Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-13 · Administracinė byla Nr. eI-3038-1063/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-13
Bylos Nr.
eI-3038-1063/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02709-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Donatas Vancevičius
Pareiškėjas
S. D.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Civitta“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3038-1063/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02709-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Donato Vancevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Tomui Mažučiui,atsakovės atstovei Indrei Gestautaitei,trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei Erikai Grikinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Civitta“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovė) 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. BRK-3545(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4)), įpareigoti Agentūrą pagal pareiškėjo 2015 m. sausio 14 d. mokėjimo prašymą išmokėti sumažintą paramos dalį (22 267,90 Eur).

Paaiškino, jog Agentūra 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. BRK-2147(12.4) pateikė pareiškėjui ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-81 (toliau – ir Ataskaita) konsultuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo atliktų medinių rekreacinių takų įrengimo (700 kv. m) investicijų išlaidų vertė rinkos kainą viršija 10 077,18 Eur, o skulptūrų įrengimo (14 vnt.) investicijų išlaidų vertė – 14 607,01 Eur. Agentūra Sprendimu Nr. BRK-3545(12.4) sumažino pareiškėjui mokėtiną paramos sumą, vietoje mokėjimo prašyme nurodytos 49 525,02 Eur sumos, skyrė 27 257,12 Eur dydžio paramą.

Nurodė, jog Sprendime Nr. BRK-3545(12.4) nebuvo nurodyti aiškūs teisiniai motyvai, jis priimtas pareiškėjo nesupažindinus su patikrinimo metu nustatytais tariamais neatitikimais, todėl yra teisiškai nepagrįstas ir prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūra pareiškėjui nepateikė Ataskaitos, o papildomiems paaiškinimams dėl mokėjimo prašyme nurodytų investicijų vertės pateikti suteikė tik 5 darbo dienas, todėl jis negalėjo pateikti tinkamų paaiškinimų ir įrodymų dėl investicijų vertės. Agentūra nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje įtvirtintu naujovių ir atvirumo permainoms principu, nebendradarbiavo su pareiškėju. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4) neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kaip konkrečios teisės normos buvo pažeistos ir kokios šių teisės normų taikymo sąlygos. Sprendime Nr. BRK-3545(12.4) nurodytos teisės normos, kurios nesiejamos su nagrinėjamos situacijos faktinėmis aplinkybėmis, todėl iš pareiškėjo buvo atimta teisė suvokti, kokį konkretų pažeidimą jis padarė ir kaip jis galėtų apginti savo interesus. Pareiškėjo teigimu, Agentūros ir ekspertinių paslaugų teikėjo sutarties nuostata, kad Ataskaitoje nurodyta informacija yra konfidenciali prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog teisinių santykių subjektai negali savo susitarimu paneigti pareiškėjo teisės gauti informaciją apie tai, kokiais konkrečiais motyvais remiantis buvo priimtas Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4). Pareiškėjo įsitikinimu, visos Ataskaitos nepateikimas pažeidžia lygiateisiškumo principą, kadangi atsirado disproporcija tarp Agentūros teisių ir pareiškėjo teisinės gynybos priemonių.

Pareiškėjas teigė, jog jam buvo pateikta tik dalis Ataskaitos, todėl jis negali pateikti išsamesnių argumentų dėl Ataskaitoje padarytos išvados atitikties realiai situacijai. Tai, kad tarp pareiškėjo ir Agentūros 2014 m. gruodžio 23 d. pasirašyta paramos sutartis dėl projekto 2IM-KV-12-1-011337-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), patvirtina, jog tiek Agentūra, tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) pareiškėjo Agentūrai 2012 m. liepos 25 d. pateiktą paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Paraiška) ir joje nurodytas planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti.

Pareiškėjo manymu, Sprendime Nr. BRK-3545(12.4) nenurodyti jokie pareiškėjo kaltę įrodantys veiksmai, o Agentūra Ataskaita rėmėsi kaip vieninteliu ir neginčijamu įrodymu, nors ji turėtų būti vertinama tik kaip papildomas duomenų šaltinis priimant Sprendimą Nr. BRK-3545(12.4). Patirtos išlaidos buvo būtinos, kadangi projektas „Miško parko poilsio aikštelės (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Projektas) yra įgyvendinamas sėkmingai, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ tikslai yra pasiekiami. Ginčijamas išlaidas pareiškėjas patyrė faktiškai, jos pagrįstos sąskaitomis faktūromis, kurios buvo pateiktos Agentūrai, išlaidos yra neabejotinai susijusios su pelno nesiekiančiomis investicijomis miškuose.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. gruodžio 8 d. pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė prašymą tenkinti. Paaiškino, jog nesutampa UAB „Civitta” ir tiekėjų apklausos pažymoje nurodytos skulptūrų rinkos kainos. UAB „Civitta” ir Agentūros sudarytoje konsultavimo sutartyje yra nurodyti ekspertai, galintys atlikti ekspertizę, bet tarp jų nėra nurodyti A. V. ir A. V., kurie atliko ekspertizę nagrinėjamoje byloje. Manė, jog negalima vadovautis UAB „Civitta” pateiktais Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos paaiškinimais dėl ginčo skulptūrų meninės vertės, kadangi minėtos institucijos nėra įgaliotos vertinti ginčo skulptūras ir paaiškinimuose nenurodytos kainos, kuriomis skulptūros galėtų būti įvertintos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, ataskaitoje privalo būti nurodyti ekspertai, atlikę ekspertizę, kas konkrečiu atveju nebuvo padaryta.

Teismo posėdyje, vykusiame 2018 m. spalio 23 d., pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė prašymą tenkinti. Papildomai nurodė, jog 2018 m. spalio 1 d. teismui pateikti paaiškinimai bei papildomi įrodymai patvirtina ginčo skulptūrų rinkos vertę.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Nurodė, jog Agentūra, atlikdama Mokėjimo prašymo vertinimą ir tikrindama jame pateiktos informacijos teisingumą, nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės metu nustatyta, kad pareiškėjo įsigytų skulptūrų investicijų kaina viršijo ekspertų nustatytą rinkos kainą 14 607,01 Eur. Ši suma negali būti laikoma pagrįsta ir būtina Projekto įgyvendinimo išlaidomis, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra nulemta investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai dideles kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų, naudos principais.

Teigė, jog Pareiškėjui įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus pagal Metodiką, keliami atitinkami atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Tai, kad Metodikoje yra apskaičiuoti didžiausi atitinkamų investicijų įkainiai, jokiu būdu nepašalina pareiškėjo pareigos surinkti informaciją apie rinkoje esančias perkamų prekių kainas ir dėl sutarties sudarymo kreiptis į tuos tiekėjus, kurių siūloma kaina atitinka rinkos kainą. Tokia pareiškėjo pareiga kyla iš prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti, kad prašoma parama yra minimali Projektui įgyvendinti reikalinga suma (Paraiškos XII skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 6 punktas). Pareiškėjui buvo žinoma, jog kompensuojamos tik išlaidos, kurios yra būtinos Projektui įgyvendinti, t. y. tos, be kurių Projektas negalėtų būti tinkamai įgyvendintas. Metodikoje įtvirtinti didžiausi įkainiai nustato bendrą tinkamų finansuoti išlaidų dydį visoms konkrečios kategorijos investicijoms, neatsižvelgiant į kokybinius atskirų investicijų požymius (nedetalizuojant dydžio, medžiagų ar kitų požymių) ir joje nustatyta būtent didžiausia galima mokėti už atitinkamas investicijas paramos suma (tačiau ne konkreti rinkos kaina). Todėl tai nereiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju (atsižvelgiant į nustatytą konkretaus perkamo objekto rinkos vertę) tinkama finansuoti negalėjo būti pripažinta mažesnė nei Metodikoje nurodytų įkainių suma.

Paaiškino, jog Agentūra atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, t. y. atsižvelgdama į pareiškėjo deklaruojamų investicijų kokybinius požymius, nustatė analogiškų charakteristikų, paskirties, naujumo ir kt. požymių investicijų rinkos kainą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) įtvirtinta Agentūros teisė, kilus įtarimui dėl per didelių kainų, atlikti skaičiuojamąją kainų ekspertizę, pasitelkiant ekspertus. Šiuo atveju Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu, pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Ekspertizė buvo atlikta pagal Agentūros pateiktus dokumentus, sutartis dėl investicijų įsigijimo, aktualius teisės aktus, buvo nuvykta į Projekto įgyvendinimo vietą. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl įsigytų investicijų ir jų kainų pagrįstumo. Pareiškėjas nepateikė papildomų paaiškinimų dėl įsigytų investicijų ir jų kainų pagrįstumo bei neprašė pratęsti Agentūros nustatyto 5 darbo dienų termino, kuris yra visiškai adekvatus. Agentūroje elektroniniu paštu 2015 m. kovo 17 d. gautas pareiškėjo raštas, kuriame jis teigė, jog papildomą informaciją pateiks tada, kai jam bus pateikta visa Ataskaita, ir prašė pratęsti terminą informacijai dėl vertinamo mokėjimo prašymo pateikti, tačiau pareiškėjas nemotyvavo poreikio pratęsti terminą, o prašymą pateikė pasibaigus 5 darbo dienų terminui. Taigi pareiškėjas nepasinaudojo jam suteikta galimybe pateikti paaiškinimus dėl įsigytų investicijų kainų pagrįstumo.

Manė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad sudarydama Paramos sutartį Agentūra patvirtino, jog pareiškėjo planuojamos išlaidos yra tinkamos finansuoti, kadangi tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma, nustatomos mokėjimo prašymo vertinimo metu.

Atsakovės teigimu, Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4) atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus, t. y. jame buvo aiškiai nurodyti pažeidimai, dėl kurių pareiškėjui taikomos sankcijos, pateiktos faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė pareiškėjas bei kuriomis vadovaujantis jam yra paskirta ir apskaičiuota sankcija, nuosekliai išdėstyti motyvai, Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4) pasirašytas įgalioto asmens, jame nurodyta apskundimo tvarka. Įstatymo nuostatų išvardijimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos citavimas bei deklaratyvūs teiginiai, jog pareiškėjui yra neaiškus teisės aktų normų turinys, nedaro Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4) nepagrįstu, nemotyvuotu ar kitaip neatitinkančių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog Ataskaita buvo užsakyta Agentūros darbų užsakymo aktu.

Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB “Civitta” atstovė, paaiškino, kad UAB “Civitta” ekspertai rengdami Ataskaitą, nustatė, kad skulptūros nėra meno kūriniai, o pripažinus jas meno kūriniais UAB “Civitta” negalėtų dėl jų vertės negalėtų pasisakyti ir tokią išvadą pateiktų Agentūrai.

Bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nustatant ginčo skulptūrų rinkos vertę būtų tikslinga remtis Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos 2016 m. gruodžio 6 d. raštu ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas 2016 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (14.5)-SD-400, kuriuose buvo paaiškinta, jog meninės kūrybos objektų vertė yra nustatoma pagal jų kūrėjo nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą, dalyvavimą nacionalinėse ir tarptautinėse parodose, meno aukcionuose parduotų analogiškų darbų vertę bei kitus faktorius. Ginčo skulptūros nelaikomos profesionalia menine kūryba, labiau yra laikytinos liaudies meno išraiška, šių objektų kaina tiksliau gali būti nustatoma pagal rinkos dalyvių pasiryžimą mokėti už tokio tipo arba analogiškus objektus. Pažymėjo, jog patikrinus Lietuvos tautodailininkų sąjungoje teikiamą informaciją, nustatė, jog duomenų apie skulptūras pagaminusio asmens A. G. kūrybinę autobiografiją, kūrinių sąrašą ir kūrinių nuotraukas, tarptautinį ar nacionalinį pripažinimą tautodailės meno šakoje nėra. Teigė, jog papildomus argumentus ir paaiškinimus išdėstė 2018 m. rugsėjo 14 d. teismui pateiktame raštu Nr. BR6-12485-(7.8.), kuriame pateikė palyginamąją skulptūrų analizę, pateikiant kitame projekte esančių skulptūrų nuotraukas, kurias Lietuvos tautodailininkų sąjunga įvardijo kaip turinčias meninę išliekamąją vertę, atitinkančias teminį vientisumą, glaudžiai susijusį su erdve, skulptūrų techniką pripažinus profesionalia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4), dalies dėl netinkamomis deklaruoti pripažintų skulptūrų (14 vnt.) investicijų išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 25 d. pateikė Paraišką, kuria prašė 97 565,22 Eur paramos Projektui.

Pareiškėjas su A. G. 2014 m. lapkričio 7 d. sudarė skulptūrų (14 vnt.) darbo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo sumokėti 20 289,86 Eur (70 000 Lt) be PVM už darbų atlikimą, objektų gaminimą ir pristatymą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas su A. G. 2014 m. lapkričio 25 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą dėl atliktų darbų. Įš 2014 m. lapkričio 25 d. sąskaitos-faktūros Nr. AGR Nr. 001 matyti, jog pareiškėjas A. G. sumokėjo 20 289,86 Eur (70 000 Lt) be PVM už (14 vnt.) skulptūras. Apsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pažymi, jog pareiškėjas skulptūrų (14 vnt.) įsigijimo išlaidas patyrė ir faktiškai jas apmokėjo.

Pareiškėjas ir Agentūra 2014 m. gruodžio 23 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 2IM-KK-12-1-011337-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėjui kompensuojama iki 94 879,52 Eur (t. y. 90 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų.

Pareiškėjas 2015 m. sausio 14 d. Agentūrai pateikė Mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 49 525,02 Eur paramos sumą.

Agentūra 2015 m. sausio 27 d. atlikto Mokėjimo prašymo patikros vietoje (ataskaitos Nr. V-VK-0713048), nustatė, kad pareiškėjas Mokėjimo prašyme nurodytas investicijas atliko ir jas apmokėjo.

Iš bylos duomenų matyti, jog Agentūra 2015 m. vasario 5 d. darbų užsakymo aktu Nr. C-81 užsakė suteikti jai ekspertinę konsultaciją, nustatyti, ar pareiškėjo investicijos, nurodytos 2014 m. lapkričio 17 d. rekreacinių medinių takų įrengimo sutartyje ir 2014 m. lapkričio 7 d. skulptūrų gamybos sutartyje, atitinka rinkos vertę. Pagal šį darbų užsakymo aktą Agentūrai buvo pateikta UAB „Civitta” Ataskaita, kurioje suteikta ekspertinė konsultacija, kad skulptūrų investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. lapkričio 7 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 14 607,01 Eur (atlikus patikrą vietoje buvo nustatytas skulptūrų medžiagiškumas, panaudotų medžiagų kiekis, atliktas vidutinės rinkos kainos tyrimas apklausiant liaudies meistrus).

2015 m. vasario 19 d. Agentūra pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu pareiškėją informavo apie atliktą investicijų kainų ekspertizę bei jos rezultatus, išaiškino pareiškėjui, kad per 5 darbo dienas jis gali pateikti motyvuotus paaiškinimus.

Pareiškėjas 2015 m. vasario 24 d. kreipėsi Agentūrą, prašydamas pateikti detalią ekspertizės išvadą ir nurodė, kad visus paaiškinimus apie patirtas išlaidas jis galės pateikti tuomet, kai žinos, kokie darbai ar medžiagos yra neįtraukti į ekspertizės išvadas.

Agentūra 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. BRK-2147(12.4) pareiškėjui pateikė Ataskaitos konstatuojamąją dalį ir nurodė, kad kita prašoma informacija pareiškėjui negali būti pateikta dėl ekspertinių paslaugų teikimo sutarties, pasirašytos tarp Agentūros ir ekspertinių paslaugų tiekėjo, konfidencialumo nuostatų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. balandžio 13 d. Agentūra priėmė Sprendimą Nr. BRK-3545(12.4), kuriuo sumažino pareiškėjui paramą 22 267,90 Eur suma, t. y. vietoje prašytų 49 525,02 Eur, nusprendė išmokėti 27 257,12 Eur sumą. Šiame sprendime Agentūra nustatė jog: 1) pareiškėjo atliktų investicijų (medinių rekreacinių takų (700 kv. m) ir skulptūrų (14 vnt.)) pirkimo kaina neatitinka rinkos kainos, t. y. medinių rekreacinių takų (700 kv. m) rinkos vertė yra 20 332,92 Eur, neįskaitant PVM, skulptūrų (14 vnt.) – 5 666,39 Eur, neįskaitant PVM; 2) pareiškėjo išlaidos miškotvarkos projektui parengti patirtos nesilaikant pirkimo procedūrų, t. y. miškotvarkos projektas buvo parengtas ir su Valstybine miškų tarnyba suderintas 2012 m. liepos 17 d., kitaip tariant, anksčiau, nei gautas projekto rengėjo pasiūlymas parengti projektą (2013 m. gegužės 10 d.) ir sudaryta sutartis. Taigi pareiškėjas pirkimą vykdė siekdamas ne pirkimo tikslo, o formalaus atitikimo galiojančioms pirkimų procedūroms, nauja sutartimi įformindamas jau iki pirkimo sudaryto šalių sandorio rezultatus.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamo Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4) dalimi, nes mano, jog Agentūra netinkamai nustatė skulptūrų rinkos vertę. Nurodo, jog ginčijamo sprendimo dalis yra grindžiama minėtose UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitose nurodytais duomenimis, o jais Agentūra rėmėsi nepagrįstai ir neteisėtai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Administravimo taisyklės (2015 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 3D-11 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. balandžio 10 d.), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklės (toliau ir – Įgyvendinimo taisyklės) (2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 3D-602 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 9 d.) ir Metodika.

Pagal Administravimo taisyklių 3 punktą, tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (ar) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms). Agentūra, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos ir (ar) įrangos naujumo ir (ar) nusidėvėjimo atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos ir (ar) įrangos naujumo ir (ar) nusidėvėjimo ekspertizę, ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus) (Administravimo taisyklių 5.10 papunktis). Administravimo taisyklių 197 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (ar) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (ar) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: 1) paramos sumažinimas, 2) paramos neskyrimas; 3) paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Paramos sumažinimas taikomas, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad paramos gavėjo atlikto pirkimo prekių, paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė, tuomet paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos konkrečios investicijos didžiausios rinkos kainos (Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktis).

Nagrinėjamu atveju ginčijamo administracinio akto dalis yra grindžiama UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitose nurodytais duomenimis.

Teismas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjos investicijų išlaidų vertė atitinka rinkos kainą, paskyrė ekspertizę.

Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką eksperto išvada kaip įrodymas administracinių bylų procese yra tik iškeltoje administracinėje byloje teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išdavoje gauta išvada (LVAT 2009 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1304/2009).

ABTĮ 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada privalo būti motyvuojamas. Teismo eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje, nesuteikiant jam jokios viršenybės kitų įrodymų atžvilgiu.

Kita vertus, eksperto išvados, kaip įrodymo, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su eksperto išvada atitinkamai motyvuoti, lemia, tai kad eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan. Teisėtumo aspektu, eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, jog ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir pan. (LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1077/2009).

Spręsdamas dėl skulptūrų investicijų išlaidų vertės, teismo paskirtas ekspertas A. B. 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 2016 m. spalio 14 d. surašytame ekspertizės akte pateikė išvadą, jog pagal 2014 m. lapkričio 14 d. sutartį, darbai buvo įvykdyti, o skulptūrų įrengimo išlaidos (70 000 Lt) rinkos vertės neviršijo ir yra pagrįstos.

Teismo vertinimu, ekspertizė nagrinėjamoje byloje buvo paskirta laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, ją atliko ekspertas, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismo ekspertui A. B. suteikta teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę (projekto dalys: pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo), tačiau ekspertizės akte teismo ekspertas specialių (meno) žinių reikalaujančioje srityje, nors kompetencijos teikti šias išvadas neturėjo. Tyrimo išvados dėl skulptūrų įrengimo išlaidų atitikties rinkos vertei yra pagrįstos tik detaliais skulptūrų pamatų įrengimo skaičiavimais, neįvertinus sąmatinių įkainių skulptūrų gamybai (drožybai). Teismo ekspertas ekspertizės akte pažymėjo, jog skulptūros yra vienetinės ir originalios, o apžiūrėjus esamas konstrukcijas, buvo sudaryti detalūs skulptūrų pamatų įrengimo skaičiavimai. Pagal gautus sąmatinius skaičiavimus teismo ekspertas nustatė, jog skulptūrų įrengimo kaina yra 1412,07 Eur, o skulptūrų įrengimo išlaidos (70 000 Lt) rinkos vertės neviršijo. Teismo ekspertas nenurodė argumentų, kuriais remiantis buvo nustatyta, jog skulptūros yra vienetinės ir originalios. Iš bylos duomenų matyti, jog teismo ekspertas atliko skulptūrų apžiūrą, jų matavimus, tačiau konstatuotina, kad ekspertizės akto dalis susijusi su skulptūrų įrengimo išlaidų rinkos verte nėra laikytina pagrįsta ir pakankamai motyvuota.

Iš Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija 2016 m. gruodžio 6 d. rašto matyti, kad Lietuvos tautodailininkų sąjunga neturi oficialios statistikos apie asociacijos narių darbų kainas; ginčo skulptūros – menkos meninės vertės, neturi tradicinės tautodailės išliekamosios vertės, todėl tokių skulptūrų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių medžio skulptūrų pardavimo kainas rinkoje. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas 2016 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. (14.5)-SD-400 paaiškino, kad meninės kūrybos objektų vertė yra nustatoma pagal jų kūrėjo nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą, dalyvavimą nacionalinėse ir tarptautinėse parodose, meno aukcionuose parduotų analogiškų darbų vertę bei kitus faktorius; ginčo skulptūros nelaikomos profesionalia menine kūryba, labiau yra laikytinos liaudies meno išraiška, šių objektų kaina tiksliau gali būti nustatoma pagal rinkos dalyvių pasiryžimą mokėti už tokio tipo arba analogiškus objektus.

Ginčo skulptūrų autorius, nurodo, kad šios skulptūros yra jo originalios kūrybos rezultatas ir yra vienetinės. Teismas pažymi, kad Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos nuomonė yra pateikta kompetentingo subjekto. Ši nuomonė yra pareikšta įvertinus skulptūrų nuotraukas. Todėl teismo nuomone, byloje įrodyta, jog ginčo skulptūros yra menkos meninės vertės.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos nuomone, skulptūrų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių medžio drožinių pardavimo kainas rinkoje. Su šia Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pozicija teismas sutinka, atsižvelgdamas į tai, jog skulptūros yra laikytinos liaudies meno išraiška, menkos meninės vertės ir jų rinkoje yra daug.

Šiuo atveju Agentūra ginčijamą sprendimą sumažinti pareiškėjui paramos sumą grindė Ataskaita ir joje nurodytomis investicijų rinkos kainomis. Remiantis Administravimo taisyklių 5.10 papunkčiu, pažymėtina, jog Agentūra turėjo pareigą vertinti ar pareiškėjo pateiktame Mokėjimo nurodyme prašoma išmokėti skulptūrų pirkimo kaina yra pagrįsta, todėl manytina, jog tokio pobūdžio vertinimui Agentūra galėjo pasitelkti ekspertus.

Todėl šioje byloje reikia atsakyti į klausimą, ar ši ataskaita yra patikimas įrodymas byloje, patvirtinantis, jog pareiškėjo atliktų investicijų kaina viršijo rinkos kainas.

ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derančią su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (lot. be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).

Teismas įvertinęs UAB „Civitta“ parengtą Ataskaitą nustatė, kad joje yra nurodytas jos rengėjas UAB „Civitta“. Iš teismui pateiktų byloje duomenų matyti, jog Agentūros tiekėjų paskiriamiems ekspertams yra keliami specialūs reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, galiojantį kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti statybos vadovų pareigas, ne mažesnę kaip 5 (penkerių) metų statybos ar rekonstravimo darbų patirtį, iš jų bent 3 (trejų) metų vadovavimo statybos ar rekonstravimo darbams patirtį. Agentūros pasitelktas ekspertas nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė UAB „Civitta“, kurios paslaugos buvo įsigytos pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys vertinimą atlikusio asmens A. V. kompetenciją ir kvalifikaciją, kuriam yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas.

Agentūra pareiškėjo įrengtų skulptūrų vidutinę rinkos kainą nustatė vadovaudamasi laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 9 d. UAB „Civitta“ parengta Apklausos pažyma, iš kurios matyti, kad telefonu buvo apklausti keturi tiekėjai (liaudies meistrai Vilniuje, (duomenys neskelbtini)), prašant nurodyti iš ąžuolo medienos pagamintų 0,4–0,7 m skersmens skulptūrų, pritaikytų laikyti lauke, kainą 2014 m. liepos 1 d. – 2014 m. liepos 9 d. laikotarpiu. Apklausos pažymoje pateiktos tiekėjų apklausos telefonu metu nurodytos kainos, atskirų komercinių individualizuotų pasiūlymų, kuriuose būtų pateiktos konkrečios skulptūrų charakteristikos, nebuvo prašoma, kadangi apklausos metu buvo nustatyta, jog skulptūrų kaina priklauso nuo medienos ilginio metro kainos.

Įvertindamas tai, teismas pažymi, jog Ataskaitoje nurodyti konkretūs vertinimo metodai laikytini tinkamais, kadangi skulptūrų vidutinė rinkos kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į keturių liaudies meistrų komercinius pasiūlymus dėl analogiškų ar panašių ąžuolinių skulptūrų gamybos. Pastebėtina, jog ekspertizė buvo atlikta projekto vykdymo vietoje, jos metu nustatytas skulptūrų medžiagiškumas ir skulptūroms panaudotų medžiagų kiekis, o tai, teismo vertinimu padidina įrodymo patikimumą. Iš teismo pateiktų dokumentų matyti, jog UAB „Civitta“ ekspertai Ataskaitoje atsižvelgė į tai, jog skulptūros yra pagamintos iš medienos, jų skersmuo siekia nuo 0,4 m iki 0,7 m. Akcentuotina, kad ekspertai apklausė galimus tiekėjus, nurodė investicijas charakterizuojančius duomenis, pagal kuriuos galimi tiekėjai nurodė tuo metu rinkoje egzistavusias analogiškų investicijų rinkos kainas, o galutinės investicijų objektų rinkos kainos apskaičiuotos į kainą įtraukiant transportavimo, montavimo ir kitas išlaidas.

Byloje yra pateiktas ginčo skulptūrų meistro A. G. 2016 m. kovo 10 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad ginčo skulptūros sukurtos naudojant ąžuolo medieną, yra impregnuotos, kai kurių jų skersmuo viršija 0,7 m, jos yra vienetinės ir originalios. Pareiškėjas teismui papildomai pateikė duomenis apie savo vykdytą trijų tiekėjų ((duomenys neskelbtini)) apklausą dėl 2 m aukščio ir 0,3–0,5 m pločio ąžuolo medienos skulptūrų vertės, pagal kuriuos tokių skulptūrų vertė gali būti 1 450 Eur ir daugiau.

Pareiškėjas 2018 m. spalio 1 d. teismui pateikė ir kitus paaiškinimus bei papildomus įrodymus, kuriuose nurodė, jog kreipėsi su paklausimais į medines menines skulptūras gaminančius skulptorius. Pareiškėjo gautuose atsakymuose, pažymima, jog vienos skulptūros, pagamintos iš ąžuolo, apie 1,5 – 2 m. aukščio, apie 0,4 – 0,7 m pločio, ir atspindinčios gamtos ar pan. vaizdus (pvz., pelėda, kiškis, gervė ir pan.), kaina siekia nuo 1 000 Eur – 4 000 Eur. Papildomai nurodė, jog medinės skulptūros kainą sudaro ne tik skulptoriaus darbas bei mediena, bet ir su tuo susijusių darbų kaina, t. y. skulptūrų pristatymo į projekto įgyvendinimo vietą kaina, skulptūrų pastatymo (įrengimo) kaina, skulptūrų paruošimas naudoti lauke. Pareiškėjo teigimu, rinkoje egzistuojančios medinių skulptūrų kainos (kartu su jų pristatymu ir įrengimu susijusiomis išlaidos) patvirtina, jog pareiškėjo patirtos išlaidos yra realios ir pagrįstos.

Teismo nuomone, pareiškėjo 2016 m. kovo 10 d. ir 2018 m. spalio 1 d. teismui pateikti paaiškinimai ir kartu su jais pateikti įrodymai dėl skulptūrų kainų buvo vertinami neatsižvelgiant į ginčo skulptūrų vertinimo laikotarpį (2014 m.), o šis aspektas nustatant skulptūrų rinkos kainą yra esminis. Pareiškėjas skulptoriams nepateikė ir kitų, labiau ginčo skulptūras individualizuojančių duomenų (nuotraukų ar kt.), todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinant pareiškėjo argumentus susijusius su Ataskaitos nepateikimu, teismas pažymi, jog Agentūra, gavusi pareiškėjo 2015 m. vasario 24 d. prašymą pateikti su priimtu sprendimu susijusią medžiagą, 2015 m. kovo 4 d. raštu BRK-2147(12.4) pareiškėjui pateikė ataskaitos konstatuojamąją dalį, kurioje buvo pateikta visa esminė informacija susijusi su ginčijamo sprendimo dalimi, todėl laikytina, jog pareiškėjas apie ginčijamo sprendimo motyvus buvo informuotas tinkamai. Pareiškėjas turėjo galimybę Agentūrai teikti paaiškinimus dėl ginčo, tačiau jų nepateikė.

Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, susijusių su skundžiamo sprendimo dalies teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau jų teismas detaliau nenagrinės, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, vertintina, kad Ataskaita atitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus (profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo ir kitų principų prasme), todėl teismas mano, jog Agentūros priimto Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4), dalis dėl netinkamomis deklaruoti pripažintų skulptūrų (14 vnt.) investicijų išlaidų pripažintina tinkama ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai, arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBronius JanuškaDonatas Vancevičius