- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-1174-467/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Virginija Volskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- K. Š.
- Atsakovas
- D. O. T.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei D. O. T. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. Š. 2007-03-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. birželio 8 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams M. D. Š., gimusiam 1998-06-09, ir I. Š., gimusiam 2002-02-01, mokant išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 130 Lt kiekvienam sūnui iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2004 m. birželio 8 d. sprendimu priteisė iš ieškovo dviems jo ir atsakovės nepilnamečiams sūnums išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2007-07-11) iki jų pilnametystės. Tačiau priteisto išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas iki 130 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, kadangi pablogėjo ieškovo turtinė padėtis: jis neturi gerai apmokamo darbo, negauna pajamų iš kitų šaltinių, gyvena ne jam priklausančiame bute, prie kurio išlaikymo privalo prisidėti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimu K. Š. ieškinį atmetė. Sprendime teismas nurodė, kad 2004-06-08 teismo sprendimu iš ieškovo nepilnamečiams šalių vaikams priteistas išlaikymas nesudaro net pusės Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Teismas nustatė, kad vaikų išlaikymo poreikiai yra daug didesni nei ieškovo ir atsakovės jiems skirti privaloma 800 Lt suma, todėl 400 Lt išlaikymas abiems vaikams ieškovo sąskaita nelaikytinas per dideliu. Ieškovas, nurodydamas savo siūlomą teiktiną išlaikymą po 130 Lt kiekvienam sūnui, šios sumos nepagrindė vaikų poreikiais. Ieškovo siūlomas išlaikymas yra per skurdus ir realiai nebūtų pakankamas vaikams. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra darbingo amžiaus ir geros sveikatos, todėl jam nėra kliūčių susirasti pelningesnį darbą ar veiklos rūšį. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad 2007-08-08 jam ir jo sutuoktinei gimė dar vienas sūnus, nemažina ieškovo prievolės teikti išlaikymą ieškovo ir atsakovės sūnums. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turi galimybes teikti teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą ir nėra aplinkybių (CK 3.201 str. 1 d.), dėl kurių būtų pagrindas šio išlaikymo dydį sumažinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. Š. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nenustatė vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį pagal įstatymą privalo išlaikyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimo Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 10 punktą, teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Be to, jeigu tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, padėtis labai sunki, gali būti priteisiamas mažesnis išlaikymas už MMA.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė D.O. T. nurodo, kad nesutinka su ieškovo skundu. Jos teigimu, išsamaus kiekvieno vaiko poreikių tyrimo nėra reikalo atlikinėti, nes ir taip akivaizdu, jog 400 Lt yra nepakankama suma elementariems vaikų poreikiams užtikrinti. Nusprendęs turėti daugiau vaikų, apeliantas turi prisiimti ir su tuo susijusius įsipareigojimus. Apeliantas apskritai niekada nėra mokėjęs teismo priteistos sumos vaikų išlaikymui ir niekaip prie vaikų išlaikymo neprisideda.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovė – prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo K. Š. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nuo 2007-07-01 minimali mėnesinė alga yra 700 Lt (LR Vyriausybės 2007-06-06 nutarimas Nr. 543). Jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.
Ieškovas K. Š., prašydamas sumažinti sūnums M. D. Š., gimusiam 1998-06-09, ir I. Š., gimusiam 2002-02-01, priteisto išlaikymo dydį kiekvienam nuo 200 Lt iki 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, savo reikalavimą grindė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu ir nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios jo nuomone, patvirtina turtinės padėties pablogėjimą – neturėjimą gerai apmokamo darbo ar pajamų iš kitų šaltinių, gyvenimą ne jam priklausančiame bute, prie kurio išlaikymo privalo prisidėti. Taip pat argumentus, jog jis turi išlaikyti ir 2007-08-08 gimusį sūnų K. Š. bei dabartinės žmonos tris dukras iš pirmosios santuokos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes, o taip pat į atsakovės nurodytas aplinkybes (kad ji taip pat su vaikais gyvena ne jai priklausančiame bute, dirba mažai apmokamą darbą, nuolat ieško ir dirba papildomus darbus, kad išlaikyti vaikus, jog ieškovas niekada neprisidėjo prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir nėra sumokėjęs nė vieno cento pagal teismo sprendimą) bei įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, ieškinį atmetė, konstatavęs, jog teismo sprendimu iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas nesudaro net pusės Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, todėl jį mažinti nėra pagrindo. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis prašė sumažinti priteisto išlaikymo dydį, tačiau teismas atmetė ieškinį, nenustatęs vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, neatsižvelgęs į aplinkybę, jog ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį pagal įstatymą privalo išlaikyti, ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimo Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 10 punktą, nustatantį, jog priteisiamas išlaikymas, kada turtinė padėtis labai sunki, gali būti priteisiamas ir mažesnis už Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą. Sutikti su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Nors apeliantas ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.
CK 3.192 straipsnis įpareigoja teismus, nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, ši nuostata taikytina ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgti į jų tėvų turtinę padėtį, ir nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė, nes šiuo metu tiek ieškovo K. Š., tiek atsakovės D.O. T. turtinė padėtis yra panaši: abu yra darbingi, išsilavinę asmenys, abu su vaikais gyvena ne jiems priklausančiuose butuose, dirba mažai apmokamą darbą, tačiau atsakovė, priešingai negu ieškovas, nuolat ieško ir dirba papildomus darbus, šalių vaikų išlaikymui skiria didesnę dalį (savo lėšomis suteikia sūnums gyvenamąjį plotą, perka maistą, drabužius, mokymosi priemones ir kt.), tuo tarpu ieškovas niekada neprisidėjo prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir nėra sumokėjęs nė vieno cento pagal teismo sprendimą. Ieškovo mėnesines pajamas sudaro jo gaunamas darbo užmokestis (paskutiniu metu daugiau nei 1000 Lt – b.l. 8, 9), tačiau ieškovas yra sveikas, darbingas, pakankamai išsilavinęs asmuo, todėl iš jo nėra atimta galimybė dirbti ir uždirbti papildomų pajamų.
Pažymėtina, jog šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis, priteistinas iš ieškovo, buvo nustatytas civilinėje byloje Nr.N2-345-11/04 (prijungta prie dabar nagrinėjamos civilinės bylos) paties ieškovo nurodymu, kad jis gali skirti kiekvienam vaikui po 200 Lt per mėnesį (civ.b. Nrr.N2-345-11/04, b.l. 84), neginčijant vaikų poreikių dydžio. Pareikšdamas ieškinį dėl nustatyto išlaikymo dydžio sumažinimo nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat neįrodinėjo, kad 400 Lt (po 200 Lt, skiriamų kiekvienos iš šalių) neatitinka vaikų poreikių, t.y. kad ši suma yra per didelė vaikų poreikiams tenkinti, todėl šia aplinkybe ieškovas negali grįsti ir apeliacinio skundo (CPK 306 str. 2 d.). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nenustatė vaikų poreikių.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas blogina jo 2007-08-08 gimusio sūnaus K. Š. teisę į išlaikymą. Kaip teisingai sprendime nurodė teismas, apeliantas yra darbingas (byloje nėra duomenų, kad ieškovo darbingumas būtų apribotas), sveikas (duomenų apie sveikatos sutrikimus nebuvo pateikta), jam nėra apribojimų dirbti papildomus darbus, todėl ieškovo gerai apmokamo darbo neturėjimas objektyviai priklauso tik nuo paties ieškovo, bet nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog trečiojo sūnaus gimimo faktas pats savaime pablogino ieškovo turtinę padėtį arba sūnums iš pirmosios santuokos teikiamo išlaikymo dydis blogino vėliau gimusio vaiko teisę į išlaikymą (CPK 185 str., CK 1.5, 3.192 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o ieškovas nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad labai nežymiai sumažinus nustatytą nepilnamečiams vaikams M. D. ir Ignui išlaikymą (nuo 200 Lt iki 130 Lt), jo turtinė padėtis ženkliai pagerėtų. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti apelianto nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimo Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 10 punkto nuostatą ir atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį priteisti mažesnį išlaikymą už minimalios mėnesinės algos dydį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į minėtus orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuo šių nuostatų taikymo nenukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.