Telšių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjai V. P. ir T. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami pripažinti, kad pareiškėjus V. P. ir T. V. sieja bendras gyvenimas partnerystės forma; įpareigoti Lietuvos Respubliką įregistruoti civilinės būklės aktą – pareiškėjų V. P. ir T. V. partnerystę tam pritaikytame valstybiniame registre ir išduoti partneriams V. P. ir T. V. civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai yra partneriai, gyvenantys kartu daugiau nei vienerius metus neįregistravę partnerystės, turėdami tikslą sukurti bei faktiškai sukūrę šeiminius santykius. Pareiškėjai susipažino ir tapo pora daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini) metus. Per šį laikotarpį nuosekliai kūrė bendrą buitį, priėmė bendrus finansinius sprendimus ir kartu siekė stabilaus šeimos gyvenimo. Nuo (duomenys neskelbtini) gyvena V. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute yra deklaruota abiejų pareiškėjų gyvenamoji vieta. Abu dalinasi buto išlaikymo išlaidas bei kitas išlaidas, skirtas šeimos reikmėms (išlaidas maistui, buityje reikalingiems daiktas įsigyti, atostogoms ir t.t.). Kartu priima visus svarbius sprendimus dėl turto, finansų ir buities reikalų. Tokiu būdu tarp jų atsirado emocinis ryšys, būdingas ilgalaikiams šeiminiams santykiams. Norėdami įgyvendinti savo teisę į partnerytės įregistravimą, remdamiesi toliau dėstomais motyvais ir argumentais, jie kreipėsi į teismą dėl civilinės būklės akto – partnerystės įregistravimo.

Pažymėjo, kad 2025 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.229 straipsnis tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 1, 4 dalims, 29 straipsniui, 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime išaiškino, kad toks CK 3.229 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį partnerystę gali sudaryti tik šeimą norintys kurti vyras ir moteris, neužtikrina iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 38 straipsnio 1, 2 dalių, aiškinamų kartu su jos 21 straipsnio 2, 3 dalimis, 22 straipsnio 1, 4 dalimis, kylančios tos pačios lyties santuokos nesudariusių asmenų porų, kurių bendras gyvenimas pagrįstas nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, teisinio pripažinimo, jų orumo ir privataus bei šeimos gyvenimo apsaugos, pažeidžia ne santuokoje gyvenančių porų lygybę, seksualinės orientacijos pagrindu diskriminuoja šeimos santykius faktiškai sukūrusius tos pačios lyties asmenis, taigi pažeidžia ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Pareiškėjų vertinimu, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, kuriuo pripažinta, kad partnerystė gali būti sudaroma ne tik tarp skirtingų lyčių asmenų, bet ir tarp vienos lyties asmenų, bei atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 28 straipsnis pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, jie turi teisę į partnerystės įregistravimą. Kadangi įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos ir/ar nėra kaip nors kitaip sureguliavęs santuokos nesudariusių asmenų porų, kurių bendras gyvenimas pagrįstas nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, teisinio pripažinimo ir apsaugos, pareiškėjų nuomone, jų teisė į partnerystę (inter alia, registravimą) turi būti įgyvendinama teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, prašo įregistruoti jų partnerystę ir įpareigoti Lietuvos Respubliką įregistruoti civilinės būklės aktą – pareiškėjų partnerystę tam pritaikytame valstybiniame registre ir išduoti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.