Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. E. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį – 100 MGL bauda (teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis T. E. 2021 m. sausio 24 d. apie 08.30 val., šeimos namuose (duomenys neskelbtini), būdamas blaivus, kilusio žodinio konflikto metu su neblaivia sugyventine A. A., tyčia vieną kartą koja spyrė į nugarą, pataikė į kairės rankos plaštaką, bei ranka sugriebęs tempė ją už plaukų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis T. E. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis T. E. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine A. A. gyvena apie 6 metus, veda bendrą ūkį, augina bendrą dukrą. 2021 m. sausio 24 d. apie 04.00 val., jam būnant blaiviam namuose, į namus sugrįžo neblaivi sugyventinė A. A.. Ryte jis pradėjo sugyventinei priekaištauti, kad ši vėlai sugrįžo į namus, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis sugyventinei spyrė vieną kartą koja į sėdmenis. A. A. vengdama smūgio dengėsi ranka, ir jis pataikė į jos rankos plaštaką. Konflikto metu jis taip pat sugriebė sugyventinei už palaidų plaukų ir netyčia galėjo patempti. Po kiek laiko į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kai spyrė sugyventinei, mažametė jų dukra nematė. Dėl įvykio labai gailisi ir ketina susitaikyti su savo sugyventine. Kad suduodamas smūgius sukėlė fizinį skausmą savo draugei A. A., savo kaltę pripažįsta pilnai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Esant galimybei prašo jam skirti viešųjų darbų bausmę (b. l. 77-78, 82-83).

3. Nukentėjusioji A. A. parodė, kad kartu su sugyventiniu T. E. gyvena 6 metus (duomenys neskelbtini). Kartu veda bendrą ūkį, turi bendrą dukrą. 2021 m. sausio 23 d. vakarą ji buvo išvykusi švęsti draugės gimtadienio, kurio metu vartojo alkoholinius gėrimus. 2021 m. sausio 24 d. ryte namuose tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu sugyventinis koja vieną kartą spyrė jai į nugarą. Vengdama smūgio, ji nugarą užsidengė ranka, ir sugyventinis įspyrė jai į kairės rankos plaštaką, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Po to T. E. ranka sugriebė už plaukų ir tempė, dėl ko ji pargriuvo ant grindų. Dėl minėtų sugyventinio veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Ji skambino savo mamai R. L.. Nepriskambinusi, paskambino seseriai A. A., kažkuri jų iškvietė policijos pareigūnus. Smurto atvejų yra buvę ir anksčiau, tačiau ji nesikreipė į policiją. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia. Po įvykio išsikraustė pas mamą, su sugyventiniu susitaikyti neketina ( b. l. 24-25, 29-30).

4. 2021 m. sausio 24 d. policijos pareigūnės S. Ž. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo iš pranešėjos R. L. gautą informaciją apie T. E. smurtą prieš savo sugyventinę – ši pasitvirtino, nukentėjusioji A. A. buvo labai susijaudinusi, ir patvirtino, jog kilusio konflikto metu sugyventinis T. E. vieną kartą spyrė jai į nugarą, tačiau pataikė į kairės rankos plaštaką, tampė už plaukų, ji jautė fizinį skausmą. Nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi. Smurtu įtariamas asmuo buvo blaivus (b. l. 17-21).

5. 2021 m. sausio 24 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame vieno aukšto renovuotame gyvenamajame name. Namų valda aptverta sietine tvora, į ją patenkama pro vartus. Į namą patenkama iš šiaurinės pastato dalies. Užlipus laiptais, pro šarvuotas duris patenkama į koridorių, iš jo tiesiai į holą. Iš holo dešiniau patenkama į svetainės kambarį, kuriame galimai buvo smurtaujama. Aplinka tvarkinga, grumtynių pėdsakų nestebima (b. l. 10-15).

6. 2021 m. sausio 24 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji A. A. parodė kūno vietas, kuriose jautė fizinį skausmą, t. y. kairės rankos plaštaką ir galvos sritį, Matomų sužalojimų nefiksuota (b. l. 42-46).

7. 2021 m. vasario 3 d. Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų „BodyCam“ 2021 m. sausio 24 d. vaizdo įrašas (5 vaizdo įrašai), kuriame matoma, kaip į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams namo duris atidaro verkianti nukentėjusioji A. A.. Ji pasakoja, kad vyras ryte pradėjo smurtauti, spyrė į ranką, dėjo iš kumščio į nugarą, neleidžia apsirengti rūbų, liepia „kaip stovi eit“, sako, kad smurtaujama ne pirmą kartą, smurtą ji kenčia jau keli metai, tik nesikreipė į policiją. Pareigūnai kambaryje randa T. E. (kaltinamąjį), patikrinamas jo ir nukentėjusiosios blaivumas, pareigūnė atlieka A. A. kūno apžiūrą (b. l. 65-67).

8. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARCK-0045, kaltinamajam T. E. 2021 m. sausio 24 d., 09.05 val. nustatytas 0,00 prom. blaivumas, nukentėjusiajai A. A. 2021 m. sausio 24 d., 09.06 val. nustatytas 1,19 girtumas (b. l. 54-56).

9. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia vieną kartą koja spyrė į nugarą, pataikė į kairės rankos plaštaką, bei ranka sugriebęs tempė už plaukų savo šeimos nariui – sugyventinei A. A..

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (spirdamas koja į nugarą ir sugriebęs ranka tempdamas už plaukų) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, spyris koja ir tempimas sugriebus už plaukų, sukėlęs nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) jo vietoje, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gyvena jau apie šešerius metus, faktinėje šeimoje augina bendrą vaiką ir veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

11. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo artimas minimaliam (1 spyris koja ir tempimas už plaukų), smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio dėl kurio galimų pasekmių tam tikrą riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau teistas 1 kartą (b. l. 88-90), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį buvo vieną kartą nubaustas už nešiurkštų administracinį nusižengimą (b. l. 91), jis yra visiškai darbingas, dirba, gyvena faktinėje šeimoje, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojama tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistu – turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, nors veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai ją sunkinančioms aplinkybėms, konstatavus daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų (punktas 13), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų, viso 120 valandų. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – t. y. iki 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, viso – 80 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam T. E. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2021 m. sausio 24 d. 10.25 val. iki 2021 m. sausio 24 d. 11.30 val. (b. l. 73-74, 86) – už 6 valandas skiriamos jam viešųjų darbų bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam T. E. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-85) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ji panaikintina.

16. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

T. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso – 120 valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę T. E. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, išviso – 80 (aštuoniasdešimt) valandų.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo T. E. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 (šešias) valandas skiriamų jam viešųjų darbų bausmės.

Skirti T. E. baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.