Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L. (E. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), teistas 2013-01-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. L. (E. L.), smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2016 m. gruodžio 2 d., apie 2:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,48 promilių girtumas), tarpusavio konflikto metu, tyčia suėmęs rankomis už kaklo savo sugyventinei E. V., pradėjo ją smaugti, tokiu būdu, sukeldamas nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. L. (E. L.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. L. savo kaltės jam inkriminuota nusikalstama veika iš esmės nepripažino. Kaltinamasis E. L. patvirtino kad įvykio dieną jis buvo neblaivus ir dėl to įvyko konfliktas su sugyventine – nukentėjusiąja E. V., tačiau kaltinamojo teigimu, jis jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo ir jos nesmaugė, o tik suėmęs už kaklo, prispaudė ją prie sienos, tokiu būdu, siekdamas apsaugoti save nuo galimo nukentėjusiosios E. V. smurtavimo.

Nors kaltinamasis E. L. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, jo kaltė, smurtaujant sukėlus fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei E. V., įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji – kaltinamojo sugyventinė - E. V. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus šioje baudžiamojoje byloje. Kadangi nukentėjusioji E. V. atsisakė duoti parodymus teisme, teismas, siekdamas patikrinti kitus įrodymus, esančius šioje baudžiamojoje byloje, teisiamajame posėdyje perskaitė nukentėjusiosios E. V. parodymus (b.l. 11), duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Nukentėjusioji E. V., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui teigė, kad 2016 m. gruodžio 2 d., apie 02.30 val., ji pabudo nuo jos sugyventinio E. L. šūkavimo, rėkavimų bei keiksmažodžių. Ji pasakė, kad jis apsiramintų. Jis supyko ir dviem rankomis pagriebė E. V. už gerklės ir pradėjo nukentėjusiąją smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji pradėjo rėkti ir šauktis pagalbos, todėl į miegamąjį užėjo sugyventinio sesuo E. L., kurią pamatęs kaltinamasis E. L. apsiramino. Nukentėjusiosios teigimu, tai įvyko ne pirmą kartą, bet pareiškimo policijai nukentėjusioji anksčiau nerašė.

Liudytoja – kaltinamojo E. L. sesuo - E. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su ja anksčiau tame pačiame bute gyveno ir jos brolis – kaltinamasis E. L. su savo sugyventine E. V.. Liudytojos E. L. teigimu, tą naktį, t.y. 2016 m. gruodžio 2 d., apie 2:30 val., ji jau miegojo, kai išgirdo triukšmą kambaryje, kuriame miegojo jos brolis su sugyventine. Įėjusi į brolio kambarį, ji pamatė, kad nukentėjusioji E. V. klupi ant kelių, o kaltinamasis E. L. užlipęs ant jos ir suėmęs jai abiem rankomis už kaklo, spaudžia ją prie grindų. Ji pradėjo šaukti ant brolio, kad jis liautųsi, todėl jis iš karto paleido nukentėjusiąją, ir nors jis dar šiek tiek triukšmavo, tačiau greitai nusiramino, o liudytoja E. L. iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavę, išsivežė jos brolį į policijos nuovadą.

Kad 2016 m. gruodžio 2 d. 02:58 val. liudytoja E. L. paskambino policijai ir pranešė apie smurtaujantį jos brolį, patvirtinama byloje esančia (b.l. 5) policijos pažyma.

Smurto nukentėjusiosios E. V. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu (b. l. 17-19) tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotas smurto panaudojimo faktas ir smurtą galintys rodyti požymiai (akies patinimas) nukentėjusiosios E. V. dešinės akies srityje.

Iš baudžiamojoje byloje esančio (b.l. 32) alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad kaltinamąjį E. L. pristačius į policijos komisariatą, 2016 m. gruodžio 2 d. 04:05 val. jam buvo nustatytas 2,48 promilių girtumas.

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jie yra pakankami teismo apkaltinamosios išvadoms padaryti. Nukentėjusiosios E. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ir liudytojos E. L. parodymai duoti teisiamajame posėdyje, apie tai, kad kaltinamasis E. L. naudojo smurtą nukentėjusiosios E. V. atžvilgiu, taip pat nukentėjusiosios E. V. ir liudytojos E. L. parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje, be to, analogiškai apie nukentėjusiosios E. V. atžvilgiu kaltinamojo E. L. panaudotą smurtą ir jo pobūdį, nukentėjusioji E. V. ir liudytoja E. L. aiškino ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (b.l. 6, 17), o teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji E. V., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ar liudytoja E. L., pasakodama apie įvykio aplinkybes, turėjo tikslą apkalbėti kaltinamąjį E. L., todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios E. V. ir liudytojos E. L. parodymais apie tai, jog kaltinamasis E. L., suėmęs nukentėjusiąją abiem rankomis už kaklo, ją smaugė, tokiu būdu, sukeldamas nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą, todėl teismas, atsižvelgdamas į teisiamajame posėdyje nustatytų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. L. kaltė jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia smurtaudamas (smaugdamas), sukėlė nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą. Nors kaltinamasis E. L. ir nukentėjusioji E. V. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja E. L., todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji E. V., kaip kaltinamojo E. L. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau jau buvo teistas (b.l. 43-45) už smurtinius veiksmus savo šeimos nario – sesers E. L. atžvilgiu, tačiau kaltinamasis jokių išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė ir vėl yra kaltinamas smurtiniais veiksmais prieš savo šeimos narį. Akivaizdu, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu kaltinamajam E. L. paskirta laisvės apribojimo bausmė nesulaikė kaltinamojo nuo pakartotinio smurto panaudojimo savo šeimos narių atžvilgiu ir nepaveikė kaltinamojo E. L., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam E. L. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis turi būti artimas šiame įstatyme numatytam maksimalaus ir minimalaus bausmės dydžių vidurkiui.

Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis E. L. pripažįsta, jog jo girtumas turėjo esminę įtaką nusikalstamos veikos padarymui, ir jis sutinka gydytis nuo alkoholizmo, taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo teigimu, jis yra susitaręs dėl darbo ir netrukus turėtų pradėti dirbti, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau taikant baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje ir skiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnyje, kurios gali turėti teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. L. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo mano, kad kaltinamajam E. L. paskirta kardomoji priemonė turi būti taikoma iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

E. L. (E. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio reikalavimais, E. L. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir paskirti jam šias įstatyme (BK 75 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktai) numatytas pareigas:

gydytis nuo alkoholizmo ir praeiti visą gydymosi kursą, irper du mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje, ir įpareigoti E. L. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per penkis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šios programos kursą.

Išaiškinti kaltinamajam E. L., kad jam nevykdant teismo paskirtų pareigų arba padarius administracinius nusižengimus, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos jam gali būti pakeistos arba bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.