projektas nėra laikomas MTTP projektu, nes projekto metu planuojamos pirkti konsultacijų paslaugos pagal savo pobūdį yra skirtos ne tiesiogiai MTTP veikloms vykdyti, bet tyrėjams apmokyti. Pagal Aprašo 31 punktą mokymų paslaugos nėra tinkamos finansuoti. Be to, rinkos tyrimai ir esamų rinkoje modelių analizė nėra laikoma MTTP. Šios veiklos turėjo būti atliktos rengiant techninę galimybių studiją, kuri privalo būti pateikta kartu su paraiška. Taip pat projekto metu planuojamos pirkti programavimo paslaugos taip pat nėra laikomos MTTP. MTTP nelaikoma įprastinė programinės įrangos kūrimo veikla, apimanti darbą su sisteminiais-specifiniais arba programiniais specifiniais pasikeitimais, kurie buvo viešai prieinami prieš pradedant darbą. Kad programinės įrangos kūrimo projektas būtų laikomas MTTP, jis turi būti užbaigiamas priklausomai nuo mokslinės ir/arba technologinės pažangos, o projekto tikslu turi būti laikomas sistemingas mokslinės ir/arba technologinės problemos sprendimas. Programinės įrangos panaudojimas naujoje taikomojoje programoje arba naujam tikslui pats savaime nereiškia pažangos.
Paaiškino, jog pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kokie moksliniai ar technologiniai neapibrėžtumai bus sprendžiami. Tai, jog projekto metu dirbs kelios įmonės, dalyvaus dėstytojai, nepatvirtina, kad projekto veiklos atitinka MTTP. Paslaugos priartinimas pasaulinio lygio standartams nėra laikoma MTTP, standartinės paslaugos negali būti laikomos inovatyviomis. Rėmėsi eksperto R. B. pateikta vertinimo išvada, kurioje konstatuota, kad pateiktas projektas neatitinka MTTP keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjo minimas Komisijos raštas nesusijęs su projekto atitikimu MTTP. Paraiška atmesta ir dėl to, kad pareiškėjas prieš Paraiškos pateikimą atsakovui sudarė 2010 m. sausio 4 d. paslaugų sutartį su UAB „Baltic Amadeus“ dėl kompiuterinio raštingumo mokymų ir duomenų valdymo organizavimo IT sprendimų kūrimo ir integravimo esamą aplinką paslaugos pirkimo. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad sutartiniai įsipareigojimai įsigalioja sutarties pasirašymo dieną. Sąlyga, kad sutartis įsigalios tik projektui gavus ES paramą, įtraukta tik gavus atsakovo raštą dėl Paraiškos atmetimo. Projekto pradžia yra laikomas pirmas teisiškai saistantis įsipareigojimas užsakyti darbus, prekes ar paslaugas, numatytus įsigyti projekte. Pagal Aprašo 23.5 punktą, jeigu projektas, kuriam prašoma finansavimo, pradedamas įgyvendinti iki paraiškos registravimo dienos, visas projektas tampa netinkamu ir jam finansavimas neskiriamas. Toks projektas neatitinka Aprašo 2 priedo 9.2.1 punkto. Pabrėžė, kad atsakovo 2010 m. rugsėjo 15 d. raštu, kuriuo MTTP veikla apibrėžiama kitaip, nei traktuoja pareiškėjas, išaiškinimas teiktas pagal priemonę „Intelektas LT+“, pagal kurią remiamos skirtingos veiklos.
Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir Finansų ministerija) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. IV, b. l. 1-7). Nurodė, kad pareiškėjo projekto veiklos neatitinka Apraše nurodytos MTTP veiklų sampratos, kadangi vykdant šias veiklas nebus įgyta naujų žinių ir įgūdžių, naudotinų kuriant naujus produktus, procesus ar paslaugas arba ryškiai patobulinant esamus produktus, procesus ar paslaugas, taip pat šios veiklos nepriskiriamos įprastiems esamoms paslaugoms ir kitoms vykdomoms veiklos rūšims taikomiems pakeitimams, net jei tokie pakeitimai yra tobulinamieji. Prie įprastų pakeitimų priskirtini ir veiksmai, susiję su kokybės palaikymu ir užtikrinimu, kaip nurodyta Aprašo 9 punkte. Finansų patarėjo paslaugos įprastumą įrodo ir tai, kad Paraiškoje nurodyta, kad projekto įgyvendinimo metu pareiškėjas rinks informaciją apie užsienio šalyse taikomus finansų patarėjo paslaugų standartus, t. y. pripažįstama, kad tokia paslauga jau yra ir standartizuota. Pareiškėjas projekto dėka siekia Lietuvoje pagal užsienio valstybėse jau sukurtus kokybės standartus ir praktiką patobulinti finansų patarėjo įmonių klientams teikiamas įprastines paslaugas, užtikrinti jų kokybę. Vykdant veiklą „Konsultavimo paslaugų pirkimas“ ir „Tyrėjų įdarbinimas“, pareiškėjas įgaus papildomos komercinės patirties, darbuotojai įgis papildomų žinių. Tačiau tokios veiklos nėra laikomos MTTP pagal Aprašo 9 punktą. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2.2 dalyje „1 prioritetas. Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ nustatoma, jog siekiant vienodo MTTP veiklos sąvokos supratimo taikomi tarptautiniu mastu pripažįstami terminai, vartojami Frascati vadove „Mokslinės ir technologinės veiklos vertinimas, siūloma standartinė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros apžvalgos praktika“. Remiantis šiuo vadovu, MTTP nelaikoma įprastinė programinės įrangos kūrimo veikla, apimanti darbą su sisteminiais-specifiniais arba programiniais specifiniais pasikeitimais, kurie buvo viešai prieinami prieš pradedant darbą. Programinės įrangos panaudojimas naujoje taikomojoje programoje arba naujam tikslui pats savaime nereiškia pažangos.
Pažymėjo, jog Paraiškoje nurodyti IT sprendiniai nelaikytini MTTP sprendiniais, nes Paraiškoje yra nepagrįstas jų inovatyvumas ir šie sprendiniai iš esmės atitinka įprastinės programinės įrangos kūrimo veiklos požymius. Finansų ministerijos nuomone, pareiškėjas nenurodo, kurių veiklų – mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros – požymius atitinka Paraiškoje nurodytos veiklos. Pareiškėjo argumentas, kad pateikto projekto mokslinės veiklos apibrėžimas ir supratimas yra traktuojamas kitaip nei atsakovas apibrėžia, yra nepagrįstas, nes atsakovas minimame rašte pasisakė dėl kitos priemonės, t. y. „Intelektas LT+“. Paaiškino, jog, jeigu vertinant paraišką nustatoma, kad projekto įgyvendinimo metu neplanuojama vykdyti MTTP veiklų, darytina išvada, jog projektas neatitinka Aprašo 2 priedo 1.1.1, 1.1.2, 1.2.1, 1.2.2 punktų kriterijų. Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 61 punktu, institucija turi raštu paprašyti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus ar duomenis tik tuo atveju, jei dėl paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos negalėjo tinkamai įvertinti projekto. Šiuo atveju pateiktos informacijos pakako suprasti projekto esmę ir planuojamas vykdyti veiklas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 25 d. sprendimu (t. V, b. l. 23-34) pareiškėjo UAB „Vilniaus finansiniai patarėjai“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Taisyklių 72 punktą projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu įgyvendinančioji institucija nustato, ar projektas tinkamas finansuoti pagal atitinkamą tam tikros veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonę ir projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatoma projekto atitiktis bendriesiems ir specialiesiems (atitikties) atrankos kriterijams, didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas skirti projektui lėšų dydis. Pagal Taisyklių 79 punktą, jei projektas neatitinka bent vieno projekto tinkamumui finansuoti keliamo reikalavimo, įgyvendinančioji institucija turi teisę priimti sprendimą atmesti paraišką. Taisyklių 80 punkte nustatyta, kad prieš priimdama sprendimą atmesti paraišką įgyvendinančioji institucija turi išnagrinėti nustatytus neatitikimus, papildomos informacijos, duomenų ir dokumentų nepateikimo aplinkybes ir įsitikinti, kad atmetimas yra pagrįstas ir paraiškos vertinimą atlikę vertintojai nepažeidė nustatytų darbo procedūrų. Apie priimtą sprendimą atmesti paraišką įgyvendinančioji institucija informuoja pareiškėją per 15 darbo dienų nuo sprendimo atmesti paraišką priėmimo dienos išsiunčia jam informacinį raštą, kuriame nurodo paraiškos atmetimo priežastis. Pagal Taisyklių 211 punktą pareiškėjas ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su paraiškos administracinės atitikties vertinimu, projekto tinkamumo finansuoti vertinimu ir (ar) įgyvendinamu projektu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą. Vadovaujančioji institucija, gavusi pareiškėjo arba projekto vykdytojo skundą, nagrinėja jį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka.
Paaiškino, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788 patvirtinto Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo (toliau – ir Priedas) (redakcija iki 2010 m. rugpjūčio 3 d.) IV skyriaus VIII skirsnis reglamentuoja priemonę VP2-1.3-ŪM-02-K „Intelektas LT“. Priede nurodyta, kad priemonė „Intelektas LT“ prisidės prie uždavinio – padidinti MTTP veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje – įgyvendinimo. Remiamos veiklos: MTTP veikla, nenumatant finansavimo su MTTP susijusioms pradinėms investicijoms. Projektus pagal priemonę įgyvendina: pareiškėjai – privatieji juridiniai asmenys, atitinkantys už priemonės įgyvendinimą atsakingos institucijos nustatytas paramos teikimo sąlygas; partneriai – privatieji juridiniai asmenys, mokslinių tyrimų įstaigos ir aukštosios mokyklos, atitinkantys už priemonės įgyvendinimą atsakingos institucijos nustatytas paramos teikimo sąlygas. Pagal priemonę pareiškėjas MTTP projektą gali įgyvendinti vienas arba su partneriais. Už priemonę atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Priemonės įgyvendinančioji institucija – viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra. Projektų atrankos būdas – projektų konkursas. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad priemonė prisideda prie prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ uždavinio „padidinti MTTP veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje“. Priemonės tikslas – skatinti šalies įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) technologinę plėtrą. Nurodė, jog Aprašo 9 punkte nustatytos priemonės lėšomis finansuojamos priemonės veiklos.
Pažymėjo, jog Ekonomikos augimo veiksmų programos 2.2 dalyje „1 prioritetas. Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ nustatyta, kad siekiant vienodo MTTP veiklos sąvokos supratimo taikomi tarptautiniu mastu pripažįstami terminai, vartojami Frascati vadove „Mokslinės ir technologinės veiklos vertinimas, siūloma standartinė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės apžvalgos praktika“ (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2002 m.). Remiantis Frascati vadovu, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) yra sistemingai atliekamas kūrybinis pažinimo darbas, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimą, ir naujai gautų pažinimo rezultatų panaudojimas. Terminas MTEP apima tris veiklos sritis: fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Fundamentiniai moksliniai tyrimai yra eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami visų pirma reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautus rezultatus. Taikomieji moksliniai tyrimai taip pat yra originalūs eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. Eksperimentinė plėtra yra mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus. MTEP turi būti išskirta iš su ja susijusios mokslinės ar technologinės veiklos sričių: mokymo ir rengimo, kitos susijusios mokslinės ir technologinės veiklos (bendrosios paskirties duomenų rinkimas, testavimas ir standartizavimas, įgyvendinamumo projektai, specializuota sveikatos priežiūra, patentavimas ir licencijavimas, susijusios su politika studijas, įprastinės programinės įrangos kūrimas), kitos pramoninės veiklos (kita inovacinė veikla, kuri apibrėžiama kaip visi kiti moksliniai, techniniai, komerciniai ir finansiniai etapai, kitokie nei MTEP, būtini naujų arba patobulintų gaminių ar paslaugų įdiegimui bei naujų ar patobulintų procesų komerciniam panaudojimui, taip pat gamyba ir su ja susijusi techninė veikla), administravimo ir kitos pagalbinės veiklos. Įprastinio pobūdžio projektai, kuriuose socialinių sričių mokslininkai panaudoja pripažintas socialinių mokslų metodologijas, principus ir modelius konkrečiai problemai spręsti, negali būti klasifikuojami kaip moksliniai tyrimai. Remiantis Frascati vadovu, pagrindinis kriterijus, pagal kurį MTEP atskiriama nuo su ja susijusių veiklos rūšių, yra tas, kad MTEP būtų apčiuopiamas naujumo elementas bei mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo sprendimas, t. y. kai asmeniui, gerai susipažinusiam su visiems prieinamomis pagrindinėmis žiniomis konkrečioje srityje, problemos sprendimas nėra lengvai matomas.
Pabrėžė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad įgyvendinant projektą bus vykdomi tyrimai įvairiose ES šalyse, kuriose skirtingai išvystytos finansų patarėjų paslaugos, bus nagrinėjamos šių valstybių teisinės aplinkos, duomenų apsaugos reikalavimai, įvertinama socialinė, kultūrinė aplinka, ekonominė situacija. Atrinkus ES šalyse veikiančius finansų patarėjų modelius, jie bus testuojami ir vertinami. Atsižvelgiant į įvairių tyrimų rezultatus, surinktos informacijos pagrindu bus atrenkami tinkamiausi finansų patarėjų modeliai ir integruojami į esamą aplinką, sukuriami atitinkami duomenų valdymo sprendiniai. Projekto techninių galimybių studijoje nurodoma, kad sukurto modelio pagalba bus apjungtos pavienės paslaugos, kurios bus teikiamos kompleksiškai galutiniam vartotojui, toks modelis leistų apdoroti rinkos informaciją, atlikti įvairias analizes ir prognozes. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A. D. paaiškino, kad projekte suplanuotos veiklos atitinka mokslinių tyrimų sampratą, kuriais laikomi suplanuoti kryptingi tyrinėjimai, atliekami mokslininkų, tyrėjų. A. D. nuomone, didžioji dalis projekte suplanuotų veiklų laikytina moksliniais tyrimais, dalis jų gali būti pripažinta eksperimentine plėtra.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo nėra ir atsakovas neneigia, kad įgyvendinant projektą numatyta vykdyti mokslinę veiklą. Pripažino, kad asmeninių finansų patarėjo paslauga yra nauja, inovatyvi Lietuvos aplinkoje, bei, kaip nurodoma Komisijos 2010 m. sausio 18 d. rašte Nr. 06-44-(11.5-03), reikalinga ir skatintina, tačiau vis dėlto negalima teigti, kad tokia paslauga yra nauja užsienio šalių praktikoje, tuo labiau, kad pareiškėjas pats ketina remtis kitų šalių geros praktikos pavyzdžiais. Pareiškėjo argumentas, kad turi būti atlikti teisinės, socialinės, ekonominės aplinkos tyrimai, nepagrindžia paslaugos kaip tokios inovatyvumo, nes rinkos tyrimai yra būtinas pradinis žingsnis kuriant bet kokias naujas paslaugas ar produktus. Teigė, kad visuotinai žinomų metodų, priemonių pagalba kuriama įprasta programinė įranga, duomenų bazės, ir vadovaujantis asmeninių finansų patarėjo paslaugos geros praktikos pavyzdžiais, sukuriamas konkrečiai rinkai adaptuotas paslaugos modelis. Pažymėjo, kad vienas iš Frascati vadove pateikiamų kriterijų, padedančių atskirti MTEP nuo su ja susijusios mokslinės, technologinės ir pramoninės veiklos, yra įvertinimas, ar projekte bus naujai pritaikomos žinios ar metodai. Nagrinėjamoje byloje naujumo elementas sąlygotas tik tos aplinkybės, kad panaši paslauga iki šiol nebuvo teikiama Lietuvoje, tačiau šios paslaugos koncepcija ar paslaugai sukurti ir teikti reikalingi instrumentai nereikalauja naujai pritaikyti žinių ar metodų. Atkreipė dėmesį, kad projekte yra numatyti mokymai, kuriais yra siekiama parengti specialistus efektyviai ir kokybiškai dirbti rengiant asmeninių finansų patarėjo paslaugą, t. y. numatytos įvairios konsultacijos kalbos, kompiuterinio raštingumo, duomenų apsaugos ir kt. Remiantis Aprašo 31 punkto nuostatomis, mokymas nepatenka į finansuojamos veiklos sritis, o Frascati vadove teigiama, kad mokymas ir rengimas neturi būti įtraukiamas į MTEP veiklas. Todėl teismas darė išvadą, kad ne kiekviena veikla, kurios metu atliekami moksliniai tyrimai ar siekiama pristatyti rinkai naują paslaugą ar produktą, gali būti laikoma kartu ir inovacine veikla, t. y. atitinkančia MTEP/MTTP veiklos sampratą.
Pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, jog institucijos prieštaringai įvertino byloje esančias specialistų išvadas, todėl byloje turėtų būti paskirta ekspertizė, kuri atsakytų į klausimą, ar ginčijamas projektas laikytinas MTTP veiklos projektu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teisės aktai nustato MTTP veiklos projektų vertinimo teisinius kriterijus, būdingus visoms ekonomikos mokslo sritims. Todėl veiklos priskyrimo MTTP klausimas priklauso nuo to, ar veikla atitinka teisės aktų nustatytus kriterijus, ir šį vertinimą atlieka institucija, sprendžianti teisinių pasekmių atsiradimo klausimus vykdant MTTP veiklas. MTTP veiklos vertinimas nėra grindžiamas ekspertiniu tyrimu, bet yra grindžiamas teisės aktų nustatytais kiekybiniais kriterijais, kurių buvimą ar nebuvimą ginčijamu atveju konstatuoja viešojo administravimo įstaiga, kuriai priskirta tokia funkcija. Nurodė, jog ginčijamu atveju buvo pasitelkti specialistai, tačiau tai nebuvo privaloma. Viešojo administravimo institucijos įvertino specialistų išvadas ir teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad toks vertinimas yra netinkamas. Pažymėjo, kad specialistai ar ekspertai neturi atsakinėti ir negali galutinai atsakyti į klausimus, ar projekte suplanuotos veiklos atitinka MTTP sampratą, ar pareiškėjo pateiktas projektas atitinka reikalavimus finansavimui pagal tam tikrą priemonę gauti, nes šių klausimų sprendimas yra priskirtas viešojo administravimo institucijų kompetencijai. Visų byloje pateiktų specialistų išvados yra susijusios ekonomikos mokslo sritimis, dėl to institucijos vertino visų specialistų išvadas bei pagrįstai rėmėsi prof. dr. R. B. išvadomis, kurios atitiko minėtuose teisės aktų nustatytus vertinimo kriterijus, bei nesivadovavo kitų minėtų specialistų išvadomis, kurios neatitiko minėtų kriterijų. Pabrėžė, jog teismas privalo vertinti ir ekspertų ar specialistų išvadas. Teismas darė išvadą, jog institucijos veikė savo kompetencijos ribose, surinko pakankamai faktinių duomenų ginčijamų veiksmų atlikimui, atlikdamos ginčijamus veiksmus vadovavosi teisės aktų reikalavimais, tinkamai juos taikė, todėl nėra pagrindo institucijų veiksmus pripažinti neteisėtais.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sutarties, sudarytos tarp UAB „Baltic Amadeus“ ir pareiškėjo, nuostata dėl jos vykdymo pradžios nustatyta tik 2010 m. liepos 20 d., kai pareiškėjas ir UAB „Baltic Amadeus“ susitarimu papildė 2010 m. sausio 4 d. paslaugų sutartį. Todėl atsakovas vertindamas Paraišką ir priimdamas Sprendimą rėmėsi tuo metu galiojusiomis sutarties nuostatomis. Pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinis sandoris, kuris laikomas sudarytu nuo susitarimo sudarymo. Todėl šalių susitarimai dėl sutarties vykdymo laiko neturi reikšmės sutarties sudarymo faktui nustatyti. Pareiškėjo vėlesni susitarimai nepaneigia institucijos išvados, jog projektas pradėtas įgyvendinti iki Paraiškos registravimo dienos.
Pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai remiasi 2010 m. rugsėjo 15 d. LVPA raštu Nr. R4-12516(7.3) teigdamas, kad LVPA skirtingai traktuoja mokslinės veiklos apibrėžimą ir supratimą. Pabrėžė, kad minėtu raštu atsakovas įvardijo pagal priemonę „Intelektas LT+“ finansuojamas veiklas, kuriomis siekiama įgyvendinti kitus tikslus ir uždavinius, parama teikiama pagal kitus kriterijus, numatytus atitinkamame teisės akte. Dėl nurodytų motyvų teismas darė išvadą, jog atsakovas, įvertinęs kartu su Paraiška pateiktą projektą ir dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažinęs, jog projektas neatitinka tinkamumo finansuoti kriterijų, priėmė teisėtą sprendimą Paraišką atmesti. Finansų ministerija, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, teisingai išsprendė ginčą.
III.
Pareiškėjas UAB „Vilniaus finansiniai patarėjai“ apeliaciniu skundu (t. V, b. l. 41-50) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo Paraišką. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog nei Apraše, nei kituose su Paraiškos teikimu susijusiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad reikia vadovautis Frascati vadovu bei, kad LVPA projektų paraiškas vertina remdamasi Frascati vadovu. Pareiškėjas pažymi, jog Frascati vadovas Lietuvoje nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka kaip dokumentas. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” nurodo, kaip turi būti patvirtinti įstatymai ir teisės aktai Lietuvoje. Šiame įstatyme nurodyta tvarka Frascati vadovas nebuvo oficialiai patvirtintas, todėl jis nelaikomas oficialiu dokumentu, kuriuo reikėtų ar kuriuo būtų privaloma vadovautis rengiant projektų paraiškas. Frascati vadovas tėra rekomendacinio pobūdžio leidinys, o ne oficialiai priimtas dokumentas. Pabrėžia, jog Lietuvoje nėra norminiais aktais apibrėžta, ką reikėtų laikyti moksline veikla ir ko ne. Mokslinė veikla tiek Apraše, tiek Frascati vadove yra apibrėžiama skirtingai. Apraše vartojama sąvoka MTTP reiškia mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą o Frascati vadove vartojama sąvoka MTEP – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Pažymi, jog pareiškėjas rengdamas projekto Paraišką nežinojo, jog LVPA projektų paraiškas vertins pagal Frascati vadove pateikiamą terminologiją, projekto Paraiškoje vartojo terminus, kurie yra apibrėžti pagal Apraše pateiktą terminologiją. Dėl to, kad buvo vadovaujamasi skirtingais šaltiniais, iškilo sąvokų ir terminologijos neatitikimų, kuriuos LVPA įvardino kaip neatitikimus programos „Intelektas LT” tikslui, MTTP veikloms ir tuo pačiu netenkinančias Apraše nustatytų kriterijų. Tačiau net ir remiantis Frascati vadovo punktais, pareiškėjo projekto koncepcija visiškai atitinka MTEP veiklas.
Nurodo, jog pagal Frascati vadovo 151 punktą naujumo elementas yra pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis MTEP skiriama nuo kitos giminingos veiklos. Tame pačiame punkte nurodomi paslaugų sferos MTEP pavyzdžiai. Pažymėjo, jog UAB „Vilniaus finansiniai patarėjai” teikto projekto koncepcija visiškai sutampa ir apima nurodytus pavyzdžius.
Pagal Frascati vadovo 2.4.3. dalies 146 punktą vienas iš daugybės novatoriškų paslaugų sferos produktų, priskiriamų prie MTEP rezultatų, yra naujų žinių įgijimas ar jų naudojimas naujoms taikomosioms programoms. Šiuos abu kriterijus visiškai atitinka pareiškėjo projektas, nes bus kuriamas inovatyvus modelio prototipas, leidžiantis pradėti vystyti finansų patarėjų veiklą Lietuvoje, ir taip pat bus įgyjamos ir kaupiamos naujos žinios, gautos konsultacijų ir tiriamųjų darbų metu. Bus atliekama socialinių, teisinių ir ekonominių veiksnių, lemiančių regioninius ekonominės plėtros skirtumus, analizė. Šiame projekto etape bus kaupiamos žinios, kurios bus panaudotos formuojant atpažintus ar numatomus dėsningumus ir padės formuoti galimybių sprendimo pagrindus. Pareiškėjo nuomone, tai bus originalūs tyrimai, nes informacija bus renkama ne iš viešai prieinamų šaltinių, o analizuojant ES šalių finansų patarėjų veiklos modelius. Darbo tikslas yra sukurti naują arba atrinkti ir iš esmės patobulinti, pritaikyti Lietuvos teisinei, ekonominei ir socialinei aplinkai finansų patarėjų veiklos modelį, veiklos sistemą ir procesus, tuo pačiu išvystant naują Lietuvoje paslaugą – eksperimentinę plėtrą. Pabrėžia, jog pareiškėjo projektas vykdys orientuotus fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus kaip numatyta Frascati vadovo 242, 243, 245 ir 246 punktuose. Mokslinių tyrimų pagrindu bus sukurtas finansų patarėjų paslaugos teikimo prototipas kaip ir minima Frascati vadovo 249 punkte.
Pažymi, jog projekte numatytos konsultavimo paslaugos apima Aprašo 31.2. punkto išlaidų kategoriją. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamai kompetencijos įvertinti, ar projekte numatytos veiklos atitinka MTTP veiklas ar ne, nes šis klausimas reikalauja specialių mokslo žinių, todėl turėjo būti paskirta ekspertizė. Mano, kad ekspertizė šiuo atveju turėjo būti paskirta, kad būtų galima priimti objektyvų ir teisingą sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog prof. dr. R. B. yra fizinių mokslų daktaras, tuo tarpu pareiškėjo pasirinkti specialistai yra socialinių mokslų (ekonomikos) daktarai, t. y. jie specializuojasi būtent toje srityje, pagal kurią buvo teikiama Paraiška, todėl jie yra kompetentingi spręsti, ar projekto veiklos atitinka MTTP veiklas. Be to, prof. dr. R. B. vertino projektą iš MTEP programinės įrangos kūrimo pusės, o tai yra tik viena iš projekto sudėtinių dalių. Paaiškina, jog pareiškėjo projektas nėra naujos inovatyvios programinės įrangos kūrimas, o asmeninių finansų patarėjų veiklos prototipo kūrimas, kur IT sprendinys bus naudojamas tik duomenų bazei valdyti, duomenims fiksuoti, analizuoti. Pats projektas skirtas inovatyvaus finansinio modelio sukūrimui, o ne IT inovacijai. Pagal Frascati vadovo 142 punktą individualūs sisteminės programinės rangos projektai nėra MTEP, bet gali būti ja laikomi, jeigu yra įtraukti į stambesnį projektą. Taigi, prof. dr. R. B. vertino ne tą objektą.
Paaiškina, jog pareiškėjas dar projekto rengimo metu konsultavosi su doc. dr. A. D. bei su doc. dr. A. D. dėl projekto „Kompiuterizuotų asmeninių finansų valdymo modelio prototipo kūrimas”. Doc. dr. A. D. patvirtino, kad pareiškėjo projektas atitinka Apraše numatytą tikslą ir yra priskirtinas MTTP veikloms. Doc. dr. A. D. teigė, kad projektas atitinka Aprašo reikalavimus ir gali būti priskiriamas MTTP veikloms. A. D. taip pat buvo apklaustas kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje. Jo metu jis paaiškino, kad projekte suplanuotos veiklos atitinka mokslinių tyrimų sampratą, kuriais laikomi suplanuoti kryptingi tyrinėjimai, atliekami mokslininkų, tyrėjų. Jo nuomone, pareiškėjo projekte buvo numatyta atlikti kompleksinį tyrimą, kuriam neužtenka vienos mokslo šakos žinių, siekiama sukurti naują paslaugų teikimo modelį. A. D. nuomone, didžioji dalis projekte suplanuotų veiklų laikytina moksliniais tyrimais, dalis jų gali būti pripažinta eksperimentine veikla. Pažymi, jog abiejų docentų nuomonės sutapo ir jie patvirtino, kad pareiškėjo projektas atitinka MTTP veiklas bei sampratą.
Atsiliepimas
Atsakovas LVPA atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b. l. 56-61) prašo pareiškėjo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodoma, jog pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos pareiškėjo Paraiškos bei vertinimo dokumentų kopijos ir atlikti kokius nors papildomus veiksmus ar surinkti kokius nors papildomus faktinius duomenis nebuvo pagrindo. LVPA 2010 m. liepos 13 d. rašte R4-9434(l3.2.3-2070) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-02-042 atmetimo” nėra minimas Paraiškos neatitikimas Frascati vadovui. Finansų ministerija ir LVPA, nagrinėdamos pareiškėjo skundus ir siekdamos plačiau paaiškinti, kad Paraiškoje nurodytos veiklos neatitinka ne tik Apraše nurodytų finansuotinų MTTP veiklų, bet ir visuotinai suprantamos MTEP sąvokos, rėmėsi papildomai ir Frascati vadovu. Frascati vadovo pratarmėje lietuviškajam leidimui yra nurodoma, kad Lietuvos visuomenėje, valstybės valdymo institucijose ir net akademinėje bendruomenėje sąvokos „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra” reikšmė šiuo metu nėra vienareikšmiškai suvokiama. Frascati vadovo vertimo tikslas – padėti Lietuvoje susiformuoti vienodai nuomonei dėl MTEP sąvokos reikšmės. Tiek Frascati vadove, tiek Apraše naudojamos MTTP (MTEP) sąvokos neprieštarauja viena kitai, tačiau Apraše yra apibrėžiamos tik pagal Aprašą finansuojamos MTTP veiklos (susiaurinamas MTEP veiklų ratas).
Pažymi, jog Aprašo 9 punktas apibrėžia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąvokas. Projekto metu planuojamos pirkti konsultacijų paslaugos pagal savo pobūdį nėra skirtos tiesiogiai MTTP veikloms vykdyti, o tyrėjams apmokyti, t. y. žinios bus ne įgyjamos projekto metu atliekamų tyrimų metu, o tiesiog įsigyjamos jau rinkoje esamos žinios. Rinkos tyrimai ir esamų rinkoje modelių analizė (t. y. informacijos rinkimas apie egzistuojančias sistemas ir praktikas) nėra laikoma MTTP. Šios veiklos turėjo būti atliktos rengiant techninę galimybių-studiją, kuri privalo būti pateikta kartu su paraiška. Tokios veiklos nėra finansuotinos pagal Aprašą. Paaiškina, kad projekto metu planuojamos pirkti programavimo paslaugos taip pat nėra priskiriamos prie MTTP. Pabrėžia, jog doc. Dr. A. D. liudydamas teismo posėdžio metu nurodė, kad su Paraiška susipažino tik po to, kai projektas buvo atmestas, su Aprašu nėra susipažinęs, o MTTP sąvoką taiko pagal savo supratimą ir nėra susipažinęs su pagal Aprašą finansuojamų MTTP veiklų sąvoka. Be to, patvirtino, kad perkamos konsultacijos yra reikalingos pareiškėjo darbuotojų parengimui moksliniam tyrimui, o ne pačių mokslinių tyrimų atlikimui, o pagal Aprašą pasirengimas moksliniams tyrimams, t. y. darbuotojų konsultavimas ir apmokymas vykdyti mokslinius tyrimus, nėra finansuojamas.
Nurodo, jog 2010 m. sausio 4 d. paslaugų sutartyje su UAB „Baltic Amadeus” dėl kompiuterinio raštingumo mokymų ir duomenų valdymo organizavimo IT sprendimų kūrimo ir integravimo esamą aplinką paslaugos pirkimo nurodyta, kad sutartiniai įsipareigojimai įsigalioja sutarties pasirašymo dieną, o sąlygos, kad sutartis įsigalios tik projektui gavus ES paramą, nebuvo. Toks sutarties pakeitimas atliktas tik gavus LVPA raštą dėl Paraiškos atmetimo. Finansavimas, skiriamas priemonės „Intelektas LT” projektams įgyvendinti, yra valstybės pagalba. Projekto pradžia yra laikomas pirmas teisiškai saistantis įsipareigojimas užsakyti darbus, prekes ar paslaugas, numatytas įsigyti projekte. Vadovaujantis Aprašo 23.5 punktu, jeigu projektas, kuriam prašoma finansavimo, pradedamas įgyvendinti iki paraiškos registravimo dienos, visas projektas tampa netinkamu ir jam finansavimas neskiriamas. Toks projektas neatitinka Aprašo 2 priedo 9.2.1 punkto reikalavimo. Teigia, jog Aprašo 3 punkte numatyta, kad Aprašas nustato valstybės pagalbos teikimo sąlygas, kurios atitinka Komisijos reglamento 800/2008 1 skyriaus bei 2 skyriaus 30 ir 31 straipsnių nuostatas ir yra suderinamos su bendrąja rinka. 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) numato, kad pagalba pagal šį reglamentą neturėtų būti taikoma veiklai, kurią gavėjas jau vykdo įprastomis rinkos sąlygomis. Bet kokios pagalbos MVĮ (maža ar vidutinė įmonė), kuriai taikomas šis reglamentas, atveju turėtų būti laikoma, kad tokia paskata egzistuoja, jei prieš pradėdama veiklą, susijusią su remiamo projekto ar veiklos įgyvendinimu, MVĮ pateikia paraišką dėl pagalbos. Todėl projektai, kurių veiklos yra pradėtos vykdyti prieš pateikiant paraišką, neatitinka šio reglamento reikalavimų ir negali būti finansuojami. Tai, kad sutartis buvo pakeista 2010 m. liepos 20 d., t. y. po Paraiškos atmetimo, neturi jokios teisinės reikšmės Paraiškos vertinimo rezultatams. Aprašo 80 punktas numato, jog projektas gali būti teikiamas naudai ir kokybei vertinti (trečiam vertinimo etapui), tik nustačius, kad jis atitinka visus projekto tinkamumo finansuoti reikalavimus. Jeigu paraiška neatitinka bent vieno tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijaus, ji negali būti perduodama tolimesniam vertinimo etapui ir yra atmetama.
Atsakovas Finansų ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b. l. 62-64) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodoma, jog Ekonomikos augimo veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K (2007)3740, 2.2 dalyje nurodoma, kad siekiant vienodo MTTP veiklų sąvokų supratimo yra taikomi tarptautiniu mastu pripažįstami terminai vartojami Frascati ir kituose vadovuose. Ekonomikos augimo veiksmų programos nuostatos detalizuojamos Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kad Aprašo, kaip viename iš Ekonomikos augimo veiksmų programą detalizuojančių Lietuvos teisės aktų, 9 punkte yra pateikti pagal priemonę „Intelektas LT” tinkamų finansuoti MTTP veiklų sąvokų apibrėžimai, Frascati vadove pateikta rekomendacija Finansų ministerijos sprendime buvo panaudota kaip pagalbinė metodinė medžiaga, siekiant išsamiau motyvuoti Finansų ministerijos 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą.
Finansų ministerija mano, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendime pateikta Frascati vadovo rekomendacija neprieštarauja Aprašo 9 punkte nurodytų remiamų MTTP veiklų sampratai, o tik detalizuoja, kas yra įprastinė programinės įrangos kūrimo veikla, kuri nelaikoma MTTP veikla. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, projekte, tam kad jis galėtų būti finansuojamas priemonės „Intelektas LT“ lėšomis, turi būti sprendžiamos iki šiol neišspręstos mokslinės ir/ar technologinės problemos, atsirandančios iš mokslinio ir/ar technologinio neapibrėžtumo, ir tokiu būdu įgyjamos naujos žinios, kurių prieš tai niekas neturėjo. Mokslinės ar technologinės problemos sprendimo naujumas turi būti apčiuopiamas, t. y. kai problemos sprendimas nėra akivaizdus išmanančiajam tos mokslo ir technologijų srities pagrindus. Todėl Finansų ministerija mano, kad ji neišplėtė Aprašo 9 punkte nurodytos MTTP veiklų sampratos ir visiškai pagrįstai 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendime pateikė nuorodą į Frascati vadovo rekomendaciją, jog MTTP veikla nelaikoma įprastinė programinės įrangos kūrimo veikla, apimanti darbą su sisteminiais-specifiniais arba programiniais specifiniais pakeitimais, kurie buvo viešai prieinami prieš pradedant darbą, taip pat, jog programinės įrangos panaudojimas naujoje taikomojoje programoje arba naujam tikslui savaime nereiškia mokslinės ir/ar technologinės pažangos.
Pabrėžia, kad pareiškėjo projekto veiklos neatitinka Apraše nurodytos MTTP veiklų sampratos, kadangi vykdant projekto veiklas nebus įgyta naujų žinių ir įgūdžių, naudotinų kuriant naujus produktus, procesus ar paslaugas, taip pat pareiškėjo projekto veiklos priskiriamos įprastiems esamoms paslaugoms ir kitoms vykdomoms veiklos rūšims taikomiems pakeitimams, net jei tokie pakeitimai yra tobulinamieji. Iš esmės pareiškėjo projekto veiklos yra skirtos gauti jau žinomą užsienio įmonių, vykdančių finansų patarėjų veiklą, sukauptą verslo informaciją, su tuo susijusius techninius ir komercinius dokumentus, taip pat apmokyti pareiškėjo darbuotojus. Tačiau priemonės „Intelektas LT” lėšomis negalima finansuoti kitų įmonių verslo modelio, metodikų, instrukcijų, kitos komercinės (gamybinės) informacijos įsigijimo, net jei suinteresuotam asmeniui tokia informacija yra nežinoma. Pareiškėjo projekte nurodyta užsienio įmonių sukauptos patirties adaptacija Lietuvos vartotojams nereiškia naujų žinių įgijimo, kadangi finansų patarėjo paslaugos ES šalyse yra universalios, be to, minėta adaptacija tėra Lietuvos rinkai ir jos vartotojams skirti rinkodaros veiksmai (vadybinis procesas, kuris nustato vartotoją, įvertina jo poreikius (norus) ir juos efektyviai ir pelningai patenkina).
Pažymi, jog Taisyklių 56 punktas nustato, kad paraiškas vertina įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai ir (ar) šios institucijos pasitelkti ekspertai, todėl eksperto pasitelkimas yra neprivalomas. Įgyvendinančioji institucija vertina, ar projektas atitinka tinkamumo finansuoti kriterijus, nurodytus projektų finansavimo sąlygų aprašuose, o tai yra teisinis vertinimas ir vykdomas pagal viešojo administravimo subjekto kompetenciją. Finansų ministerija mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, jog projektų vertinimas nėra grindžiamas ekspertiniu vertinimu, yra pagrįstas. Teigia, kad ginčas kilo dėl teisės normų taikymo, t. y. ar pareiškėjo projektas atitinka reikalavimus finansavimui iš ES fondų lėšų gauti pagal priemonę „Intelektas LT”. Teismo ekspertizė negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus, nes teismas juos privalo spręsti savarankiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 9(24.16-02)-5K-1016950-1019632)-6K-1008128, kuriuo paliktas galioti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra 2010 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. R4-9434(13.2.3-2070), ir įpareigojimo viešąją įstaigą Lietuvos verslo paramos agentūra išnagrinėti ir įvertinti iš naujo UAB „Vilniaus finansiniai patarėjai“ paraišką Nr. VP2-1.2-ŪM-K-02-042 (toliau – ir Paraiška), teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas nesutinka su LVPA sprendimu atmesti jo Paraišką kaip neatitinkančią Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti priemonės „Intelektas LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-395 (toliau – ir Aprašas), 2 priedo 1.1.1, 1.1.2, 1.2.1, 1.2.2, 9.2.1 punktų reikalavimų. Aprašo (2010 m. sausio 19 d. redakcija Nr. 4-34) 2 priedo 1.1.1. punktas numato, jog projekto tikslai ir uždaviniai turi aiškiai sietis su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu. Aprašo 2 priedo 1.1.2 punktas nustato, jog įgyvendinto projekto poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui turi būti teigiamas, o 1.2.1. punktas įtvirtina, kad projekto veiklos turi būti suderintos su Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo priemonėje pateiktu bent vienos veiklos aprašymu. Aprašo 1.2.2. punkte numatyta, jog projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos turi atitikti bent vieną Aprašo 9 punkte nurodytų veiklų. Pagal Aprašo 9.2.1 punktą projekte numatytos veiklos ir išlaidos turi atitikti tinkamoms finansuoti veikloms ir jų mastui nustatytus reikalavimus (šiuo konkrečiu atveju, kad projektas, kuriam prašoma finansavimo, nebūtų pradėtas įgyvendinti iki paraiškos registravimo dienos). Taigi, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai atsakovai nurodė, jog pareiškėjo Paraiška neatitinka Aprašo 2 priedo 1.1.1, 1.1.2, 1.2.1, 1.2.2, 9.2.1 punktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ 2.1.1 punktu, 3.1.1 punktu Finansų ministerijai yra pavedama atlikti veiksmų programų koordinuojančiosios, vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, mokėjimus atliekančiosios, tarpinės (veiksmų programų techninės paramos prioritetų ir Techninės paramos veiksmų programos) institucijų funkcijas. Taisyklių 13.1.1 punkte nurodyta, jog Finansų ministerija pagal kompetenciją užtikrina, kad projektai būtų atrinkti vadovaujantis priemonei taikytinais Stebėsenos komiteto patvirtintais projektų atrankos kriterijais ir kad visą jų įgyvendinimo laikotarpį jie atitiktų galiojančias Europos Bendrijos ir nacionalines taisykles.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (2009 m. spalio 28 d. redakcija Nr. 1385), nustato, kad projektų atrankos kriterijus tvirtina Stebėsenos komitetas. Atrankos kriterijai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius atrankos kriterijus, o pastarieji – į atitikties ir prioritetinius (49 p.). Paraiškų vertinimą sudaro šie etapai: administracinės atitikties vertinimas; projekto tinkamumo finansuoti vertinimas; projekto naudos ir kokybės vertinimas (53 p.). Pagal Taisyklių nuostatas paraiškų vertinimą atlieka įgyvendinančioji institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788 (2010 m. liepos 21 d. redakcija Nr. 1134) patvirtinto Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo (toliau – ir Programos priedas) IV skyriaus VIII skirsnio nuostatas yra Agentūra. Pažymėtina, jog pirmojo paraiškos etapo vertinimo metu – administracinės atitikties vertinimo metu – nustatoma, ar su paraiška pateikti visi paraiškos formoje, parengtoje pagal šių Taisyklių 18.3 ir 22 punktų nuostatas, nurodyti dokumentai ir informacija (66 p.). Taisyklių 72 punktas numato, jog projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu įgyvendinančioji institucija nustato, ar projektas tinkamas finansuoti pagal atitinkamą tam tikros veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonę ir projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus, nustatoma projekto atitiktis bendriesiems ir specialiesiems (atitikties) atrankos kriterijams, didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas skirti projektui lėšų dydis. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimą organizuoja ir atlieka įgyvendinančiosios institucijos paskirtas (-i) vertintojas (ai). Jeigu vertintojui prireikia papildomų specialiųjų žinių atitinkamoje srityje, gali būti papildomai pasitelkiami reikiamos kvalifikacijos ekspertai, kurie turi pareikšti nuomonę dėl projekto atitikties tam tikram atrankos kriterijui (pvz., atitikties valstybės pagalbos taisyklėms, lyčių lygybės ir nediskriminavimo politikos nuostatoms, projektams, iš kurių gaunamos pajamos, didžiausio leistino skirti lėšų dydžio nustatymui ir kita) (73 p.). Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, jog būtent projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateiktas projektas netinkamas finansuoti pagal atitinkamą tam tikros veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonę ir projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus ir šioje Paraiškos vertinimo stadijoje priimtą sprendimą pareiškėjas ginčija nagrinėjamoje byloje. Todėl pareiškėjas, kaip projekto vykdytojas, remdamasis Taisyklių 211 punktu, kuris nustato, jog pareiškėjas ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams (išskyrus juos detalizuojančius reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sąlygų aprašuose) vertinimu, taip pat kitais atvejais, nenumatytais šių Taisyklių 210 punkte, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, apskundė Agentūros priimtą sprendimą dėl pareiškėjo Paraiškos atmetimo Finansų ministerijai. Finansų ministerija, kaip vadovaujančioji institucija ir teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota nagrinėti skundus dėl Agentūros priimtų sprendimų, nusprendė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir projektui nurodytam Paraiškoje negali būti skiriamas finansavimas pagal Apraše išdėstytus reikalavimus. Todėl byloje teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai Agentūra ir Finansų ministerija nurodė, jog pareiškėjo Paraiška neatitinka Apraše keliamų reikalavimų.
Pažymėtina, jog Programos priedo IV skyriaus VIII skirsnis reglamentuoja priemonę VP2-1.3-ŪM-02-K „Intelektas LT“ ir nurodo, kad priemonė „Intelektas LT“ prisidės prie uždavinio – padidinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (toliau – ir MTTP) veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje – įgyvendinimo. Priemonės tikslas – skatinti šalies įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) technologinę plėtrą. Remiamos veiklos: MTTP veikla, nenumatant finansavimo su MTTP susijusioms pradinėms investicijoms.
Pabrėžtina, jog Aprašo 6 punkte yra numatyta, jog įgyvendinami projektai turi prisidėti prie prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ uždavinio – padidinti MTTP veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje. Priemonės tikslas – skatinti šalies įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) technologinę plėtrą. Priemone siekiama paskatinti bendrus privačių juridinių asmenų ir mokslinių tyrimų įstaigų ar universitetų MTTP projektus ir taip sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiam šalies įmonių bei mokslo visuomenės partnerystės ryšių stiprėjimui, geresniam tokios partnerystės sinerginio efekto išnaudojimui. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad priemonės lėšomis finansuojamos priemonės veiklos: moksliniai tyrimai (pramoniniai tyrimai arba taikomieji tyrimai) – suplanuoti tyrinėjimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių ir įgūdžių, naudotinų kuriant naujus produktus, procesus ar paslaugas arba ryškiai patobulinant esamus produktus, procesus ar paslaugas (taikomųjų tyrimų etapo produktas yra dokumentas, kuriame aprašomos konkrečiam produktui, technologijai ar paslaugai sukurti reikalingos žinios, pvz.: aprašoma sandara, receptūra, elementai, jų tarpusavio sąsajos, veikimo principai, schemos ir pan., teikiama informacija apie atliktus bandymus, suformuluojamos tolesniems darbų etapams aktualios išvados. Pagrindiniai taikomųjų tyrimų etapo produktų vartotojai yra įmonėje dirbantys tyrėjai, konstruktoriai, inžinieriai, kurie remdamiesi aprašytomis žiniomis vykdo technologinės plėtros darbus) (9.1 p.); technologinė plėtra (eksperimentinė plėtra arba bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai) – mokslinių, technologinių, verslo ir kitų žinių bei įgūdžių įgijimas, kombinavimas, formavimas ir taikymas naujų, patobulintų ar pagerintų produktų, procesų arba paslaugų realizavimo planams, išdėstymo (technologinėms) schemoms ar modeliams sukurti. Technologinė plėtra apima kuriamų ar tobulinamų produktų, procesų ir paslaugų projektinių dokumentų (eskizų, brėžinių, planų ir panašiai), taip pat jų prototipų, „beta“ versijų ir bandomųjų pavyzdžių sukūrimą, tačiau jei šie technologinės plėtros etapo produktai bus naudojami gamyboje ar komerciniais tikslais, iš jų gautos pajamos turi būti atskaitytos iš tinkamų projekto išlaidų. Technologinė plėtra neapima įprastų arba periodiškų produktams, gamybos linijoms, gamybos procesams, esamoms paslaugoms ir kitoms vykdomoms veiklos rūšims taikomų pakeitimų, net jei tokie pakeitimai yra tobulinamieji (prie technologinės plėtros rezultatų panaudojimo gamyboje ar komerciniais tikslais priskirtini veiksmai, dėl kurių projekto metu ir penkeri (didelių įmonių atveju) arba treji (labai mažų, mažų, vidutinių įmonių atveju) metai po projekto yra gaunama tiesioginių pajamų iš projekte sukurtų projektinių dokumentų (eskizų, brėžinių, planų ir panašiai), prototipo, „beta“ versijos ar bandomojo pavyzdžio pardavimo arba nuomos, prototipo, „beta“ versijos ar bandomojo pavyzdžio naudojimo gamybos ar paslaugų teikimo procese, prototipo, „beta“ versijos ar bandomojo pavyzdžio demonstravimo už atlygį. Prie įprastų pakeitimų yra priskirtini veiksmai, susiję su kokybės palaikymu ir užtikrinimu, einamasis remontas, derinimas, broko taisymas, vieno tiekėjo žaliavos pakeitimas kita (pakeitimai daromi konkretaus kliento užsakymu), neesminių savybių pakeitimas (pavyzdžiui, spalva, porcija, dydis, kalba) ir panašiai. Prie periodiškų pakeitimų yra priskirtini veiksmai, susiję su nusidėvėjusios įrangos ar technologijų atnaujinimu, sezoninių ar proginių produktų ar paslaugų (pavyzdžiui, žiemos ir vasaros ir pan.) sukūrimu ir išleidimu, neesminiais ir iš anksto planuotais atnaujinimais (up-date), kokybiniais papildymais (up-grade), veiksmai, susiję su procesų optimizavimu, automatizavimu, robotizavimu, energijos sąnaudų mažinimu ir panašiai. Įgyvendinus technologinės plėtros etapą (po projekto) paprastai įgyvendinamas pasirengimo masinei gamybai etapas, pavyzdžiui, įrangos įsigijimas, įrangos montavimas ir derinimas, technologinio proceso derinimas, produkto (technologijos) naudojimo instrukcijos rengimas, sprendžiami pakavimo uždaviniai ir panašiai. Tokie veiksmai turėtų būti aprašyti paraiškoje ir pagrindžiamas projekto tęstinumas. Tačiau veikloms po technologinės plėtros etapo (pasirengimo masiniam gamybos etapui) pagal priemonę finansavimas neteikiamas) (9.2 p.).
Pareiškėjas ginčija Finansų ministerijos 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir nurodo, jog Frascati vadovas „Mokslinės ir technologinės veiklos vertinimas, siūloma standartinė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės apžvalgos praktika“ (toliau – ir Frascati vadovas) nėra teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas, todėl Finansų ministerija negalėjo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendime juo remtis ir aiškinti MTTP sąvokos į jį atsižvelgusi. Teisėjų kolegija pažymi, jog sutinka su pareiškėjo argumentais, kad Frascati vadovas Lietuvoje nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka kaip teisės aktas ir jis yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Tačiau pabrėžia, jog siekiant tinkamai aiškinti sąvokas, kurių išsamaus apibrėžimo ir išaiškinimo teisės aktai nepateikia, remiantis Ekonomikos augimo veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. K (2007)3740, 2.2 dalimi, kurioje nurodoma, kad siekiant vienodo MTTP veiklų sąvokų supratimo yra taikomi tarptautiniu mastu pripažįstami terminai vartojami Frascati ir kituose vadovuose, darytina išvada, jog Finansų ministerija galėjo naudotis Frascati vadovu siekiant atskleisti pareiškėjui Aprašo 9 punkte pagal priemonę „Intelektas LT” tinkamų finansuoti MTTP veiklų sąvokų turinį ir taip tiksliau paaiškinti, kodėl jo siūlomas projektas neatitinka Aprašo reikalavimų. Be to, teisėjų kolegija nurodo, jog Agentūra 2010 m. liepos 13 d. sprendime (t. IV, b. l. 28-29) tiesiogiai nesirėmė Frascati vadovu ir jo nuostatomis, o vadovaudamasi Aprašo nuostatomis atmetė pareiškėjo Paraišką. Pabrėžtina, jog pareiškėjo Paraiška buvo atmesta kaip neatitinkanti Aprašo 2 priedo 1.1.1, 1.1.2, 1.2.1, 1.2.2 punktų reikalavimų, nes Paraiškoje nurodyto projekto metu numatytos vykdyti veiklos nebuvo priskirtos MTTP, todėl byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjo projektas atitiko MTTP veiklas (t. IV, b. l. 28-29).
Pareiškėjas pateiktoje Paraiškoje projektui pažymėjo, jog projekte planuojama vykdyti mokslinius tyrimus, kurių metu sudarytose duomenų bazėse bus sukaupta su žmonių pajamomis, vartojimo įpročiais, asmeninių finansų valdymo patirtimi susijusi informacija. Tyrimai bus atliekami skirtingose Europos Sąjungos šalyse, kuriose skirtingai išvystytos finansų patarėjų paslaugos, skirtinga socialinė ir kultūrinė aplinka. Bus nagrinėjama teisinės aplinkos, duomenų apsaugos reikalavimai, įvertinama socialinė, kultūrinė aplinka, ekonominė situacija. Atrinkus Europos Sąjungos šalyse veikiančius finansų patarėjų modelius, jie bus testuojami ir vertinami. Atsižvelgiant į įvairių tyrimų rezultatus, surinktos informacijos pagrindu bus atrenkami tinkamiausi finansų patarėjų modeliai ir integruojami į esamą aplinką, sukuriami atitinkami duomenų valdymo sprendiniai. Pažymėjo, jog sukurto modelio pagalba bus apjungtos pavienės paslaugos, kurios bus teikiamos kompleksiškai galutiniam vartotojui, tyrimai skatins bendrus privačių juridinių asmenų ir mokslinių tyrimų įstaigų projektus, sudarys ilgalaikes sąlygas partnerystės sinerginio efekto išnaudojimui, nes panašaus pobūdžio tyrimų Lietuvoje nebuvo vykdoma. Kuriamu modelio prototipu siekiama parengti pasaulinius kokybės standartus, atitinkančius naujos Lietuvoje finansų patarėjų paslaugos teikimą (t. II, b. l. 144-164).
Kaip jau buvo minėta, nors Frascati vadovas nėra privalomas, tačiau aiškinant ir siekiant vienodo MTTP sąvokos supratimo jo turinys gali būti naudojamas atskleidžiant MTTP sąvokos turinį. Remiantis Frascati vadovu, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) yra sistemingai atliekamas kūrybinis pažinimo darbas, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimą, ir naujai gautų pažinimo rezultatų panaudojimas. Terminas MTEP apima tris veiklos sritis: fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Fundamentiniai moksliniai tyrimai yra eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami visų pirma reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautus rezultatus. Taikomieji moksliniai tyrimai taip pat yra originalūs eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. Eksperimentinė plėtra yra mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus (Frascati vadovo 63 p.). Vienas iš Frascati vadove pateikiamų kriterijų, padedančių atskirti MTEP nuo su ja susijusios mokslinės, technologinės ir pramoninės veiklos, yra įvertinimas, ar projekte bus naujai pritaikomos žinios ar metodai. Taigi, naujumo elementas yra pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis MTEP atskiriama nuo kitos susijusios veiklos (Frascati vadovo 151 p.). Kaip matyti iš Aprašo 9 punkto turinio, jame naujumo kriterijus taip pat yra įtvirtintas. Teisėjų kolegija, remdamasi Aprašo 9 punktu, įvertinusi byloje esančius duomenis, pažymi, jog iš esmės pareiškėjo projekto veiklos yra skirtos rinkti jau žinomą užsienio įmonių, vykdančių finansų patarėjų veiklą, sukauptą verslo informaciją, su tuo susijusius techninius ir komercinius dokumentus, pareiškėjo projekto tikslas yra sukurti asmeninių finansų patarėjo paslaugą (veiklos modelį), tačiau ši paslauga yra įprasta ir neatitinka keliamo naujumo reikalavimo ir priemone „Intelektas LT“ siekiamo tikslo – skatinti šalies įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) technologinę plėtrą, kad būtų remiama MTTP veikla (Aprašo 6 p.). Pabrėžtina, jog finansų patarėjo veiklos įprastumą rodo tai, kad projekto įgyvendinimo metu bus renkami duomenys apie užsienio valstybėse taikomus finansų patarėjo paslaugų standartus, ši paslauga jau egzistuoja, yra taikoma, nors Lietuvoje ji ir nėra populiari (t. III, b. l. 1-2). Be to, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas įtvirtina teisinį pagrindą Lietuvoje steigtis ir veikti licencijuotoms finansų patarėjų įmonėms (4 str.), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2010 m. sausio 18 d. rašte Nr. 06-44-(11.5-03) nurodė, jog tokių įmonių Lietuvoje yra trys (t. III, b. l. 1-2), pareiškėjo atstovas advokatas M. E. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog tokias licencijas turinčių įmonių yra penkios (t. V, b. l. 15), apeliacinės instancijos teisme buvo pažymėta, kad tokių įmonių yra šešios. Be to, pabrėžtina, jog pareiškėjo projekte yra numatyti mokymai, kuriais yra siekiama parengti specialistus efektyviai ir kokybiškai dirbti rengiant asmeninių finansų patarėjo paslaugą, t. y. numatytos įvairios konsultacijos kalbos, kompiuterinio raštingumo, duomenų apsaugos ir kt. (t. II, b. l. 144-164). Remiantis Aprašo 31 punkto nuostatomis, mokymas nepatenka į finansuojamos veiklos sritis. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ne kiekviena veikla, kurios metu atliekami moksliniai tyrimai ar siekiama rinkai pristatyti sąlyginai naują paslaugą ar produktą, gali būti laikoma inovacine veikla, t. y. atitinkančia MTTP veiklos sampratą ir padedančia pasiekti priemone „Intelektas LT“ siekiamo tikslo.
Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamai kompetencijos įvertinti, ar projekte numatytos veiklos atitinka MTTP veiklas ar ne, todėl turėjo būti paskirta ekspertizė, kaip nepagrįstus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 62 straipsnio 1 dalis nustato, jog, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip savarankiškas proceso dalyvis, objektyviais įrodymais nepagrindė būtinybės išsiaiškinti tam tikrus specifinius administracinės bylos klausimus dėl projekto atitikimo Aprašo reikalavimams. Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ekspertizės neskyrimo yra motyvuota (t. V, b. l. 23-34). Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalių ir dalyvių prašymai (ABTĮ 53 str.) teismui nėra privalomi. Teismas juos turi išspręsti (ABTĮ 82 str.) atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisės aktai nustato MTTP veiklos projektų vertinimo teisinius kriterijus, būdingus visoms ekonomikos mokslo sritims. Todėl veiklos priskyrimo MTTP klausimas priklauso nuo to, ar veikla atitinka teisės aktų nustatytus kriterijus ir šį vertinimą atlieka institucija, sprendžianti teisinių pasekmių atsiradimo klausimus vykdant MTTP veiklas, tačiau tam tikrais klausimais, kai reikia specialių žinių gali būti pasitelkti specialistai. Atsižvelgusi į bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju pareiškėjo projekto Paraiškos vertinimui nebuvo privaloma pasitelkti specialistų, siekiant išsiaiškinti, ar Paraiškoje nurodyta veikla atitinka MTTP kriterijus. Pažymėtina, jog nors Finansų ministerija rėmėsi prof. dr. R. B. nuomone (išvada), tačiau teisės aktai nenumatė jai pareigos kreiptis į specialistą dėl nuomonės pateikimo, Finansų ministerija tai atliko savo iniciatyva ir šia išvada papildomai pagrindė savo priimtą sprendimą (b. l. II, b. l. 103). Teisėjų kolegija nurodo, jog byloje ji remiasi pasirašyta prof. dr. R. B. išvada, kuri atitinka įrodymams keliamus reikalavimus (ABTĮ 57 str.) (t. IV, t. b. l. 25, 103). Pažymėtina, jog nors ir pareiškėjas dar projekto rengimo metu konsultavosi su doc. dr. A. D. bei su doc. dr. A. D. dėl projekto ir jie patvirtino, kad pareiškėjo projektas atitinka Apraše numatytą tikslą ir yra priskirtinas MTTP veikloms (t. II, b. l. 54-55, 56), tačiau jų nuomonės yra tik vieni iš įrodymų esančių byloje, o teismas turi priimti sprendimą atsižvelgdamas į jų visumą ir įtvirtintą teisinį reguliavimą.
Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo projektas neatitinka Aprašo 9 punkto nuostatų ir todėl atsakovai pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo pateikta Paraiška neatitinka Aprašo 2 priedo 1.1.1, 1.1.2, 1.2.1, 1.2.2 punktų reikalavimų.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Aprašo 9.2.1 punkte yra numatyta, jog projekte numatytos veiklos ir išlaidos turi atitikti tinkamoms finansuoti veikloms ir jų mastui nustatytus reikalavimus. Aprašo 23.5 punktas nustato, jog projektas, tinkamas finansuoti pagal priemonę, gali būti pradėtas įgyvendinti ne anksčiau nei nuo paraiškos registravimo dienos. Projekto išlaidos nuo paraiškos registravimo dienos iki finansavimo skyrimo yra patiriamos pareiškėjo rizika. Jeigu projektas, kuriam prašoma finansavimo, pradedamas įgyvendinti iki paraiškos registravimo dienos, visas projektas tampa netinkamu ir jam finansavimas neskiriamas. Teisėjų kolegija nurodo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. sausio 4 d. tarp UAB „Baltic Amadeus“ ir pareiškėjo buvo pasirašyta paslaugų sutartis dėl kompiuterinio raštingumo mokymų darbui su duomenų bazėmis ir CRM programų valdymu ir duomenų valdymo organizavimo IT sprendimų kūrimo ir integravimo į esamą aplinką paslaugų teikimo (toliau – ir Sutartis) (LR CK 6.716 str. 1 d.) (t. I, b. l. 166-170). Sutarties 2 punktas numatė, jog Sutarties vykdymo pradžia laikoma jos pasirašymo diena, t. y. 2010 m. sausio 4 d. (t. I, b. l. 166). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Agentūrai 2010 m. liepos 13 d. atmetus pareiškėjo Paraišką (t. IV, b. l. 28-29), 2010 m. liepos 20 d. buvo sudarytas Sutarties pakeitimas, numatęs, jog Sutarties įsigaliojimo pradžia laikoma jos pasirašymo data, o Sutarties vykdymo pradžia laikoma pareiškėjo pradedamų darbų „Kompiuterizuoti asmeninių finansų valdymo modelio prototipo kūrimas“, gavus lėšas iš Europos Sąjungos fondų ir/ar valstybės biudžeto, pradžia (t. II, b. l. 50). Į tai atsižvelgus teigtina, jog, Agentūrai vertinant pareiškėjo Paraišką, ji pagrįstai rėmėsi tuo metu galiojusia Sutarties nuostata, numatančia, kad Sutarties vykdymo pradžia yra laikoma jos pasirašymo data ir tuo pagrindu atmetė pareiškėjo Paraišką. Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjo ir UAB „Baltic Amadeus“ Sutarties pakeitimas dėl Sutarties vykdymo laiko neturi reikšmės Sutarties vykdymo faktui nustatyti. Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šis principas reiškia, kad sutartis yra jos šalių privatus reikalas, todėl, sudarydamos sutartį, šalys savo laisva valia nulemia jos turinį, savo teises ir pareigas. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Šiuo atveju šalys galėjo laisvai susitarti dėl sutarties vykdymo laiko, tačiau pirminėje pasirašytoje Sutartyje sutarties vykdymo momentas buvo susietas būtent su jos pasirašymo laiku. Todėl į tai atsižvelgus konstatuotina, jog Agentūra pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo Paraiška neatitiko Aprašo 2 priedo 9.2.1 punkto (atsižvelgiant į Aprašo 23.5 punktą) nuostatų ir šiuo atveju pareiškėjo vėlesni susitarimai nepaneigia institucijos išvados, jog projektas pradėtas įgyvendinti iki Paraiškos registravimo dienos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir bylai aktualų teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Vilniaus finansiniai patarėjai” apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.