Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-19 · Byla Nr. N1-525-830/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
N1-525-830/2014
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00124-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Nukentėjusysis
L. K.
Kaltinamasis
D. Z., J. V.
Civilinis atsakovas
J. V.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. N1-525-830/2014Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00124-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.11.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.6.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Rasai Samėnienei,Vaidai Grigienei,dalyvaujant prokurorams Evaldui Šidlauskui, Marinai Jelizarovai,nukentėjusiajam L. K.,kaltinamiesiems D. Z. ir J. V.,kaltinamojo J. V. atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei J. V.,

kaltinamųjų gynėjams advokatams Raimundui Kurkliečiui, Lidijai Blinkevičienei, Reginai Butnevičienei,

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus atstovei L. P.,nedalyvaujant Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK 284 str. 1 d.);

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. ir J. V., veikdami bendrininkų grupėje, 2014-01-28 apie 13.30 val., kartu su T. S., kuris veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, viešoje vietoje, t.y. Panevėžyje, Beržų g. 17, 21 ir 23 namų kiemuose, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: J. V. metaliniu strypu sudavus nukentėjusiajam L. K. į dešinę koją, T. S. ranka sudavus L. K. į dešinį skruostą ir nukentėjusiajam bandant pabėgti, J. V. metus metalinį strypą nukentėjusiajam į blauzdas, nuo ko L. K. pargriuvo ant kairės rankos, T. S. ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavus nukentėjusiajam į dešinį skruostą bei ties nosimi, šiam atsistojus, D. Z. taikydamas nukentėjusiajam į galvą, metė į jį daiktą panašų į akmenį, o L. K. išvengus smūgio ir bandant pabėgti, D. Z. jį pasivijo ir kumščiu trenkė į dešinį skruostą bei į kairį antakį, po ko, T. S. kumščiu sudavus nukentėjusiajam į nosį ir tuo padarius jam nosies kaulų lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą, D. Z. metė į L. K. kairę veido pusę į akmenį panašų daiktą ir savo bendrais (D. Z. ir J. V.) veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės alkūnės srityje, muštinę žaizdą kairiame antakyje, galvos smegenų sukrėtimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bylos įrodymai

Kaltinamasis D. Z. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria kaltinamas. Jis paaiškino, kad nukentėjusiojo L. K. iki įvykio nepažinojo, tačiau jie mokosi vienoje mokykloje. L. K. prieš įvykį buvo primušęs jo draugą T. S.. Tą jis sužinojo iš T. S., matė, kad T. S. buvo ištinęs žandikaulis. 2014-01-28 T. S. parašė jam (D. Z.) sms žinutę, kad ateitų prie „Norfos“ sankryžos. Ten nuėjo vienas, buvo dar atėję T. Ž., T. S. ir J. V.. Visi keturi ėjo per kiemus ir pamatė L. K.. Tada T. S. norėjo su juo (L. K.) eiti pasikalbėti. T. S. paprašė L. K. sustoti. L. K. buvo su draugu. L. K. sustojo ir atsisuko. T. S. priėjo prie L. K., pasikalbėjo, o paskui apsistumdė. Pirmas pastūmė T. S. L. K.. Tada L. K. pastūmė atgal, o jis (D. Z.) bandė juos išskirti, kad nesistumdytų. L. K. gal pagalvojo, kad jis (D. Z.) ketina jam suduot, todėl L. K. trenkė jam kumščiu. Jis išvengė L. K. smūgio ir trenkė jam (L. K.) su dešine ranka į žandikaulį. Smūgis buvo nelabai stiprus. Tuo metu jam paskambino mama ir jis nuėjo pakalbėti, tai yra nuo jų (T. S. ir L. K.) atsitraukė. Pakalbėjęs su mama vėl prie jų sugrįžo ir sudavė L. K. dar keletą kartų į veidą – į žandikaulį, antakį. Viso L. K. sudavė ne daugiau keturių smūgių. T. Ž. nieko nedarė. Matė kaip T. S. irgi trenkė nukentėjusiajam į veido sritį. Peilio niekas neturėjo. Metalinį strypą turėjo J. V., iš kur jis gavo strypą, nežino. Įvykio metu T. S. kažką rėkė ant L. K.. L. K. kalbėjo ramiai. Asmuo, kuris buvo su L. K., atsitraukė ir stovėjo toliau. Ką darė J. V., nematė. Nematė, kad J. V. suduotų smūgius ar panaudotų strypą prieš L. K.. Po to, L. K. bėgo prie kito namo, jie vijosi. Atėjo kažkoks vyras ir pradėjo rėkti, jog iškvies policiją. Prieš ateinant vyrui, jis (D. Z.) metė į L/K. sniego gniūžtę. Akmens tikrai neturėjo, buvo žiema, buvo daug sniego. Kai vyras pasakė, jog kvies policiją, jie išsilakstė. Matė, kad L. K. iš nosies bėgo kraujas. Jis (D. Z.) L. K. į nosį nesudavė. Matė, kaip po T. S. suduoto smūgio, L. K. pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Visas konfliktas įvyko tik dėl to, kad L. K. buvo primušęs T. S., o šis po to norėjo atsikeršyti. Gailisi taip pasielgęs.

Kaltinamasis J. V. paaiškino, kad kaltinimą pripažįsta. Parodė, kad L. K. iki įvykio nepažinojo. Kelios dienos iki įvykio iš pažįstamo T. S. sužinojo, kad jį (T. S.) buvo primušęs L. K.. 2014-01-28 jis (J. V.) palaukė T. S. prie mokyklos. T. S. sakė, kad mokykloje matė L. K. ir, kad su juo norėtų pasikalbėti. Po to ėjo kartu link namų. Eidamas rado metalinį strypą, kurį pasiėmė. Prie „Norfos“ sutiko D. Z. bei prie „Meidos“ T. Ž.. Visi ėjo kartu, pamatė einantį L. K., kuris buvo su draugu. T. S. L. K. pasakė, kad šis sustotų, priėjęs kalbėjosi. Jis (J. V.) priėjo prie L. K. ir turėtu metaliniu strypu trenkė L. K. per koją. Trenkė dėl to, kad galvojo, jog L. K. gali bėgti. L. K. pasakė jam – „ką čia darai?“. Jis (J. V.) numetė strypą į šoną, ant asfalto. T. S. trenkė L. K. į nosį. L. K. pradėjo bėgti, kažkas (nematė kas) paėmė metalinį strypą ir metė į L. K., pataikė į blauzdą ir jis nugriuvo. L. K. lyg metė sniego gniūžtę į T. S.. L. K. bėgo tolyn. Jis (J. V.) vijosi jį, tačiau nieko daugiau L. K. nebedarė. Matė, kaip D. Z. K. sudavė porą smūgių į veidą, o T. S. sudavė L. K. į nosį, bei dar kelėtą smūgių. Nematė, ar kuris iš jų turėtų peilį. Po T. S. suduoto smūgio L. K. pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Konflikto metu, asmuo buvęs su L. K. buvo nuo visų atsitraukęs. Nežino ar jam buvo grasinta peiliu. Savo poelgį vertina blogai, gailisi taip pasielgęs.

Nukentėjusysis L. K. parodė, kad dvi dienas prieš įvykį mokykloje jis susiginčijo su T. S.. T. S. prisikabino prie jo panelės, ją šmeižė, negražiai kalbėjo. Ketino eiti muštis, vėliau susimušė. Sausio 28 d. apie 13.30 val. jis (L. K.) ėjo su L. P. namo po šešių pamokų. Eidamas pro namų kiemus staiga pajuto smūgį į dešinės kojos apačią iš nugaros, smūgiuota buvo iš strypo. Atsisukęs pamatė 5 jaunuolius - D. Z. ir J. V., T. S., ir 2 nepažįstami. Iš strypo sudavė J. V.. Atsisukęs suprato, kad viskas vyksta dėl jo ankstesnio konflikto su T. S.. T. S. buvo vaikinų viduryje, pasakė – „ tai dabar atsiimsi“. Kiti vaikinai nieko nesakė. T. S. jam sudavė kumščiu į veidą. Pamatęs, kad nieko gero nebus, pradėjo bėgti link Beržų gatvės namo Nr.12 pusės. L. P. nieko nedarė, nes jam buvo pagrasinta peiliu. L. P. nebėgo, bet jis sekė iš paskos. Peiliu L. P. grasino toks šviesiaplaukis. Pradėjus jam (L. K.) bėgti J. V. metė į jį strypą, pataikė į koją, jis pergriuvo. J. V. jo nesivijo, tik metė strypą. Visi pribėgo. T. S. jam sudavė į veidą. Vienas iš jaunuolių metė į jį akmenį. D. Z. sudavė jam į kairį antakį ir į veidą. D. Z. jam praskėlė antakį. Tada T. S. priėjęs jam sudavė į nosį vieną kartą, pradėjo bėgti kraujas. Viso T. S. jam sudavė 3-4 smūgius į veidą. Vienas iš jaunuolių pataikė jam iš akmens į pakaušį. Iš akmens metė ir D. Z.. Jis pats (L. K.) nesudavė jaunuoliams nei vieno smūgio. Nepažįstamas vyriškis, eidamas pro šalį pasakė, kad iškvies policiją. Visi vaikinai pabėgo. Priėjusi moteris padėjo sustabdyti kraujavimą iš nosies. Jo manymu viską suorganizavo T. S.. Nosį jam sulaužė T. S. suduodamas smūgį į nosį. Reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai - 7000 Lt; šią sumą sudaro nosies sulaužymas, patirtas stresas, 2 savaitės praleistos ligoninėje. Skausmą po sužalojimo juto dar 2 savaites. Išėjus iš ligoninės dažnai svaigo galva, dažnai pradeda iš nosies bėgti kraujas. D. Z. ir J. V. jo atsiprašė, jiems atleidžia, jei atlygins neturtinę žalą.

Iš 2014-05-29 Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. K. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas vietas Beržų g. ties namais Nr. 17, 21, 23, Panevėžyje: kur jam buvo suduota strypu; vietą, kur į jį buvo mestas metalinis strypas; kur T. S. jam sudavė smūgius į veidą, į nosį; kur buvo mesti į jį akmenys; kur sudavė į veidą kitas jaunuolis. (1 t., b.l. 52-60)

Iš 2014-05-06 Specialisto išvados Nr. pG 530/14(05), matyti, kad L. K. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės alkūnės srityje, muštinė žaizda kairiame antakyje, galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis. Dėl nosies kaulų lūžio L. K. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Tikėtina, kad įvykio metu L. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. (1 t., b.l. 77).

Iš 2014-03-19 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusysis L. K. atpažino D. Z. kaip asmenį, kuris konflikto pradžioje metė į jį akmenį, bet nepataikė, vijosi jį ir sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiu į veidą, sužalodamas antakį, spyrė į nugarą, metė akmenį jam į kairę galvos pusę; J. V. atpažino kaip asmenį, kuris konflikto metu turėjo strypą, kuriuo sudavė jam smūgius strypu (1 t., b.l. 40-51);

Iš 2014-06-13 Daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolų matyti, kad L. K. pateikė striukę, kuria vilkėjo jos sūnus nukentėjusysis L. K. tuo metu, kai buvo sumuštas. Striukės kairiosios rankovės dalis ties alkūne yra suplyšusi. Striukės dalis ties dešiniuoju pažastimi yra suplyšusi palei siūles. (1 t., b.l. 61-63); L. K. striukė perduota saugoti Panevėžio apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugykloje (kvito Nr. 0068092). (1 t., b.l. 64-65);

Liudytojas T. S. paaiškino, kad iki įvykio tarp jo ir L. K. mokykloje buvo įvykęs konfliktas dėl L. K. merginos. L. K. dėl to buvo jam trenkęs į veidą, buvo ištinęs žandas. 2014-01-28 ėjo su D. Z. link namų, sutiko J. V. ir T. Ž.. Pamatė L. K. einantį su draugu kitoje gatvės pusėje. L. K. su savo draugu perėjo į jų gatvės pusę ir pradėjo jį pulti, trenkė jam (T. S.). Nuo smūgio apsvaigo, atsirėmė į sieną. D. Z. bandė jį ginti. Po L. K. suduoto smūgio jis buvo šoke, buvo apsvaigęs. Tą dieną L. K. jokių smūgių nesudavė, L. K. į nosį netrenkė. Nematė, kas trenkė L. K.. Jokio strypo pas nieką nematė, kad ką nors mestų į L. K. nematė. Kas sužalojo L. K. nežino. Po L. K. jam (T. S.) suduoto smūgio iš karto apsvaigo ir nieko nematė kas įvyko, nuėjo už namo kampo ir atsirėmė į namo sieną. Girdėjo, kad kažkas rėkavo, bet nieko daugiau nematė.

Liudytojas T. Ž. parodė, kad nukentėjusįjį L. K. pažįsta iš matymo. Mokosi (duomenys neskelbtini). 2014-01-28 po pamokų kartu su J. V., D. Z. ir T., kurio pavardės nežino, dar vienu nepažįstamu jaunuoliu ėjo namo. Priekyje ėjo du jaunuoliai, kurių vienas buvo L. K.. Sekė juos iki Beržų gatvės. Priėjus sankryžą, jaunuoliai įėjo į kiemus ir visi pradėjo bėgti paskui. Jis (T. Ž.) ėjo, nebėgo. Priėjus prie jų, pamatė, kaip namų kieme J. V. D. Z. ir T. kalbėjosi su L. K., apie ką kalbėjo negirdėjo. Jis pats (T. Ž.) kalbėjosi su L. K. draugu. Peilio jis (T. Ž.) su savimi neturėjo ir niekam nerodė. Tarp jaunuolių įvyko konfliktas. L. K. pradėjo bėgti ir vėl visi bėgo iš paskos. Matė, kad nepažįstamas jaunuolis, buvęs su jais, turėjo peilį. Matė ant žemės gulintį metalinį strypą. Nematė, kad šiuo strypu būtų suduota L. K.. L. K. vijosi J. V., D. Z. ir tas nepažįstamas jaunuolis. Jis (T. Ž.) su L. K. draugu ėjo iš paskos. Matė, kad L. K. stovėjo kruvina nosimi ir aplink jį buvo apstoję: J. V., D. Z., T., ir tas nepažįstamas jaunuolis. Kas sudavė smūgius L. K. nematė. Nematė, kad kas nors, ką nors mėtytų. Vėliau sužinojo, kad konfliktas buvo dėl T., bet konflikto detalių nežino.

Liudytojas L. P. parodė, kad 2014-01-28 jis, po pietų, su L. K. ėjo iš mokyklos į bendrabutį, trumpino atstumą per Beržų gatvės kiemus. Išgirdo, kad kažkas atbėga. Atsisukęs pamatė link jų bėgančius 5 jaunuolius, vieną iš jų pažinojo iš matymo. Jaunuoliai jam (L. P.) nieko nedarė, užpuolė L. K.. Vienas jaunuolis stovėjo šalia jo (L. P.), parodė peilį ir liepė nesikišti. Kas konkrečiai mušė L. K., negali pasakyti. Vienas iš jaunuolių turėjo strypą, tačiau kuris, negali pasakyti. Jaunuolis strypu sudavė L. K. per kojas. L. K. bandė gintis, bandė jaunuolius išstumdyti į šoną. L. K. puolė keturiese, tai vienas, tai kitas. Jaunuoliai L. K. sakė, kad ? „va, prisidirbai“. Kiek girdėjo, jaunuoliai piktžodžiavo. L. K. bandė bėgti, nubėgo gal 100 metrų, jį vijosi 4 asmenys. Jam bėgant, jaunuolis, kuris prieš tai sudavė strypu, metė strypą L. K. į kojas, pataikė. Vienas iš jaunuolių metė į L. K. asfalto gabalą. L. K. mušė 4 jaunuoliai, išskyrus vieną, kuris stovėjo šalia jo (L. P.) su peiliu. Pro šalį ėjęs vyras pasakė, kad kvies policiją. Jaunuoliai pabėgo. Kiek žino, kad konfliktas įvyko dėl to, kad L. K. mokykloje ankščiau sukonfliktavo su vienu iš jaunuoliu. To ankstesnio konflikto nematė, tik girdėjo kalbas.

Iš 2014-03-20 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. P. atpažino T. Ž., kaip asmenį, kuris 2014-01-28 konflikto metu stovėjo šalia jo, rodė jam peilį ir liepė į konfliktą nesikišti (1 t., b.l. 94-96).

Iš 2014-03-20 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. P. atpažino J. V., kaip asmenį, kuris 2014-01-28 konflikto metu metė į L. K. asfalto luitą (1 t., b.l. 110-115).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojo O. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, iš kurių matyti, kad liudytojas parodė, jog 2014 metų sausio mėnesio pabaigoje, apie 14 val. jis vienas ėjo į prekybos centrą „Stumbras“ iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Eidamas pamatė, kad prie elektros skydinės, esančios netoli Beržų g. 21 namo, penki jaunuoliai, kuriems apie 15-17 metų amžiaus, mušė vieną panašaus amžiaus jaunuolį. Kaip jie mušė minėtą jaunuolį, jis tiksliai neįsidėmėjo, bet vienas jų turėjo ar tai lazdą, ar tai strypą. Dar vienas panašaus amžiaus jaunuolis stovėjo kiek tolėliau – maždaug už 7-10 metrų nuo minėtos vietos ir žiūrėjo persigandęs į mušamo jaunuolio pusę. Jis pasipiktino tokiu minėtų penkių jaunuolių elgesiu. Tie jaunuoliai minėtą vieną jaunuolių mušė rankomis, nepastebėjo, kad būtų jį spardę kojomis, nors jis pamatė jau mušamą minėtą vaikiną ir negali pasakyti, kiek iki to laiko, kol jis tas muštynes pamatė, minėtas vaikinas buvo mušamas. Minėti mušantys jaunuoliai mušamam jaunuoliui šaukė „gaidys“, „žąsinas“ ir panašiai, tačiau už ką jie jį muša, nekomentavo. Jis sušuko, kad iškvies policiją (ką ir padarė) ir tie jaunuoliai, matyt pamatę, kad jis laiko rankoje mobiliojo ryšio telefoną, pabėgo į profesinės mokyklos pusę. Matė, kad mušamo jaunuolio veidas buvo kruvinas. Atvykus policijos pareigūnams, jis dar buvo prie jų ir girdėjo, kaip minėto primušto jaunuolio policijos pareigūnai paklausė, kas jį čia mušė, o šis atsakė, kad tos pačios profesinės mokyklos mokiniai. Jis to primušto jaunuolio dar paklausė, už ką jį čia taip mušė, o jis atsakė: „Ai, čia nuo senų laikų“. (1 t., b.l. 130-131).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys pasireiškia fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad D. Z. ir J. V., veikdami bendrininkų grupėje, 2014-01-28 apie 13.30 val., kartu su T. S., kuris veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, viešoje vietoje, t.y. Panevėžyje, Beržų g. 17, 21 ir 23 namų kiemuose, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent - sužalojo L. K., savo (D. Z. ir J. V.) bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės alkūnės srityje, muštinę žaizdą kairiame antakyje, galvos smegenų sukrėtimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam dėl nosies kaulo lūžimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad minėtą sužalojimą padarė T. S., kuris veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus. Šiais savo veiksmais D. Z. ir J. V. demonstravo aiškią nepagarbą aplinkiniams, visiškai ignoravo civilizuoto konflikto, kilusio tarp L. K. ir T. S. išsprendimo būdus, pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą viešoje vietoje, naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu kitų žmonių akivaizdoje, ir tokiais veiksmais neabejotinai pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamieji iš esmės pripažįsta padarę nusikalstamą veiką, kuria kaltinami. Be kaltinamųjų parodymų, kaltinamųjų kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo L. K. parodymai, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, asmens atpažinimų pagal nuotrauką protokolai, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, liudytojų L. P., T. Ž. apklausos protokolai. BPK 276 str. 4 d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojo O. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurie patvirtino minėtus įrodymus. Nors J. V. nepripažįsta metęs metalinį strypą į nukentėjusįjį, tai yra paneigta bylos įrodymais – nukentėjusiojo L. K. parodymais, liudytojo L. P. parodymais, iš kurių matyti, kad strypu L. K. sudavė būtent J. V.. Teismas atmeta liudytojo T. S. parodymus apie tai, kad jis įvykio metu smurto prieš L. K. nenaudojo, kadangi šiuos parodymus paneigia kiti, teismo nurodyti bylos duomenys. Liudytojų, kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad būtent T. S. smurtiniais veiksmais – suduodant smūgį į nosį, sulaužė nukentėjusiajam nosį.

Sprendžiant kaltinamųjų atsakomybės klausimą, teismas įvertintina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius. Teismas įvertiną kad kaltinamieji padarė nesunkų nusikaltimą, ši veika tyčinė, smurtinė, baigta. Kaltinamųjų atsakomybę dėl šios veikos sunkina tai, kad šią veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje. Jų atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padarę šią veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, bei tai, kad atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (2 t., b.l. 140). Teismas, spręsdamas D. Z. ir J. V. atsakomybės klausimą, vadovaujasi BK XI skyriaus nuostatomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Teismas taip pat įvertina kaltinamųjų asmenybes. D. Z. neteistas (1 t., b.l 20), mokykloje charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b.l. 21); gyvena su mama ir mažamečiu broliu, D. Z. tėvystė nenustatyta; šeimoje santykiai geri; šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, Vaikų teisių skyrius nuobaudų šeimai netaikė; gyvena bendrabutyje, buto aplinka tvarkinga ir švari; D. Z. sąlygos namuose sudarytos geros (2 t., b.l. 24-25). J. V. neteistas (2 t., b.l. 50), mokykloje charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b.l. 52). J. V. gyvena su mama, patėviu, seserimi; J. V. su biologiniu tėvu santykių nepalaiko; šeimoje santykiai geri; šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, Vaikų teisių skyrius nuobaudų šeimai netaikė; gyvena bendrabutyje, buto aplinka tvarkinga (2 t., b.l. 59-60).

D. Z. ir J. V. padarė šią nusikalstamą veiką būdami nepilnamečiais, jie ankščiau neteisti, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, teisiami pirmą kartą. Jie prisipažino padaręs šią veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino turtinę žalą. Abu kaltinamieji šiuo metu mokosi. Padaryta veika vertintina kaip spontaniška, atsitiktinė.

Teismas mano, kad išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. Z. ir J. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra visi įstatyminiai pagrindai, numatyti BK 93 str., jiems taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Įvertinus tai, teismas atleidžia D. Z. ir J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atleidus kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems skirtinos dvi tarpusavyje suderintos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui padarytą žalą, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t.y. visiškai ar iš dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 861,30 Lt civilinį ieškinį L. K. gydymo išlaidoms atlyginti. Ieškinys pagrįstas pateiktais duomenimis (1 t., b.l. 80-87), todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir atlygintinas iš kaltinamųjų solidariai Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 820,38 Lt turtinei žalai ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 300 Lt advokato pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 110-116). Kaltinamieji pilnai atlygino nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą (2 t., b.l. 140). Nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos (300 Lt) priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, šią žalą padariusių asmenų kaltę, amžių, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad D. Z. ir J. V. prieš L. K. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio metu, savo veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje, padarant sužalojimus galvoje, veide, alkūnės srityje. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Po sužalojimo nukentėjusysis savaitę (nuo 2014-01-31 iki 2014-02-06) gydėsi ligoninėje, turėjo įvairių nepatogumų. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad sunkesnį sužalojimą – nosies kaulų lūžimą L. K. padarė ne kaltinamieji, o kitas asmuo – T. S.. Būtent dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusysis patyrė esminius nepatogumus, jam buvo atlikta planinė nosies kaulų atstatymo operacija (2014-02-05). Byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamųjų D. Z. ir J. V. padaryti sužalojimai gali turėti nepataisomų pasekmes, susijusias su nukentėjusiojo sveikata ateityje. Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, nukentėjusiojo prašomą neturtinės žalos dydį mažina iki 2000 Lt. Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamųjų solidariai.

Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos (44,50 Lt), kurios lygiomis dalimis priteistinos iš kaltinamųjų valstybei.

Nepilnamečiui J. V. neturint turto ir pajamų, visos priteistos sumos jo atžvilgiu, priteistinos subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Daiktai turintys reikšmės bylai tirti – juodos spalvos medžiaginė striukė saugoma Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje (kvitas BBB Nr. 0068092. 1 t., b.l. 65 ) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 308 str., BK 93 str. 1 d., 82 str.,

nusprendžia:

D. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 284 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 1 ir 5 p., 83 ir 87 str., D. Z. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant minėtu laikotarpiu tęsti mokslą, arba pradėti dirbti.

J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 284 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 1 ir 5 p., 83 ir 87 str., J. V. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant minėtu laikotarpiu tęsti mokslą, arba pradėti dirbti.

Priteisti solidariai iš D. Z. ir J. V. nukentėjusiajam L. K. 2000 Lt (du tūkstančius litų) (579,24 eurų) neturtinei žalai atlyginti. J. V. neturint turto ir pajamų, pusę priteistinos sumos, t.y. 1000 Lt (289,62 eurų), priteisti subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą J. V..

Priteisti iš D. Z. ir J. V. nukentėjusiajam L. K. po 150 Lt (43,44 eurų) proceso išlaidoms (advokato pagalbai) atlyginti. J. V. neturint turto ir pajamų, šią sumą, t.y. 150 Lt (43,44 eurų), priteisti subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą J. V..

Priteisti solidariai iš D. Z. ir J. V. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 861,30 Lt (249,45 eurų) turtinei žalai atlyginti. J. V. neturint turto ir pajamų, pusę priteistinos sumos, t.y. 430,65 Lt (124,72 eurų), priteisti subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą J. V..

Priteisti iš D. Z. ir J. V. po 22,50 Lt (6 eurus) dokumentų įteikimo išlaidų atlyginti valstybei. J. V. neturint turto ir pajamų, šią sumą, t.y. 22,50 Lt (6 eurus), priteisti subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą J. V..

D. Z. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktinius įrodymus - juodos spalvos medžiaginę striukę saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje (kvitas BBB Nr. 0068092) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas