Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, J. G. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. birželio 30 d. nutarimo R. M. (toliau – R. M.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste visų pirma pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

6. Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pagal kurią, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo/teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.

8. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., ir galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą visų pirma pažymėtina, kad valstybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsnių nuostatas, rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, saugo aplinką nuo kenksmingų poveikių. Užtikrinti šių nuostatų laikymąsi yra viešasis interesas. Tuo tarpu statyba yra ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia ne tik sklypo, kuriame statomas statinys, bet ir gretimų sklypų užstatymo bei galimos ūkinės veiklos sąlygas. Kaip teisingai pažymėta Institucijos apeliaciniame skunde, bendrieji Statybos įstatymo reikalavimai nustato, kad statinys turi būti pastatytas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms, jo architektūra atitiktų statinio paskirtį ir kraštovaizdį. Tai reikšmingi reikalavimai, kuriais pasiekiami viešieji tikslai statybų procese. Šių reikalavimų nesilaikymas, kaip ir nagrinėjamu atveju, asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę – vertinamu atveju pagal ANK 352 straipsnio 7 dalies nuostatas, pagal kurias, neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Iš aptarto seka, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nelegalias statybas, tokiu būdu, apginti ir viešąjį interesą statybų srityje, numatė ypatingai griežtą administracinę atsakomybę už tokių veiksmų atlikimą nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl administracinės atsakomybės švelninimas R. M. atžvilgiu galimas tik nustačius išskirtines R. M. padaryto administracinio nusižengimo bei jos pačios pavojingumą mažinančias aplinkybes, kurios nagrinėjamoje byloje vis tik nenustatytos.

10. Bylos duomenimis, R. M. rekonstruojamas namas patenka į Kultūros paveldo vietovės Kėdainių senamiesčio ir valstybės saugomos (duomenys neskelbtini) senojo miesto archeologinės vietovės teritoriją. Rekonstrukcijos metu, neturėdama atitinkamo statybos leidimo, R. M. pakėlė priestato stogą 90 cm aukščiausioje vietoje ir 40 cm žemiausioje priestato pusėje, iškišo gegnes ir įrengė stoginę, prie pastato pristatė būsimo priestato (galimai terasos) betoninius polinius pamatus, ant kurių sumontavo medinį rostverką. Skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad toks pažeidimas yra pakankamai žymus ir visuomenės interesas negali būti užtikrintas netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Darant šią išvadą svarbu ir tai, kad nors R. M. teigė, jog šiuos veiksmus ji atliko nežinodama, jog jiems atlikti yra reikalingas atitinkamas statybos leidimas, tačiau, sprendžiant iš jos rašytinių paaiškinimų, šiomis aplinkybėmis prieš pradėdama namo rekonstrukciją ji nesidomėjo, jokių veiksmų, siekdama išsiaiškinti nustatytą namo rekonstrukcijos tvarką, neatliko, kas rodo, jog šiuo atveju ji pati elgėsi neatsakingai, nesidomėjo savo įsigyto namo rekonstrukcijos tvarka, todėl pateisinti tokius R. M. veiksmus tik dėl jos nežinojimo, šiuo konkrečiu atveju nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

11. Įvertintina ir tai, kad nors R. M. tvirtino, jog siekdama gauti reikiamą statybos leidimą ji jau kreipėsi į profesionalius projektuotojus, tačiau jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų pirmosios instancijos teismui ji nepateikė. Negana to, ji neatvyko ir į bylos nagrinėjimą, savo poziciją pateikdama tik elektroniniu paštu, kas rodo, jog vertiname procese ji nebuvo aktyvi ir jokių aktyvių veiksmų, siekdama pateisinti savo neteisėtus veiksmus, neatliko. Nors pateikdama rašytinius paaiškinimus R. M. teigė, jog jos pajamos yra minimalios, dėl ko, jai turėtų būti skirta švelniausia administracinė nuobauda, tačiau ir šį faktą patvirtinančių duomenų teismui ji vėlgi nepateikė. Tuo tarpu pasikliauti vien tik jos paaiškinimais, jų nepatvirtinant jokiems administracinio nusižengimo byloje surinktiems duomenims, R. M. vykdant individualią veiklą ir iš jos gaunant oficialias pajamas pragyvenimui, ir jų visumoje švelninti R. M. administracinę atsakomybę, skiriant jai švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijoje, nebuvo jokio pagrindo.

12. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta viena R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, o už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą R. M. praeityje nebausta. Nors šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tačiau, jos aktualios tik skiriant jam administracinę nuobaudą ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijos ribose. Priešingai nei tai konstatuota skundžiamame apylinkės teismo nutarime, jos nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis teisinį pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.

13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste akcentuotina ir tai, kad pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimas negali užtikrinti ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų, priešingai, suteiktų galimybę išvengti atsakomybės, apie kurią asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas taikė nepagrįstai, dėl ko R. M. skyrė per švelnią administracinę nuobaudą, t. y. 300 (trijų šimtų) eurų baudą. Remiantis išdėstytu, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarimas keistinas, pakeičiant R. M. skirtą administracinę nuobaudą – pagal ANK 352 straipsnio 7 dalį skiriant R. M. minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, t. y. 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą. Toks sprendimas priimamas įvertinus vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, aptartas šios nutarties 10, 11 ir 12 punktuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, J. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti R. M. skirtą administracinę nuobaudą: už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 7 dalyje, padarymą R. M. skirti 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.