- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- N-575-1693-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00403-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimo V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. Ž. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad V. Ž. 2010 m. kovo 30 d., apie 16.45 val., Druskininkų rajone, Leipalingyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Jeep Cherokee“ ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, iškeltą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, V. Ž. atžvilgiu nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Ž. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį surašytas nepagrįstai, nes nepakanka objektyvių ir patikimų duomenų, jog automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pažymėjo, jog V. Ž. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teisme vienodai paaiškino, kad automobilio nevairavo, nes jo neturėjo, buvo pardavęs V. K. (šias aplinkybes patvirtina liudytojų V. K. ir A. G. parodymai, taip pat 2010 m. kovo 28 d. transporto priemonės-pirkimo pardavimo sutartis). Teismas atkreipė dėmesį, jog A. G. vizualiai panašus į V. Ž. ir todėl turint omeny, kad policijos pareigūnai tik labai trumpą laiko tarpą matė pravažiuojančio automobilio vairuotojo veidą, yra tikimybė, kad pareigūnai galėjo ir apsirikti. Taip pat nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo remtis vien tik policijos pareigūnų parodymais, nes tarp jų yra prieštaravimų. Tokiu būdu, byloje esant prieštaringiems įrodymams ir nepašalinus abejonių dėl V. Ž. kaltės, išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, teismas administracinio teisės pažeidimo bylą V. Ž. atžvilgiu nutraukė.
II.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. bei V. K. ir A. G. parodymais. Nurodo, jog policijos pareigūnai neturėjo jokių asmeninių ar kitokių motyvų, todėl jiems nebuvo pagrindo neteisingai apkaltinti V. Ž.. Priešingai V. Ž. atveju, jis turi pagrindą klaidinti teismą duodant melagingus parodymus, kadangi už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą numatyta griežta atsakomybė. Institucijos nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių V. Ž. kaltę dėl pažeidimo padarymo, taip pat jo veiksmuose yra visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, o V. Ž., liudytojų V. K. ir A. G. parodymai, kurie neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, vertintini kaip bandymas padėti V. Ž. išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
V. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2010 m. kovo 30 d. vairavo automobilį „Jeep Cherokee“ ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų,
V. Ž. rašytiniame paaiškinime bei teismo posėdyje (b. l. 16, 48-49) nurodė, kad jis 2010 m. kovo 30 d. automobilio „Jeep Cherokee“ vairuoti negalėjo, nes minėtą automobilį 2010 m. kovo 28 d. pardavė V. K.. Pirmosios instancijos teismas nutarė administracinę bylą V. Ž. atžvilgiu nutraukti nustatęs, kad nepašalintos abejonės dėl to, kad jis vairavo ginčo transporto priemonę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nurodytą išvadą padarė netinkami įvertinęs byloje surinktus įrodymus.
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje apelianto versiją palaiko V. K. ir A. G. liudijimai, tuo tarpu apeliantą kaltinančią versiją patvirtina policijos pareigūnų M. K., A. R., V. P. ir E. Ž. parodymai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojo V. K. ryšį su apeliantu – jis yra V. Ž. kaimynas (b. l. 49), bei aplinkybę, kad liudytojas A. G. yra apelianto pažįstamas (b. l. 62), daro išvadą, kad šie liudytojai yra suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie padėtų apeliantui išvengti administracinės atsakomybės.
Policijos pareigūnų M. K., A. R., V. P. ir E. Ž. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 8-10, 14-15) užfiksuota, kad 2010 m. kovo 3 d., apie 16-16.23val val., gavo pranešimą, jog Druskininkų savivaldybėje, Leipalingio seniūnijoje, Leipalingio miestelyje grubiai pažeidinėdamas kelių eismo taisykles važinėja automobilis „Jeep Cherokee“, kurio vairuotojas V. Ž.. Nuvykus į Leipalingio miestelį, pamačius minėtą automobilį, pareigūnas M. K. išėjęs į Seirijų gatvės važiuojamosios dalies vidurį mojavo skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, toku būdu duodamas vairuotojui signalą sustabdyti transporto priemonę. Automobiliui privažiavus prie pareigūnų per pilnai atidarytą vairuotojo pusės langą pareigūnai M. K., A. R., V. P. ir E. Ž. matė, jog automobilį vairuoja V. Ž., kuris pareigūnams pažįstamas, nes ne kartą baustas už KET pažeidimus. Pamatęs, jog yra policijos pareigūnų stabdomas, V. Ž. padidino greitį ir nuvažiavo. Teismo posėdžio metu, policijos pareigūnai taip pat nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes (b. l. 50-54), nurodė, jog bandė automobilį persekioti, tačiau nepavyko, nes automobilis spruko laukais, tuomet bandė sekti pėdsakais, kuriuos automobilis paliko važiuodamas, tačiau taip pat nesėkmingai. Liudytojo policijos pareigūno teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutarime nurodomi prieštaravimai tarp pareigūnų parodymų nėra esminiai, jie nuosekliai ir detaliai atpasakojo įvykio eigą.
Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų tinkamų veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas rėmėsi tik V. Ž., kuris suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės, paaiškinimais ir liudytojų V. K. bei A. G., kurie, kaip jau buvo minėta, taip pat yra suinteresuoti padėti apeliantui išvengti administracinės atsakomybės, parodymais, kurių teisingumas nėra patvirtintas byloje esančia rašytine medžiaga.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.