Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato R. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. RV-25-634 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 2 dalį (išžaginimas), 150 straipsnio 2 dalį (seksualinis prievartavimas), 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas), vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2021 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta nustatyta M. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), likusioje dalyje 2021 m. birželio 2 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

Bausmės pradžia: 2020 m. birželio 30 d.

Bausmės pabaiga: 2025 m. kovo 30 d.

Neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 21 d.: 1 metai 1 mėnuo 9 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį - pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. Č. nuteistas 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį (išžaginimas), 150 straipsnio 2 dalį (seksualinis prievartavimas), 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas) galutinė 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2021 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta nustatyta M. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), likusioje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas.

Nuteistojo atliekamos bausmės pradžia – 2020 m. birželio 30 d., bausmės pabaiga - 2025 m. kovo 30 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 21 d.: 1 metai 1 mėnuo 9 dienos. 1/2 bausmės M. Č. atliko 2022 m. lapkričio 15 d.

2024 m. vasario 26 d. Komisija trečią kartą išnagrinėjusi nuteistojo M. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, priėmė nutarimą Nr. RV-25-634, kuriuo nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomendavo aktyviai įsitraukti į individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas aktualių kriminogeninių sričių valdymui. Komisijos nutarime pažymėta, kad nuteistasis: dalyvavo 10 iš 24 val. trukmės psichologinėje „Potrauminio streso sindromo įveikimo“ programoje, 2023 m. spalio 13 d. baustas drausmine tvarka už narkotikų vartojimą. Remiantis tuo, kas nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, matyti, jog nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje, tačiau buvo stebima neigiama jo elgesio dinamika laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistojo elgesys nebuvo orientuotas į kriminogeninių sričių valdymo galimybes. M. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Pastaruoju metu stebimas tam tikro lygmens nuteistojo pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių raišką, tačiau dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai ir pažanga yra akivaizdi, o bausmės tikslai yra pasiekti.

Į. K. 2024 m. vasario 26 d. nutarime Nr. RV-25-634 išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo M. Č. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis iš esmės vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bet nepakankamai, kadangi programoje dalyvavo tik dalinai (išklausė mažiau negu pusę kurso), baustas drausmine tvarka. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2024 m. vasario 13 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką M. Č. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nusikalstamo elgesio rizikos lygmens pokyčiai nustatyti atsižvelgiant į naujai gautus dokumentus (pateikė įdarbinimo galimybę paleidimo atveju patvirtinantį dokumentą), stebimi pokyčiai lėšų tvarkymo ir valdymo srityje, kadangi nuteistojo turimi finansiniai įpareigojimai mokami artimųjų pagalba, emocinės gerovės srityje interviu metu nuteistasis sugebėjo įvertinti savo neigiamas savybes, jas įvardinti ir reikšti norą su jomis dirbti, tačiau stebima neigiama jo elgesio dinamika, nuteistasis baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Išvadoje pažymima, kad nuteistasis M. Č. palaiko tarpasmeninius ryšius su sugyventine bei vaikais gali veikti kaip resocializacijos procesą palengvinantis veiksnys, tačiau praeityje tai jo neatgrasė nuo socialiai nepageidautinų, smurtinių bei seksualinių veiksmų. Vertinimo metu tiesioginės ryšių palaikymo ypatumų sąsajos su nusikalstamumo raiška nenustatytos dėl objektyvių duomenų stokos. Nėra duomenų, jog nuteistasis yra naudojęs smurtą savo artimųjų atžvilgiu. Remiantis turimais duomenimis, pastebėta, kad nuteistasis turi finansinių įpareigojimų, kurie yra apmokami artimųjų pagalba, tai pat priverstinai nuskaičiuojama tam tikra suma iš lėšų, gautų iš trečiųjų asmenų. Pats nuteistasis neišreiškė noro savarankiškai mokėti turimus įsipareigojimus. Nuteistojo įvykdyti nusikaltimai neatsiejami nuo finansinės naudos siekimo, nors nuteistasis pokalbio metu ir nenurodė, kad nusikalstamą elgesį sąlygojo finansinės naudo siekis. Vertinimo metu nustatyta, jog didžiąją dalį nusikaltimų vienija finansinės naudos aspektai. M. Č. ne kartą teistas už vagystes, plėšimus. Nuteistojo elgesio analizė, interviu metu bei asmens bausmės atlikimo metu formuotų dokumentų informacija rodo, jog M. Č. stokoja finansų valdymo įgūdžių, patyrė sunkumų valdyti savo išlaidas, paskirstyti pajamas.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis M. Č. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, galimai užtikrintą darbą, giminaičiai moka už jį finansinius įpareigojimus, tačiau tai nėra vienintelės sąlygos, lemiančios sprendimą dėl asmens lygtinio paleidimo. Iš asmens 2024 m. vasario 13 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo socialiniai ryšiai yra įvertinti.

Pažymėtina, kad nuteistasis M. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, anksčiau teistas 10 kartų. Jis su policijos pareigūnais susidūrė būdamas labai jauno amžiaus – 17 metų amžiaus, pirmą kartą teisiamas taip pat 17 metų. Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Šiuo metu atlieka bausmę pagal 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendį už kelis tyčinius nusikaltimus, padarytus veikiant bendrininkų grupėje, taigi nusikaltimus jis padarė veikdamas su kitais asmenimis. Be to, buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, viešajai tvarkai ir žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kas parodo, jog tam tikrais gyvenimo raidos laikotarpiais R. Č. vis atsidurdavo tokiose situacijose, kurios skatino jo neteisėtą, nusikalstamą elgesį. Nusikaltimai yra sunkėjantys. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą, nuteistojo padarytiems nusikaltimams būdingas finansinės naudos modelis (plėšimas, seksualinio pobūdžio nusikaltimai), todėl įvertinus nuteistojo asmenybę, tai sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis nedirba, tačiau būdamas laisvėje galimai dirbtų, o lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, ką teismas vertina išties teigiamai. Tačiau M. Č., šiuo metu neišreiškia teigiamo požiūrio į darbą, o jo motyvacija spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas pagerėjo, tačiau negalima nevertinti to, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis 2023 m. spalio 13 d. buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, sąlygos taikyti lygtinį paleidimą yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta M. Č. žema nusikalstamo elgesio rizika ar, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Skundžiamame nutarime siūlomos rekomendacijos dėl M. Č. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo tęsiant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teismo manymu, yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti M. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. M. Č. laisvės atėmimo vietoje turi tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dar labiau įsitraukti į rizikų valdymo procesą, daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes. Teismas teigiamai vertina M. Č. pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau šiuo metu M. Č. elgesiui neatitinkant formaliųjų BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad Komisija neįvertino M. Č. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad M. Č. savanoriškai vykdo finansinius įpareigojimus yra nepagrįsti, todėl teismas juos atmeta. Teismo vertinimu, Komisija, tinkamai įvertino Socialinio tyrimo išvados ir kitus nuteistojo asmens bylos duomenis bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, į nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, susijusius su išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis, į padarytų nusikaltimų sunkumą, taip pat kitas išvardytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, jo elgesio pokyčiai negali būti vertinami kaip reikšmingi, ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad jo padarytų nusikaltimų (nuosavybei, viešajai tvarkai, seksualinio pobūdžio nusikaltimų) atveju taip pat padaroma žala ar kyla jos grėsmė kitų žmonių sveikatai; šiuo atveju Komisija priėmė sprendimą vienbalsiai (6 balsai), o tai rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos Nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui.

Nuteistojo atstovo skundo argumentai, kad Komisija priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nutarimą netaikyti M. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas juos atmeta. Galimos gyvenamosios vietos kitas adresas ir preliminarus sutikimas įdarbinti, vertinant nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumą, neturi kažkokios lemiamos įtakos priimtam sprendimui. Komisija, priimdama nutarimą rėmėsi Socialinio tyrimo išvada, kurioje nuteistasis yra visapusiškai įvertintas, ir priėmė pakankamai motyvuotą nutarimą.

Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl ko yra per anksti M. Č. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2024 m. vasario 26 d. Nutarimas Nr. RV-25-634, kuriuo atsisakyta taikyti M. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. Č. atstovo advokato R. J. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. RV-25-634 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo.

Nutarties nuorašą susipažinti išsiųsti Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijai, nuteistajam, jo atstovui ir prokurorui.

Nutarčiai įsiteisėjus nuteistojo M. Č. asmens bylą grąžinti Vilniaus kalėjimui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.