- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-11
- Bylos Nr.
- 1-1094-1049/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-17244-17-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam V. Ž., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, laiduotojai N. Ž., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž., 2017-02-23 apie 15.38 val., Kaune, Alsėdžių g., ties namu Nr. 5, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz CLK230“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija - 4,07 promilės etilo alkoholio), dėl to nesuvaldęs transporto priemonės atsitrenkė į paliktą stovėti automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 14, 127 punktų reikalavimus.
Kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-02-23 turėjo problemų šeimoje, apie 12.00 val., atsisėdęs į jam nuosavybės teise priklausiantį automobilį „Mercedes Benz“ vienas jame vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek pamena variklis buvo užvestas, o kad būtų važiavęs neatsimena. Daugiau iš tos dienos įvykių nieko neatsimena. Nepamena ir kaip manevravo automobiliu. Sėsdamas į automobilį turėjo su savim 0,5 l degtinės, paskui jį išgėręs nuėjo į parduotuvę nusipirkti dar. Nežino ar viską išgėrė, žmona sakė, kad rado du butelius. Parduotuvėje pirko dar 0,5 l. degtinės, 40 laipsnių stiprumo. Prieš tai alkoholio buvo negėręs apie tris mėnesius, nežino dėl ko vartojo alkoholį automobilyje, tiesiog nusipirko tą buteliuką ir greitai jį suvartojo, automobilyje grojo muzika groja, taip atsipalaidavo. Pamena, kad kažkiek laiko buvo grįžęs namo, paskui nuėjo į parduotuvę, o po to vėl į automobilį, spėja, kad jame iki įvykio prabuvo apie tris valandas. Patvirtino, kad su savimi turėjo automobilio raktelius. Patikino, kad automobilis techniškai tvarkingas, tik supuvęs. Anot kaltinamojo, pasižiūrėjus į skelbimus jo vertė prasideda nuo 1200 Eur., jei būna ypatingai tvarkingas, tai kaina būna iki 2000 Eur. Jei jis pardavinėtų savo automobilį nustatytų kainą – 1300 Eur. Kaltinamasis parodė, kad jau po įvykio socialiniame tinkle „Facebook“ matė save nuotraukose, buvo matyti, kaip jis ropštėsi iš mašinos ir bandė paeiti, iš to suprato, kad niekas kitas ir negalėjo to įvykio padaryti. Turbūt kaimynai buvo įdėję tas nuotraukas. Paaiškino, kad atsirėmė į kaimyno automobilį „Peugeot“, bet jis pretenzijų neturi. Pripažino, kad praeityje yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, o už tai, kad vairavo neblaivus buvo baustas maždaug prieš 12 metų. Teismo posėdžio metu V. Ž. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant žmonai N. Ž., vienerių metų laikotarpiui be užstato.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. Ž. parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, buvo atvykusi į vietą tuojau pat po įvykio, ten rado V. Ž. neblaivų, automobilyje, su juo buvo sunku susikalbėti. Dėl tokio vyko elgesio labai nustebo, nes anksčiau jis taip nėra elgęsis, dieną prieš tai abu buvo susipykę. N. Ž. patikino, kad jų tarpusavio santykiai su vyru yra geri, santuokoje gyvena jau dešimt metų, kartu augina mažametę dukterį (duomenys neskelbtini). V. Ž. charakterizuoja teigiamai. Dėl jo elgesio anksčiau jokių problemų nėra buvę. Nurodė esanti įsitikinusi, kad savo pavyzdžiu ir elgesiu sugebės daryti teigiamą įtaką vyrui. N. Ž. nurodė dirbanti VšĮ „Kauno centro poliklinika“, medicinos registratore, ten charakterizuojama teigiamai, neteista ir nebausta administracine tvarka. Teismo posėdžio metu N. Ž. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį V. Ž. pagal laidavimą nustatant vienerių metų laikotarpį ir netaikant užstato.
Išvada dėl V. Ž. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas L. R. 2017-04-11 parodė, kad 2017-02-23, apie 15.00 val., automobiliu „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į namo, esančio Alsėdžių g. 7, Kaunas, kiemą. Namas Nr, 7 ir Nr. 5 yra sublokuoti. Pastatė automobilį kieme, girdėjo, kad prie namo Nr. 5 garsiai dirba automobilio variklis, matė, kad tai „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis pavažiavo atgal, po to į priekį. Pagalvojo, kad yra koks nors automobilio gedimais, nuėjo namo. Po 15 min. grįžo, pastebėjo, kad anksčiau minėtas automobilis manevruoja, dar po kurio laiko išgirdo susidūrimo garsą, tada atbėgo iki šio automobilio, pamatė, kad šalia buvę kitas kaimynas, vardu R. iš „Mercedes Benz“ vairuotojo jau buvo atėmęs užvedimo raktelius, o šio automobili vairuotojas išlipęs nesugebėjo pastovėti ant kojų, buvo stipriai girtas, jautėsi alkoholio kvapas. Automobilis „Mercedes Benz“ buvo atsitrenkęs į kieme stovėjusį „Peugeot 407“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Kaimynas R. iškvietė policijos pareigūnus, matė, kad jiems atvykus automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas nesugebėjo pūsti į alkotesterį (b. l. 20).
Liudytojas R. T. 2017-04-11 parodė, kad 2017-02-23, apie 15.30 val., buvo Kaune, Alsėdžių g. prie 5-to namo laiptinės, girdėjo, kaip veikė stovinčio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklis. Kadangi variklis veikė garsiai, pagalvojo, kad galimai yra automobilio gedimai, todėl didelio dėmesio iš pradžių nekreipė. Matė, kad automobilis „Mercedes Benz“ iš stovėjimo vietos pavažiuoja atbulas, po to vėl atgal. Matė, kaip minėtas automobilis priekiu išvažiuoja iš stovėjimo vietos, daro posūkį į dešinę ir atsitrenkia į šalia stovėjusį automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tada liudytojas pribėgo prie automobilio „Mercedes Benz“, atidarė vairuotojo dureles ir pamatė, kad prie vairo sėdi akivaizdžiai girtas vyras, kaip vėliau sužinojo, vardu V.. Užgesino automobilio variklį, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius. Po tokių jo veiksmų iš automobilio lipo vairuotojas V., kuris griuvo ant asfalto. Akivaizdžiai matėsi, kad V. nepastovi ant kojų dėl girtumo. Į įvykio vietą atbėgo dar vienas namo kaimynas, jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvyko policijos pareigūnai. Užrašė jo ir kitų liudytojų kontaktinius duomenis. Jis automobilio „Mercedes Benz“ raktelius atidavė policijos pareigūnams. Pats išvažiavo savo reikalais (b. l. 22).
Liudytojas D. T. 2017-04-12 parodė, kad 2017-02-23, laikotarpyje tarp 15-16 val., buvo svečiuose pas draugą L. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Jis ir jo draugas L. R. buvo prie namo kieme. Būnant kieme, pučiant savo automobilio ratą, L. R. jam pasakė, kad į tolėliau stovėjusį automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Nuėjo iki įvykio vietos. Artėjant prie įvykio vietos matė, kad į automobilį „Peugeot“, kurio valstybinio numerio nežino, atsitrenkė automobilis „Mercedes Benz“, kurio valstybinio numerio taip pat neprisimena. Prie automobilių buvo dar vienas žmogus, kuris jau buvo iš „Mercedes Benz“ vairuotojo paėmęs raktus. „Mercedes Benz“ vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Minėtas vairuotojas išlipęs iš automobilio dėl būsenos nesugebėjo laikyti pusiausvyros, todėl kelis kartus griuvo ant asfalto. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę užsirašė visų kontaktinius duomenis. Atsimena tik tiek, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas dėl girtumo nesugebėjo papūsti į alkotesterį. Po to liudytojas ir jo draugas išvažiavo. „Mercedes Benz“ vairuotojo anketinių duomenų nežino. Jam L. R. pasakojo, kad minėtas vyras „Mercedes Benz“ automobiliu manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje, mano, kad galėjo turėti tikslą išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės į gatvę (b. l. 24).
Liudytojas T. R. 2017-04-12 parodė, kad 2017-02-22, apie 17 val., Kaune, Alsėdžių g. ties namu Nr. 5, pastatė jam priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2017-02-23, nuo 8.00 val., buvo išvykęs į komandiruotę, į Alytaus miestą. Apie 15 val., tikslaus laiko pasakyti negali, į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino asmuo, save pristatęs kaip policijos pareigūną, kuris jam pranešė, kad į jo stovintį automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Smulkiau aplinkybių neaiškino. Liudytojas namo grįžo apie 17 val. Prie jo automobilio nei policijos, nei įvykio kaltininko ar jo automobilio nematė. 2017-02-23 vakare, nuvyko į Kauno kelių policiją, kur parašė paaiškinimą. Kelių policijoje sužinojo, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Policijoje sužinojo, kad eismo įvykį padarė jo name gyvenantis vyras. Apžiūrėjęs savo automobilį sugadinimų nerado, todėl eismo įvykio kaltininkui, kaip vėliau sužinojo, V. Ž., pretenzijų neturi, nes jo automobilis apgadintas nebuvo, nukentėjusiu nesijaučia. Po kelių dienų pas jį į namus atėjo V. Ž., kuris pasisakė, kad yra eismo įvykio kaltininkas, tai jis vairuojamu automobiliu atsirėmė į jo stovintį automobilį. V. Ž. jo atsiprašė (b. l. 26).
Iš 2017-04-11 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo Nusikalstamų veikų eisimo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo N. K. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, nustatyta, kad 2017-02-23, apie 15.38 val., Kaune, Alsėdžių g., ties namu Nr. 5, V. Ž., gim. 1982 m., vairavo kelių transporto priemonę- automobilį „Mercedes Benz CLK 230“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Peugeot 407“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Gautoje specialisto išvadoje konstatuota, kad V. Ž. kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 4,07 promilės etilo alkoholio (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2017-02-23 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2017-02-23 dirbo kartu su vyr. patruliu A. A., r.š. „1756“, apie 15.40 val., iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Alsėdžių g. 5, įvykęs techninis eismo įvykis, vairuotojas padaręs eismo įvykį galimai neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu rado apgadintas dvi transporto priemones „Mercedes Benz“ v/n (duomenys neskelbtini) ir „Peugeot“ v/n (duomenys neskelbtini) Pranešėjas R. T. paaiškino, kad pastebėjo kaip minėtas automobilis atsitrenkė į Peugeot automobilį, pribėgęs ir atidaręs duris pranešėjas atėmė raktus automobilio iš minėto „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojo, iš automobilio taip pat išlipo ir griuvo ant grindinio akivaizdžiai neblaivus jo vairuotojas, taip aiškino ir įvykį matę liudininkai L. R. bei D. T.. Minėtas vairuotojas atvykus policijos pareigūnams sėdėjo savo automobilyje, kaip vėliau paaiškėjo tai V. Ž., jis absoliučiai nesiorientavo aplinkoje, nekalbėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, eiti pats nesugebėjo tik su pareigūnų pagalba, atsisėdo į tarnybinį automobilį į alkoholio matuoklį vyras nesugebėjo papūsti. Vyrą atvežė į priklausomybės ligų centrą. Automobiliai palikti techninio eismo įvykio vietoje, kur eismo įvykį įformino patrulis. Nuvykus į priklausomybės ligų centrą vyrui paimtas kraujo mėginys, pranešus Kauno apskr. VPK budėtojui buvo iškviesta GMP 15 07 brigada kuri vyrą nuvežė į 3-ią ligoninę. Prie šio tarnybinio pranešimo pridėti eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį bei automobilių „Mercedes Benz CLK 230“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot 407“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos įvykio vietoje (b. l. 3 – 9).
Iš kompaktinio disko apžiūros matyti, kaip 2017-02-23 buvo tikrinamas V. Ž. girtumas. Matyti kaip V. Ž. sėdi ant asfalto, nesiorientuoja aplinkoje, prie jo stovi policijos pareigūnai, pasiūlius jam papūsti į alkoholio matuoklį V. Ž. nesugeba to padaryti, sėdėdamas neišlaiko pusiausvyros (b. l. 27, 28).
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. H020210, kopijos matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst Nr. CLK 230, identifikavimo (VIN) numeris WDB2083471F076493, nuosavybės teise priklauso V. Ž. (b. l. 9).
Automobilis „Mercedes Benz CLK 230“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), gražintas V. Ž. (b. l. 33).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2017-02-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1845/2017(01), matyti, kad V. Ž. kraujo mėginyje, paimtame 2017-02-23, 17.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 4,07 promilės etilo alkoholio (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. Ž. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad V. Ž. sąmoningai sėdo už vairo ir manevravo jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone būdamas neblaivus, įvykio metu dėl alkoholio poveikio buvo visiškai neorientuotas aplinkoje, sukėlė techninį eismo įvykį, ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims) tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. V. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 7 d.
V. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Ž. bei liudytoja apklausta N. Ž. pateikė prašymus atleisti V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato, pateikė N. Ž. charakterizuojančius dokumentus.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir neprašė, kad būtų taikomas užstatas, tačiau prašė, kad laidavimo terminas būtų nustatytas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Kaltinamojo gynėja palaikė pateiktą prašymą.
Laiduotoja N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), sutinka laiduoti už kaltinamąjį V. Ž., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista ir nebausta administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini), kur charakterizuojama teigiamai, yra kaltinamojo sutuoktinė, abu gerai sutaria, santuokoje gyvena 10 metų, augina mažametę dukterį (duomenys neskelbtini), po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta savo padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galinti daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui.
Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis V. Ž. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jokia žala nepadaryta, jis ketverių metų laikotarpyje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (teistumas išnykęs), neturi galiojančių administracinių nuobaudų, laiduotoja N. Ž. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, kaltinamasis kartu su laiduotoja augina mažametę dukrą (9 m.), teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. Ž. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyti BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant jį pagal laidavimą N. Ž. atsakomybei, tačiau ne prašomam vienerių, o ilgesniam – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti N. Ž. kaip laiduotoja, nes ji neteista ir nebausta administracine tvarka, dirba VšĮ „Kauno centro poliklinika“, kur charakterizuojama teigiamai, yra kaltinamojo sutuoktinė, santuokoje gyvena 10 metų, augina mažametę dukterį (9 m.). Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir V. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatytinas 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) laidavimo terminas, be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).
BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu subausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio (4,07 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, tai, kad anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam V. Ž. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 3 (trejų) metų terminą.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo kaltinamasis V. Ž., t.y. automobilį „Mercedes Benz CLK 230“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. Ž. ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Tokį prokuroro prašymą teismas laiko pagrįstu.
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas V. Ž., yra įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz CLK 230“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis ikiteisminio tyrimo metu gražintas saugoti pačiam V. Ž.. Teismas sprendžia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas neprieštarauja teisingumo principui, kadangi nepaisant to, kad V. Ž. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 4,07 promilių etilo alkoholio kraujyje) nenuvažiavo ilgo atstumo (manevravo), tačiau jo veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 7 d., požymius, vairavimo būnant neblaiviam motyvų kaltinamasis nesugebėjo logiškai paaiškinti, akivaizdu, kad įvykio vietoje buvo visiškai neorientuotas. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad V. Ž. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz CLK 230“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl atitinka konfiskuotino turto požymius, todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas šio turto konfiskavimas. Pats kaltinamasis nurodė, kad jam priklausančio automobilio „Mercedes Benz CLK 230“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), reali vertė yra 1300 eurų ir teismas su tokia turto įvertinimo suma sutinka, todėl konstatuoja, kad turto konfiskavimas atitinka proporcingumo principo nuostatas ir tai padės įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Ir nors nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė ir tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas, tačiau šiuo atveju pakankamai griežtos BK 72 str. baudžiamojo poveikio priemonės V. Ž. skyrimas, konfiskuojant jam priklausantį 1300,00 eurų vertės turtą, neabejotinai turi ir nubaudimo požymių, todėl įvertinus sunkią kaltinamojo šeimos materialinę padėtį (abu gauna minimalias pajamas, augina mažametę dukterį), jokia kita baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.
Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.
Kaltinamajam V. Ž. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00399863. Ši kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina, tačiau V. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00399863, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. Ž. atėmimą 3 (trejiems) metams.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-4702, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš V. Ž. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BK 40 str., BPK 297 str., 298 str., 304 – 305 str., 307 str., 313 str.,
nusprendžia:
V. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos N. Ž. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams; Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti V. Ž. priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz CLK230“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) numeris WDB2083471F076493.
Išaiškinti V. Ž., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamajam V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, tačiau iš jo paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00399863, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. Ž. atėmimą 3 (trejiems) metams.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. Ž. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.