- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-17
- Bylos Nr.
- II-768-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01050-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14792-2022 (ROIK 22167637234).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2022 m. liepos 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14792-2022 (ROIK 22167637234) M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 6 dalį 417 straipsnio 7 dalį, 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2022 m. gegužės 9 d. 20.29 val. Savanorių prospekto 25A, Vilnius, vairuodamas automobilį Toyota (protokolo duomenimis – Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apvažinėjo pirmoje eismo juostoje esantį automobilį iš dešinės, įvažiavo į maršrutinio transporto juostą, kliudė sustojusį policijos automobilį VW, kuris važiavo su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos ir specialiais garso signalais, jo nepraleido, jį apgadino ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET, toliau važiuodamas iš chuliganiškų paskatų, lenkė kitas transporto priemones, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir priversdamas kitas transporto priemones staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, toliau važiuodamas, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir pravažiavo ją degant raudonam šviesoforo signalui, prieš persirikiuodamas nerodė įspėjamųjų posūkio signalų. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 126, 165, 222 punktų nuostatas. Jam už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą paskirta 500 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą – 50 Eur bauda, už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą – 70 Eur bauda, už ANK 417 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą – 100 Eur bauda, už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą – 11 Eur bauda, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – paskirta administracinė nuobauda 1200 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinė nuobauda nustatyta 1200 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 8-9).
Dėl šio nutarimo M. M. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog jo atžvilgiu priimtas pernelyg griežtas nutarimas, be to, jame yra daug pažeidimų. Tyrėja nutarimą priėmė visai neatsižvelgdama į aplinkybes, kurias jis buvo išdėstęs savo paaiškinime, ir vadovavosi tik pareigūnų surašytu protokolu. Taip pat nepagrįstai nenustatė jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors padarytus pažeidimus jis pripažįsta bei nuoširdžiai dėl jų gailisi. Dėl faktinių nusižengimų aplinkybių paaiškina, kad 2022 m. gegužės 9 d. apie 20 val. dirbdamas Bolt pavėžėju, į kiemą Savanorių prospekte atvežė draugo V. pažįstamą. Kai atvežtas žmogus išlipo iš pareiškėjo vairuojamo automobilio Toyota, V. laukė pareiškėjo tame pačiame kieme, ketindamas atsisėsti į jo vairuojamą automobilį. Kai iš pareiškėjo automobilio išlipęs keleivis ėjo link V., iš kairės pusės išbėgo du vyrai (kaip paskui paaiškėjo – tai buvo policijos operatyviniai darbuotojai, bet tuo metu pareiškėjas apie tai nežinojo). Tai buvo du paprastai apsirengę, stambaus sudėjimo vyrai. Jie užpuolė V. bei tą asmenį, kurį jis atvežė. Pamatęs aprašytą situaciją pro automobilio priekinį langą, labai išsigando, pasimetė, tad pradėjo važiuoti galu ir tiesiai link jo ėmė dideliu greičiu judėti tamsios spalvos automobilis (vėliau paaiškėjo, kad tai policijos pareigūnų operatyvinis automobilis, tačiau tuo metu jis to nežinojo, nes transporto priemonė buvo be skiriamųjų ženklų ir be švyturėlių). Kai jis pasuko į dešinę link išvažiavimo iš kiemo, minėtas automobilis tyčia trenkėsi priekiu į jo kairįjį šoną, po ko jis realiai išsigando dėl savo gyvybės. Praeityje jis ne kartą teistas, turi priešų, todėl tame automobilyje galėjo būti bet kas. Po smūgio į jo automobilį iš kiemo išvažiavo didelio streso būsenos, todėl tikrai negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo, jis tik stebėjo, kad neužkliudytų jokio žmogaus, juto, kad kliudė automobilio dešinę pusę, tai galėjo būti ir policijos automobilis, tačiau tuo metu jis tikrai to nepastebėjo, taip pat skubėdamas padarė visus tuos aprašytus kaltinime KET pažeidimus. Prašo atsižvelgti į jo nuoširdų kaltės pripažinimą, kad nusižengimai padaryti ne be priežasties, o dėl didelio streso būsenos, išsigandus dėl savo gyvybės. Taip pat prašo atsižvelgti, kad dirba Bolt pavėžėju ir tai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, bei netaikyti teisės vairuoti atėmimo bei skirti mažesnę baudą, kadangi šiuo metu dėl specialiosios teisės atėmimo nebegali dirbti. Taip pat atkreipia dėmesį, jog priešingai nei teigiama ginčijamame nutarime, jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą (b. l. 3-5).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su M. M. skundu nesutinka. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14792-2022 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Byloje ginčo dėl to, kad M. M. 2022 m. gegužės 9 d. apie 20.29 val. vairuodamas automobilį, kelyje apvažinėjo pirmojo eismo juostoje esantį automobilį iš dešinės, įvažiavo į maršrutinio transporto juostą, kliudė sustojusį policijos automobilį VW, kuris važiavo su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos ir specialiais garso signalais, jo nepraleido ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles, toliau važiuodamas iš chuliganiškų paskatų lenkė kitas transporto priemones išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, tuo priversdamas kitas transporto priemones staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, toliau važiuodamas įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir pravažiavo ją degant draudžiamam šviesoforo signalui, prieš persirikiuodamas nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, tuo pažeidė KET reikalavimus, nekyla. Esminis apeliaciniame skunde keliamas klausimas yra dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Institucijos nuomone, M. M. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Jokių administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. padėtį ypatingai švelninančių aplinkybių nenustatyta, todėl jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso sankcijoje, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra (b. l. 47-48).
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, kartu su atsiliepimu buvo pateiktas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Kadangi skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. M. skundą palaikė ir paaiškino, kad jis neneigia, jog išvažiavo į priešpriešinę juostą, atsitrenkė į pareigūnų mašiną. Bet įvykių pradžia buvo ne tokia, kaip nurodyta protokole. Jis atvežė pažįstamą, kieme jį išleido, pasisveikino su kitu pažįstamu, o tuomet juos užpuolė du vyrai, paprastai apsirengę, su paprasta mašina. Abu jo pažįstamus paguldė ant žemės. Tai pamatęs, galu ėmė atbulas važiuoti iš to kiemo. Jame stovėjo tų vyrų mašina, kurioje buvo likęs sėdėti vairuotojas, kuris pradėjo važiuoti tiesiai į jį. Jis pasuko į dešinę, o vairuotojas savo automobiliu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio kairįjį šoną. Išsigando, nes nežinojo, kas jie tokie ir ko iš jo nori. Tik po to, kai išvažiavo iš to kiemo, viskas buvo taip, kaip surašyta tame protokole. Tik paskui paaiškėjo, kad ten buvo operatyviniai darbuotojai. Nusižengimus jis padarė būdamas išsigandęs dėl savo gyvybės ir streso būsenos. Pripažįsta, kad įvažiavo į autobusų juostą ir į pareigūnų automobilį, kad pravažiavo draudžiamą šviesoforo signalą. Nusižengimus jis pripažįsta, nepaisant to, jam nebuvo pritaikyta lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė. Jis tai nurodė savo rašytiniame paaiškinime, o į bylos nagrinėjimą jo niekas net nekvietė. Protokole nurodytas gegužės 19 d. posėdis neįvyko, jį perkėlė, o apie kitą jo niekas taip ir neinformavo. Iš jo tų įvykių dieną pareigūnai paėmė telefoną, kuriame buvo jo automatiškai atsidarantis elektroninis paštas. Kadangi nebeatsiminė elektroninio pašto slaptažodžio, teko susikurti naują, todėl senuoju elektroninio pašto adresu jis nebesinaudojo. Telefonas jam nėra grąžintas iki šiol. Pabrėžia, kad protokole išvardintus KET pažeidimus jis visiškai pripažįsta. Pažada, kad ateityje jie nebepasikartos. Prašo sušvelninti jam nuobaudą, minimaliai sumažinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir sumažinti baudą. Dirba statybose, UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna 1000 Eur atlyginimą. Vedęs, tačiau vaikų neturi.
Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) specialistas. Dirbdami su kolega gavo skambutį, kad Savanorių prospekte yra stebimas automobilis Toyota Prius, kurio vairuotojas įtariamas neteisėta veika, todėl jį reikia sulaikyti. Važiuodami link nurodyto adreso, pastebėjo greitai priekiu išvažiuojančią iš kiemo Toyota, sukeliančią avarinę situaciją, nes vairuotojas vos nepartrenkė einančių pėsčiųjų. Kadangi automobilis važiavo link jų, kolega įjungė švyturėlius, garso signalą ir sustojo blokuodamas kelią. Toje gatvėje buvo dvipusis eismas. Pareigūnai važiavo savo puse, o vairuotojas pasuko iš kiemo į kairę, link jų ir važiavo savo puse. Tuomet pareigūnai automobiliu išvažiavo į priešpriešinę juostą, blokuodami jam kelią. Atliekant šį manevrą, tarp abiejų automobilių buvo dar apie 100 metrų. Toyota pavojingai manevruodama mėgino išvengti sustabdymo, kliudė jų automobilį ir jį apvažiavusi Savanorių prospektu judėjo link žiedo. Pirmoje juostoje iki kontakto dar važiavo kitas automobilis, tai Toyota vairuotojas išvažiuodamas į autobusų juostą apvažiavo tą kitą automobilį, o tuomet jau kliudė juos. Po kliudymo nesustojo, tik padidino greitį ir nuvažiavo. Jie pradėjo važiuoti jam iš paskos. Toyota didino greitį, pravažiavo raudoną šviesą sankryžoje, tuomet pareigūnų automobiliui dingo trauka ir jie pametė jį iš akiračio. Pareigūnų automobiliui buvo apgadinta galinė dalis: durys, durų laikiklis, tvirtinamas prie rėmo. Liudytojas kontakto metu sėdėjo keleivio pusėje, kliudė jo pusės galą.
Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) specialistas. Įvykio dieną dirbo pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato kriminalinės žvalgybos informaciją, kad galimai turi būti prekybos narkotinėmis medžiagomis atvejis. Buvo iš anksto nurodyta transporto priemonė. Dirbo kriminalinės žvalgybos darbuotojai. Vieta, kur galimai turėjo vykti prekyba, buvo Savanorių prospekto kieme, namo nepamena. Palaikė pastovų ryšį su ten dirbusiais asmenimis. Jie koordinavo pareigūnų veiksmus ir galiausiai buvo duotas nurodymas sulaikyti automobilį Toyota Prius, kuriame buvę asmenys galimai įvykdė nusikalstamą veiką. Liudytojo ekipažas buvo šiek tiek atokiau, tad jiems buvo nurodymas vykti iš Gerosios Vilties gatvės link to kiemo. Juos pastoviai skubino, nes automobilis šalinosi. Pastebėjo, kaip iš kiemo į pagrindinę gatvę dideliu greičiu priekiu išvažiuoja jiems nurodytas automobilis. Išvažiuodamas jis kirto pėsčiųjų šaligatvį, vos nekliudė žmonių. Tada pasuko į kairę pusę link Savanorių žiedo. Jie tuo momentu važiavo minėtam automobiliui iš priekio. Pamatę, kad automobilis važiuoja priešprieša, taip pat įvažiavo į priešpriešą (minėto automobilio judėjimo juostą) su švyturėliais ir sirenomis ir, bandydami užkirsti kelią, sustojo. Kai jie pamatė automobilį ir įjungę specialiuosius signalus, išvažiavo automobiliui priešpriešiais, atstumas tarp jų ir automobilio dar buvo didelis. Link nurodyto sulaikyti automobilio važiavo su švyturėliais ir garsiniu signalu. Jų pačių automobilis buvo išdažytas policijos spalvomis, ženklais, buvo visi švyturėliai, sirena. Tada vairuotojas metėsi iš autobusų juostos į pirmąją ir slysdamas kliudė pareigūnų automobilio galinę dalį. Jie net negirdėjo jokio stabdymo garso. Toyota vairuotojas visiškai sąmoningai ir tikslingai manevravo tarp automobilių. Bandė automobilį vytis, nes jo vairuotojas akivaizdžiai bėgo nuo jų: be posūkių pavojingai manevravo, važiavo dideliu greičiu, kirto dvigubą ištisinę juostą, per sankryžą važiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir buvo užfiksuotas stacionaraus greičio matuoklio kamera. Galiausiai automobilis įvažiavo į Savanorių žiedą. Kadangi pareigūnų automobiliui dingo trauka, asmenį pametė. Bandė važiuoti link Gariūnų g., bet automobilio nerado. Po maždaug valandos buvo pranešimas, kad žmonės pastebėjo, jog nuo kelio Giraitės gatvėje nuvažiavo automobilis Toyota. Tuomet ten nuvažiavo kiti pareigūnų ekipažai ir sulaikė šį asmenį. Rado ir narkotinių medžiagų. Atvažiavę į nurodytą vietą patys pamatė, kad jų persekiotas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir yra sudaužytas.
R. R. 2022 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2022 m. gegužės 9 d. dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu E. B., apie 19.40 val. gauta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato operatyvinė informacija, kad adresu Vilnius, Savanorių prospekte tarp gyvenamųjų namų, pažymėtų Nr. 34-36, galimai bus parduotos narkotinės medžiagos, kurios bus atvežtos automobiliu Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Apie 20.26 val. dirbant pagal minėtą informaciją gauta Vilniaus miesto 2 policijos komisariato informacija, kad asmuo iš automobilio Toyota Prius kitiems asmenims galimai perdavė narkotines medžiagas ir po nepavykusio sulaikymo dideliu greičiu šalinasi iš kiemo link Savanorių prospekto. Įtardami, kad automobilyje gali būti didelis kiekis narkotinių medžiagų, o automobilio vairuotojas galimai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, minėto komisariato pareigūnai nurodė sulaikyti automobilį ir jo vairuotoją. Apie 20.27 val. vykdami į įvykio vietą nuo Gerosios Vilties gatvės, Savanorių prospekte ties pastatu Nr. 40 pastebėjo iš kiemų išvažiuojantį nurodytą automobilį Toyota Prius, kuris vos nepartrenkė automobilių aikštelėje esančių vaikų ir išvažiavo į Savanorių prospektą. Matydami, kad automobilio važiavimas yra pavojingas eismui, taip pat turint duomenų, kad vairuotojas galimai įvykdė nusikalstamą veiką, o jo transporto priemonėje gali būti narkotikų, atliekant neatidėliotinus jo sulaikymo veiksmus, automobilis Toyota, pasitelkiant tarnybinę transporto priemonę blokuotas iš priekio, tiek prieš blokavimą, tiek jo metu automobilyje veikė raudonos ir mėlynos spalvos žybčiojantys švyturėliai bei garsinė kintančio tono sirena. Užblokavus kelio važiuojamąją dalį ir sustojus, automobilis Toyota Prius staigiai pakeitė važiavimo kryptį ir apvažiuodamas tarnybinį automobilį kliudė jo galinę dalį ties dešiniuoju keleivio pusės kampu. Po smūgio Toyota vairuotojas nuvažiavo tolyn. Įtariant, kad tokiais veiksmais vairuotojas siekia išvengti sulaikymo ir sunaikinti tyrimui svarbius objektus, nutarta automobilį persekioti. Persekiojimo metu važiuojant link Savanorių prospekto didėjančia numeracijos tvarka, automobilio vairuotojas nerodydamas atitinkamos krypties posūkių signalų vinguriavo iš vienos juostos į kitą, lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, taip pat vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę juostą kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, vertė priešpriešiais važiuojančius automobilius vengiant susidūrimo keisti važiavimo kryptį, į Savanorių prospekto ir Gerosios Vilties sankryžą įvažiavo šviečiant raudonam šviesoforo signalui, o už sankryžos esantis stacionarus greičio matuoklis užfiksavo automobilį, viršijantį leistiną greitį. Galiausiai automobilis pamestas iš akių ties žiedine sankryža, nes tolesnis jo persekiojimas buvo neįmanomas dėl variklio gedimo. Vėliau minėtas automobilis rastas Elektrinės gatvėje, prie jo sulaikytas ir jį galimai vairavęs asmuo, asmens ir automobilio apžiūros metu rastos galimai narkotinės medžiagos. Eismo įvykio metu asmenys nenukentėjo (b. l. 15-16).
Eismo įvykio vieta pažymėta Eismo įvykio vietos schemoje. Prie papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymėta, jog automobiliui Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadintas arboltas, priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas. Automobiliui VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, bagažinės dangtis (b. l. 17-18).
Nusižengimų tyrimo metu gauta informacija, kad apgadintam policijos pareigūnų automobiliui padaryta žala siekia 5511,13 Eur su PVM (b. l. 30).
2022 m. gegužės 9 d. rašytiniame paaiškinime M. M. nurodė, kad šiandien apie 20.00 val. vairavo automobilį Toyota, atvažiavęs į kiemą Savanorių prospekte, pamatė, kaip du vaikinai užpuolė jo pažįstamą V., pradėjo važiuoti iš kiemo galu. Kažkokia mašina (markės nežino) pradėjo jį vytis, išsigandęs pasuko dešinėn, o mašina, kuri jį vijosi, trenkė jam į šoną. Išsigandęs kuo skubiau išvažiavo iš kiemo, būdamas afekto būsenos galimai kliudė dar kokią mašiną, Negali dabar to pasakyti, nes buvo labai išsigandęs (b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 417 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Bet kurių iš išvardintų veiksmų padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų.
ANK 417 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimties iki devyniasdešimties eurų.
ANK 417 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalaujama pagal taisykles, ar kitoks kliudymą jų eismui. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo devyniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų.
ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimties iki dvylikos eurų.
Atitinkamai ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, jog už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo dviejų iki keturių mėnesių.
ANK 420 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų penkiasdešimties eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio eurų.
Atitinkamai ANK 420 straipsnio 5 dalis numato, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.
ANK 426 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
Atitinkamai ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl M. M. administraciniame kaltinime nurodytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymo ir jo veikos kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 6 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 420 straipsnio 2 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį.
Šioje byloje iš esmės keliamas tik nuobaudų individualizavimo klausimas. M. M. nurodo, kad vertinant jo veiksmų pavojingumą nebuvo atsižvelgta į jų padarymo aplinkybes, kadangi jis vairavo pavojingai, klaidingai būdamas įsitikinęs, kad jo gyvybei gresia pavojus, jį ir jo draugus užpuolė nepažįstami asmenys, kurių veikimo motyvų jis nežinojo, jo atžvilgiu nepažįstamo automobilio vairuotojo buvo atlikti agresyvūs veiksmai (taranuotas jo paties vairuojamas automobilis), kurie sudarė pagrindą bijoti dėl savo sveikatos ir gyvybės bei bėgti iš įvykio vietos. Šiuos M. M. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, neatitinkančią tikrųjų įvykio aplinkybių. Visų pirma pažymėtina, kad šioje byloje M. M. nebuvo inkriminuoti jokie neteisėti veiksmai iki tol, kol jis iš daugiabučių namų kiemo neišvažiavo į Savanorių prospektą. Aplinkybės, kuriomis kieme jis susidūrė su kitu tamsiu automobiliu (ar net keliais), kai išvažiuodamas dideliu greičiu iš kiemo sukėlė realų pavojų pėstiesiems, nebuvo įtrauktos į jam šioje byloje pareikštą kaltinimą ir nebuvo vertinamos. Dėl kieme sukelto eismo įvykio Administracinių nusižengimų registro duomenimis pradėta atskira teisena (ROIK22168086654) ir priimtas atskiras nutarimas (b. l. 33-34). Kadangi minėtame kieme buvo atliekami operatyviniai veiksmai reaguojant į galimai daromą nusikalstamą veiką, pareigūnai buvo neuniformuoti ir atvykę nežymėtu automobiliu, įvykio vietoje panaudojant imtynių veiksmus buvo sulaikomi kiti asmenys, pareiškėjui tikrai galėjo susidaryti įspūdis, jog jam kilo fizinis pavojus. Tačiau jo veiksmų, kai jis išvažiavęs iš kiemo netrukus akiratyje pamatė tarnybinį policijos pareigūnų automobilį, kuris įjungęs specialiuosius garso ir šviesos signalus mėgino jį sustabdyti blokuodamas jam kelią, jau niekaip negalima vertinti kaip objektyviai paaiškinamo, dėl savo sveikatos ar gyvybės išsigandusio asmens elgesio. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad jie važiavo specialiuoju policijos automobiliu, turinčiu visus tokios rūšies transporto priemonei priklausančius ženklus – specialų išdažymą, policijos ženklus, garso ir šviesos signalus. Todėl bet koks asmuo išsyk turėjo suvokti, kad iš šiame automobilyje esančių asmenų pusės jam joks pavojus negresia, atvirkščiai – jis gali prašyti ir tikėtis pareigūnų pagalbos, jei yra įsitikinęs, kad jo gyvybei gresia pavojus. Tačiau M. M. veiksmai buvo visiškai priešingi. Jis iš karto pradėjo dideliu greičiu šalintis nuo pareigūnų, iš pradžių neleistinu būdu – per dešinę pusę lenkdamas kitą jo kryptimi važiuojantį automobilį, tuomet jo važiavimo juostoje sustojusį ir jo judėjimą blokuojantį policijos automobilį, kurio įjungtais garso ir šviesos signalais akivaizdžiai buvo reikalaujama eismo dalyvių sustoti. Negana to, skubėdamas ir staigiai manevruodamas nepaliko saugaus tarpo ir aplenkinėdamas šią pareigūnų transporto priemonę ją kliudė. Net ir po to nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dideliu greičiu važiuodamas tolyn ir pakeliui darydamas naujus šiurkščius KET pažeidimus: kirsdamas reguliuojamą perėją degant raudonam šviesoforo signalui, lenkdamas jo kryptimi judančias transporto priemones išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko priešpriešiais judančios transporto priemonės buvo priverstos staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį, persirikiuodamas savo judėjimo krypties eismo juostose nerodė posūkio signalų. Tuo pačiu metu policijos pareigūnų automobilis jį vijosi ir pareiškėjui jau turėjo būti visiškai aišku, kad pareigūnai persekioja būtent jo vairuojamą transporto priemonę, o jis turi pareigą nedelsiant sustoti. Net jei išvažiuojant iš kiemo pareiškėjui dar nebuvo aišku, kad policijos pareigūnų automobilis su įjungtais garso ir šviesos signalais, stabdo būtent jį (garsiakalbio tuo momentu pareigūnai nurodė nenaudoję dėl atstumo), jis turėjo bendrą KET 12 punkte numatytą vairuotojo pareigą sustoti tikslu praleisti specialiąją transporto priemonę su įjungtais garso ir šviesos signalais, kurios nė nemanė vykdyti. Be to, pareiga sustoti M. M. kilo ir po padaryto eismo įvykio, t. y. jau po to, kai apvažiuodamas jis kliudė ir apgadino policijos pareigūnų automobilį. Jo aiškinimus apie tai, kad jis nesuvokė, jog kliudė kažkokį automobilį, juolab policijos pareigūnų, visiškai paneigia byloje surinktų duomenų visuma. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog eismo įvykis įvyko pareiškėjui važiuojant ne atbulomis, o priekiu į policijos pareigūnų automobilį, kuris tuo metu buvo įjungęs tiek garso, tiek šviesos signalus, be to užblokavęs jo judėjimo krypties juostą, tad nepastebėti jo judėjimo kryptimi kelią blokuojančios, ryškios, su policijos ženklais ir mirgančiais specialiais žiburiais pareigūnų transporto priemonės buvo absoliučiai neįmanoma. Šių faktinių aplinkybių, kurių neginčija ir pareiškėjas, visuma rodo, kad tikrasis M. M. tikslas buvo ne išvengti galimo nepažįstamų asmenų smurto, o būtent atsakomybės dėl galimai su savimi turimų narkotinių medžiagų. Jis tikslingai šalinosi iš kiemo vengdamas teisėsaugos institucijų pareigūnų dėmesio ir galimo sulaikymo. Būtent todėl buvo beatodairiškai ir įžūliai vairuojama padarant visus išvardintus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.
Kelių eismo taisyklių 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 165 punktas numato, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 220 punktas numato, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Visos šios Kelių eismo taisyklių nuostatos M. M. veiksmais buvo pažeistos. Teismas tik keičia nuorodą į pažeistą KET punktą dėl su eismo įvykiu susijusio vairuotojo pareigų neatlikimo. Eismo įvykio vietoje buvo abiejų jame dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai, o KET 222 punktas numato vairuotojo pareigas, kai nukentėjusio eismo įvykio dalyvio įvykio vietoje nėra. Nagrinėjamu atveju įvykio vietoje buvo abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai, atitinkamai M. M. turėjo atlikti ne KET 222, o 220 punkte numatytas eismo įvykio dalyvio pareigas. Be to, atsižvelgiant, jog pareiškėjas atsitrenkė į policijos pareigūnų automobilį, abejotina, ar jam objektyviai kilo pareiga papildomai pačiam kviesti policiją į įvykio vietą.
Teismo vertinimu, M. M. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (chuliganiškas vairavimas), pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (tyčinis pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kai eismo įvykiu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t. y. 750 Eur), pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį (važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui), ANK 417 straipsnio 1 dalį (kelio ženklinimo nesilaikymas, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, kertant dvigubą liniją, įspėjamųjų signalų (posūkių) naudojimo tvarkos pažeidimas), ANK 417 straipsnio 6 dalį (nesustojimas praleisti specialiosios transporto priemonės (policijos) su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais), ANK 417 straipsnio 7 dalį (saugaus atstumo tarp transporto priemonių neišlaikymas, traktuojamas kaip kitas, ANK nenumatytas, Kelių eismo taisyklių pažeidimas).
Kaip minėta, šioje byloje kilęs ginčas dėl M. M. skirtinų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo. Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
Nagrinėjamu atveju priimant nutarimą buvo konstatuota, kad nenustatyta M. M. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. M. M. nurodo, kad jo atžvilgiu nepagrįstai nebuvo konstatuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes savo kaltę dėl KET pažeidimų jis pripažino ir kaltinime išvardintų faktinių aplinkybių neginčijo. Tačiau teismas pažymi, jog konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą lengvinančią aplinkybę vien kaltės pripažinimo neužtenka, turi būti nustatyta ir tai, kad nusižengimą (-us) padaręs asmuo dėl jo (-ų) gailisi. Pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. rašytinio paaiškinimo turinio konstatuoti tiek kaltės pripažinimą, tiek gailestį dėl padarytų nusižengimų akivaizdžiai neužteko. Jame apskritai nėra pasisakyta dėl daugelio administraciniame kaltinime nurodytų aplinkybių, daugiausiai tik apie įvykius namo kieme. Tačiau teismas pareiškėjo naudai vertina tai, kad iš esmės jam nebuvo suteikta galimybė duoti išsamius paaiškinimus bylos nagrinėjimo dieną, nes jis pasirašytinai buvo informuotas tik dėl 2022 m. gegužės 19 d. paskirto bylos nagrinėjimo, kuris buvo perkeltas į liepos 7 d. ne pareiškėjo, o institucijos iniciatyva, apie pakeistą bylos nagrinėjimo datą M. M. buvo informuotas tik elektroniniu paštu. Laiško jis neturėjo galimybės perskaityti dėl ikiteisminio tyrimo metu paimto jo telefono, todėl neteko galimybės pareikalauti žodinio bylos nagrinėjimo, išsamiau pasisakyti dėl jam pareikšto kaltinimo ar iki jo pateikti išsamesnį rašytinį paaiškinimą. Ši galimybė jam faktiškai buvo suteikta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisme M. M. ne tik pripažino savo kaltę dėl visų šešių nusižengimų, tačiau ir nurodė, kad gailisi dėl jų. Atitinkamai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsirado pagrindas konstatuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Už ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus pareiškėjui skirtos sankcijos vidurkį atitinkančios baudos, už ANK 417 straipsnio 1, 4, 6 dalyse numatytus nusižengimus – artimos sankcijos vidurkiui, bet jo nesiekiančios baudos, tuo tarpu už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – apskritai nedaug baudos minimumą viršijanti bauda, kuri ir nulėmė galutinės subendrintos baudos dydį. Pažymėtina, kad praeityje M. M. buvo baustas už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, tarp jų ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nei už vieną iš šioje byloje inkriminuojamų nusižengimų jis baustas nėra. Teismas, atsižvelgdamas, kad teisminio nagrinėjimo stadijoje konstatuota viena M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, laiko, jog jam skirtinos baudos turėtų būti mažinamos iki sankcijose numatytų minimalių, atitinkamai iš naujo paskiriant subendrintą baudą. Tačiau, kaip minėta, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, dėl prieš pat šį įvykį kieme apgadintų automobilių M. M. buvo pradėta atskira teisena (ROIK22168086654) ir priimtas atskiras nutarimas. Registre nurodoma, kad pažeidimas padarytas 2022 m. gegužės 9 d. 9.26 val. Vilniuje, Savanorių pr. 34, kad M. M., vairuodamas Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas kieme atbuline eiga atsitrenkė į priparkuotus du automobilius (Opel ir Toyota) ir juos apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. M. M. veiksmai kvalifikuoti kaip ANK 426 straipsnio 2 dalies ir 417 straipsnio 7 dalies administraciniai nusižengimai, jam 2022 m. liepos 13 d. nutarimu paskirta galutinė nuobauda – 1550 Eur dydžio bauda. Iš aptariamo pažeidimo faktinių aplinkybių akivaizdu, kad M. M. paskirta nuobauda už administracinius nusižengimus, padarytus prieš pat nagrinėjamus administracinius nusižengimus, tačiau Institucija net nesvarstė galimybės M. M. 2022 m. gegužės 9 d. veiksmų vertinti kaip padarytų vienu metu – juos skiria tik kelios minutės, M. M. net neišlipo iš automobilio, tuo pačiu automobiliu šalinosi iš kiemo, išvažiavęs į gatvę padarė dar ne vieną KET pažeidimą, siekdamas išvengti sulaikymo, todėl, teismo įsitikinimu, šie jo veiksmai dirbtinai išskaidyti į atskirus įvykius. Tokiu būdu susidarė situacija, kai skirtingi tos pačios veikos veiksmai buvo nagrinėjami skirtingose administracinių nusižengimų bylose, už dalį kurių M. M. jau yra nubaustas įsiteisėjusiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 13 d. nutarimu (ROIK 22168086654).
ANK 38 straipsnio 2 dalis nustato, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Atsižvelgus į šias nuostatas, jeigu M. M. visi veiksmai būtų įvertinti vienoje byloje, tai galutinė nuobauda jam būtų paskirta atitinkanti už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y. bauda, kuri paskirta 2022 m. liepos 13 d. nutarimu – 1550 Eur dydžio, nes subendrinta 1200 Eur bauda būtų apimta didesniąja 1550 Eur bauda. Esant šioms aplinkybėms, siekiant ištaisyti klaidą, vadovaujantis proceso operatyvumo ir teisingumo principais, skundžiamas 2022 m. liepos 8 d. nutarimas šioje dalyje keistinas. Kadangi didesnioji bauda skirta kitu nutarimu, nėra galimybės šioje byloje skiriamas nuobaudas subendrinti su įsiteisėjusiu nutarimu skirta 1550 Eur bauda, teismas šioje situacijoje, atsižvelgdamas į susiklosčiusias išskirtines aplinkybes, mano esant tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už šioje byloje nagrinėjamus nusižengimus nuobaudų neskirti.
Tuo tarpu mažinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino teismas galimybės nemato, nes, pirma, jis ir taip pagal ANK 420 straipsnio 5 dalies nuostatas nustatytas minimalus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairavimas buvo itin beatodairiškas, pavojingas ir nepriimtinas, tik laimingo atsitiktinumo dėka nepareikalavęs didesnių aukų nei savo vairuojamos ir svetimos transporto priemonės apgadinimas. Antra, minėtu kitoje byloje priimtu 2022 m. liepos 13 d. nutarimu M. M. jokia administracinio poveikio priemonė paskirta nebuvo, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis nėra pabloginama, jis nėra baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą non bis idem (draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką) prasme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo M. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. liepos 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14792-2022 (ROIK 22167637234):
dalyje dėl pažeistų KET punktų, konstatuojant, jog buvo pažeistas ne KET 222 punktas, o 220 punktas;
dalyje dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių, konstatuojant, jog nustatyta M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padarytus nusižengimus ir gailisi dėl jų;
dalyje dėl baudų skyrimo: vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą administracinės nuobaudos neskirti, už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą administracinės nuobaudos neskirti, už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą administracinės nuobaudos neskirti, už ANK 417 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą administracinės nuobaudos neskirti, už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą administracinės nuobaudos neskirti, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą administracinės nuobaudos neskirti.
Nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.