- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-301-275/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Z. N.
- Advokatai
- Karolis Žibas
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) J. K. ir (atsakovės) Z. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Z. N. dėl sumokėto avanso grąžinimo ir baudos priteisimo bei atsakovės Z. N. priešieškinį ieškovui J. K. dėl 2015 m. liepos 18 d. preliminariosios sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, nuostolių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovės Z. N. priteisti 5400,00 Eur, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015 m. liepos 18 d. J. K. ir Z. N. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovas nupirkti 0,14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris bus padalintas iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Šalys susitarė, jog pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 18 d., bendra Turto pirkimo-pardavimo kaina – 3243,00 Eur. Ieškovas preliminarios sutarties sudarymo dieną sumokėjo 1000,00 Eur avansą, vėliau 2015 m. spalio 17 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. po 400,00 Eur, viso – 1800,00 Eur. Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) 4.5., 4.7. punktuose šalys susitarė, kad pardavėja (atsakovė) neįvykdžiusi sutarties, įsipareigoja grąžinti ieškovui tris kartus didesnę sumą negu sumokėtas avansas bei atlyginti patirtus nuostolius. Pažymi, kad sutarties turinio derinime ir pasirašyme dalyvavo atsakovės dukra A. K., todėl visos sutarties sąlygos jai buvo gerai žinomos, pretenzijų dėl neva nesąžiningų sąlygų nei sutarties pasirašymo metu, nei jos galiojimo metu ieškovui nepareiškė. Sudarius sutartį buvo kviečiamas matininkas, kuris šalių suderintoje vietoje atmatavo 14 arų žemės sklypą. Atsakovei neparengus žemės sklypo padalinimo dokumentų pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. 2018 m. spalio 29 d. ieškovo atstovas advokatas Karolis Žibas su prašymu / pareiškimu kreipėsi į atsakovę ragindamas susidariusią situaciją išspręsti taikiai, t. y. iki 2018 m. gruodžio 30 d. parengti žemės sklypo padalinimo dokumentus, reikalingus sudarant pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį, siūlė ieškovui suteikti įgaliojimą, kad ieškovas savo lėšomis galėtų atlikti visus reikiamus veiksmus, tačiau atsakovė į pasiūlymą neatsakė, nesilaikė sutarties įsipareigojimų - dokumentų dėl žemės sklypo padalijimo neparuošė ir pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Kadangi atsakovė į ieškovo prašymus / pranešimus, raginimus nereaguoja, ieškovas prašo priteisti 5400,00 Eur sumą, kurią sudaro 1800,00 Eur sumokėtas avansas ir 3600,00 Eur netesybos (bauda). Pažymėjo, kad atsakovė ieškovui suteikė teisę žemės sklypą naudoti ir juo disponuoti, todėl ieškovas numatytu parduoti žemės sklypu rūpinosi, jį prižiūrėjo, investavo savo lėšas – atsakovės sutikimu žemės sklypą aptvėrė tvora, kuri jam kainavo 2485,00 Eur, todėl atsakovės ginčijama sutarties 4.7. punkto nuostata ne tik neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, tačiau ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, todėl mano, kad 3600,00 Eur bauda yra minimalus sutartinių nuostolių atlyginimas.
3. Ieškovo nuomone, priešieškiniu reiškiamas reikalavimas sutarties sąlygą pripažinti negaliojančia yra nepagrįstas ir atmestinas, kaip ir reikalavimas pripažinti, jog pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės. Atsakovės akcentuojama aplinkybė, jog ieškovas reikalauja didelės sumos, nesudaro pagrindo konstatuoti imperatyvių teisės nuostatų, sąžiningumo principo pažeidimo. Reikalavimo mažinti netesybas atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu neišreiškė. Pažymėjo, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas priklausė išimtinai nuo atsakovės, kaip sklypo savininkės veiksmų, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parengti pardavimui reikalingus dokumentus, tikslu žemės sklypą padalinti suformuojant jį kaip atskirą turtinį vienetą, jį įregistruoti, nes neatlikus šių veiksmų pagrindinės Turto pardavimo sutarties sudarymas teisiškai yra neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas J. K. išsakytus atstovo advokato Karolio Žibo išdėstytus argumentus palaikė, jiems pritarė, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Šalies argumentai
5. Atsakovė Z. N. priešieškiniu prašė pripažinti 2015 m. liepos 18 d. Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 4.7. punktą negaliojančiu nuo sutarties pasirašymo momento; pripažinti, kad pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovo kaltės. Pirminiu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo atsakovei 1800,00 Eur patirtus nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau vėliau šių savo reikalavimų atsisakė.
6. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, pripažįsta, kad tarp šalių 2015 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, pagal sutartį yra gavusi 1800,00 Eur sumą, kurią sutinka grąžinti. Su likusiais ieškovo pareikštais reikalavimais atsakovė nesutinka ir dėl pagrindinės sutarties sudarymo kaltina ieškovą. Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, nelaukdamas kol atsakovė gaus dokumentus, patvirtinančius atsakovės nuosavybę, ieškovas paruošė pats ir atsakovei būnant vienai namuose atnešė pasirašyti. Po preliminarios sutarties pasirašymo ieškovas su žemės sklypu pradėjo elgtis kaip su savo, įgydamas atsakovės pasitikėjimą, apsitvėrė žemės sklypą tvora, tačiau sudaryti pagrindinę sutartį delsė, motyvuodamas darbymečiu, pinigų trūkumu, todėl akivaizdu, kad ieškovas neketino sudaryti pagrindinės sutarties, pasinaudodamas atsakovės amžiumi ir patiklumu norėjo neatlygintinai naudotis svetimu sklypu. 2015 m. liepos 18 d. sutarties 4.7. punkte nurodyta, kad „Pardavėjas, neįvykdęs sutarties grąžina 3 kartus didesnę sumą, negu buvo sumokėtas avansas“, tačiau sutartyje nenurodytos baudos ieškovui, kas iš esmės pažeidžia šalių lygybę. Atsakovė teigia, kad ji nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, tačiau jai nebuvo sudaryta tiesioginė galimybė tai padaryti, be to tikėjosi, jog ieškovas viską sutvarkys pats kaip buvo žadėjęs. Atsakovės nuomone ieškovo reikalaujama suma yra didesnė už žemės sklypo vertę, kas rodo ieškovo nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, inicijuojant pagrindinės sutarties sudarymą, todėl prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės Z. N. ieškovui J. K. 1000,00 Eur sumokėto avanso, 800,00 Eur sumokėtos žemės sklypo sutartos kainos dalį, 2000,00 Eur netesybų ir 5,00 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 22 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo bei 1238,51 bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priėmė atsakovės Z. N. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimų dalyje dėl 1800,00 Eur nuostolių atlyginimo. Kitoje dalyje priešieškinio reikalavimus atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjamu metu nustatyta, kad ieškovas įvykdė esminę preliminariąja sutartimi prisiimtą sąlygą - nedelsdamas sumokėjo 1000,00 Eur avansą, o vėliau 2015 m. spalio 17 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. dar 800,00 Eur dalį numatytos žemės sklypo pardavimo kainos, todėl toks ieškovo veiksmas vertintinas kaip rimtas ketinimas ir noras sudaryti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas priklausė išimtinai nuo atsakovės, kaip sklypo savininkės veiksmų, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parengti pardavimui reikalingus dokumentus, tikslu žemės sklypą padalinti suformuojant jį kaip atskirą turtinį vienetą ir jį įregistruoti, be kurių pagrindinės Turto pardavimo sutarties sudarymas teisiškai nėra įmanomas, tačiau šiai dienai reikalingi dokumentai nėra parengti, o žemės sklypo savininkė aplamai atsisako šį sklypo parduoti.
9. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys abipusių derybų būdu, individualiai aptartomis sąlygomis, dalyvaujant atsakovės dukrai susitarė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl reikalavimas sutarties 4.7. sąlygą, sulygtą tarpusavio susitarimu, kurioje „pardavėjas neįvykdęs sutarties grąžina 3 kartus didesnę sumą negu buvo sumokėtas avansas“, pripažinti negaliojančia, nėra jokio pagrindo.
10. Teismas pažymėjo, kad remiantis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklėmis vertinant pateiktus rašytinius bylos duomenis, jų visumoje, visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo prašomas netesybų (baudos) dydis yra 3600,00 Eur, t. y. dvigubai didesnis negu sumokėtas avansas. Sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad pasirašant sutartį yra sumokėtas 1000,00 Eur avansas. Likusią sumą 2243,00 Eur ieškovas įsipareigoja pervesti į atsakovės nurodytą sąskaitą, todėl laikytina, kad 800,00 Eur suma sumokėta 2015 m. spalio 17 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. nėra avansas, o dalis numatytos žemės sklypo pardavimo kainos, kurią ieškovas įsipareigojo sumokėjo už žemės sklypą. Ieškovas pateikė teismui nuostolius patvirtinančius įrodymus (sąmatą), kad atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas patyrė 2485,01 Eur išlaidas, aptverdamas 14 arų žemės sklypą tvora, kurią naudojo savo reikmėm, ganė gyvulius.
12. Pažymėjo, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumą, preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 5.1. punkte sumokėto avanso sumą, - 1000,00 Eur, į tai, kad ieškovas prašo grąžinti ne 3 kartus didesnę sumą, kaip numatyta sutarties 4.7. punkte, o du kartus didesnę sumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovui pagal sutarties 4.7 punktą turėtų būti sumokėta 2000,00 Eur netesybos (bauda) ir sprendė, kad šalių išankstiniu susitarimu sulygtos netesybos nėra neproporcingai didelės palyginus su ieškovo sumokėtu avansu bei patirtais nuostoliais, nepažeidžia šalių pusiausvyros, todėl jų mažinti nėra pagrindo.
13. Kadangi nagrinėjamu atveju dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, konstatavo, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovui 1000,00 Eur avansą. Teismas pažymėjo, kad pagal preliminarią sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių nėra atliekami, nes tai yra organizacinė (parengiamoji) sutartis dėl sutarties sudarymo ateityje, pagal kurią mokėjimo pareiga neatsiranda. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims (LAT 2005-04-20 nutartis c. b. J. G. v S. K., Nr. 3K-3-225/2005; LAT 2005-01-05 nutartis c. b. P. K. v V. Č., Nr. 3K-3-11/2005). Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl, šalims nesudarius pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovo jai sumokėtas bei atsakovės priimtas ir iki šiol negrąžintas 1000,00 Eur avansas bei sumokėta 800,00 Eur suma, turėtų būti iš jos priteista, be to ir pati atsakovė sutinka grąžinti jai sumokėtą 1800,00 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliantas (ieškovas) J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-06-03 sprendimą dalyje, kuria spręsta iš atsakovės Z. N. ieškovui J. K. priteisti 2000,00 Eur netesybų, pakeisti - ieškovui iš atsakovės priteistą netesybų sumą padidinti iki 3600,00 Eur bei atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ieškovo patirtas pirmojoje instancijoje. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
14.1 Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai avansiniu mokėjimu laikė tik Sutarties pasirašymo metu sumokėtą 1000 Eur, o po Sutarties sudarymo ieškovo atsakovei sumokėtą 800 Eur sumą kvalifikavo ne kaip avansinį mokėjimą, o kaip dalį numatytos žemės sklypo pardavimo kainos, kurią ieškovas įsipareigojo sumokėjo už žemės sklypą.
14.2 Pažymėjo, kad pagal byloje nagrinėjamo ieškinio faktinį pagrindą yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas iš atsakovės, kaip parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui sumokėtą 1800 Eur sumą pripažinti avansiniu mokėjimu, kadangi kitoks sumokėtos sumos teisinis kvalifikavimas prieštarautų aukščiau aptartam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai. Todėl sprendime nurodyta pozicija, jog 800,00 Eur suma sumokėta 2015 m. spalio 17 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. nėra avansas, o dalis numatytos žemės sklypo pardavimo kainos, yra atmestina kaip nepagrįsta ir klaidinga.
14.3 Nurodė, kad ieškovas turi tiek įstatyminę, tiek sutartinę teisę (Sutarties 4.7 p.) reikalauti iš atsakovės sumokėti jam 5.400,00 Eur sumą, t. y. grąžinti 1800 Eur avansą ir sumokėti 3600 Eur baudą (netesybas). Be to pažymėjo, jog prašomą priteisti netesybų (baudos) sumą (3600 Eur), nėra pagrindo vertinti kaip nepagrįstai ir neprotingai didelę, kadangi po Sutarties sudarymo, atsakovė ieškovui suteikė teisę žemės sklypą naudoti ir juo disponuoti. Ieškovas prižiūrėjo ir rūpinosi numatytu parduoti žemės sklypu. Be to, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog į ketinamą pirkti žemės sklypą ieškovas investavo savo lėšas - atsakovės sutikimu, aeškovas numatytą pirkti žemės sklypą aptvėrė tvora, kuri jam kainavo 2485,00 Eur. Dėl atsakovės kaltės pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarius, akivaizdu, jog ieškovo tiesioginius nuostolius sudaro 2485,00 Eur, be to ieškovas ateityje patirs nuostolių dėl tvoros išmontavimo.
15. Apeliantė (atsakovė) Z. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019-06-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovės 1800 Eurų sumokėtą avansą. Priešieškinį tenkinti: pripažinti 2015-07-18 preliminarios sutarties 4.7. p. negaliojanti nuo pasirašymo momento; pripažinti, kad pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovo kaltės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15.1 Nurodė, kad pirmos instancijos teismas nevertino to, kad ieškovas turėdamas patirtį ir tikslą apgauti seną moterį (90 m.), 2015 m. liepos 18 d. jai būnant vienai davė pasirašyti jo paruošta preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pats vykdyti neketino.
15.2 Pažymėjo, kad preliminarios sutarties pasirašymo metu atsakovė atkurdinėjo žemę, todėl netrukus po sutarties pasirašymo atsakovė gavus dokumentus iš VŠĮ Registrų centro patvirtinančius sklypo nuosavybę (patvirtina byloje esantys įrodymai), nuėjo pas ieškovą su pasiūlymu sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovas patvirtino, kad dokumentai yra tvarkingi ir tinkami pagrindiniai sutarčiai sudaryti, tačiau nurodė, kad šiuo metu yra pats darbymetis, todėl paprašė atidėti rudeniui. Ieškovas 2015-1017 sumokėjo atsakovei 400 Eurų, bei paprašė likusios sumos palaukti. 2016 m. pavasari, atšilus orams atsakovė vėl pasiteiravo ieškovo dėl sutarties sudarymo, tačiau jis atsakė, kad spės viską padaryti laiku, o be to sutartyje nurodytas terminas iki 2016 m. rudens. 2016m. rugsėjo 15 d. ieškovas atsakovui sumokėjo dar 400 Eurų avanso, bei paprašė sutarties pasirašymą atidėti iki 2017 m. Ieškovas dėl pagrindinės sutarties sudarymo pats iniciatyvos nerodė.
15.3 Nurodė, kad 2018 m. vasara atsakovė su vaikais pasikvietė ieškovą ir reikalavo sudaryti pagrindinę sutartį, sumokėti likusius pagal sutartį pinigus. Ieškovo reakcija buvo labai netikėta tiek atsakovei, tiek vaikams. Ieškovas pradėjo šaukti, grasino susidorojimu, įžeidinėjo atsakovę ir jos vaikus, bei anūkę. Ieškovas grasino kviesti vaikų teises po ko senolė anūkų ir proanūkių nematys, neva vaikus atims. Ieškovas nurodė, kad atkeršys dėl jam daromo spaudimo sudaryti žemės sklypo pagrindinę sutartį. Atsakovė labai išsigando ieškovo, jai pakilo kraujo spaudimas, su pareiškimu buvo kreiptasi į policiją. Byloje esantys kreipimasis ir nutarimas patvirtina nurodytas aplinkybes, tačiau pirmos instancijos teismas jų nevertino ir dėl jų priimtame sprendime nepasisakė.
15.4 Pažymėjo, kad nurodytu atveju sutartyje nurodant, kad baudą gali sumokėti tik atsakovė, o ieškovui tokios sąlygos netaikant atsiranda akivaizdus šalies pranašumas, tačiau pirmos instancijos teismas taikė netesybas priteisiant atsakovei 2000 Eur už tvora, kuria ieškovas pasistatė savo rizika. Ieškovas, kaip patyrusi šalis elgėsi tendencingai siekdamas padarinių. Ieškovas pasinaudojo atsakovės amžiumi, neišprusimu, žinojo, kad atsakovė neturi patirties sudarant sandorį, tačiau pirmos instancijos teismas sprendimu įteisino ieškovo nesąžiningą elgėsi preliminarios sutarties sudarymo metu ir vėlesnio jo neteisėtą elgesį atsakovės atžvilgiu.
15.5 Nurodė, kad esminis ginčo momentas, kurio pirmos instancijos teismas nevertino, tai, kad ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą tik 2018 m. spalio mėn., t. y. po minėto 2018 m. liepos mėn. konflikto, kai buvo kviesta policija, bei po to kai buvo parodyta atsakovės vaikų iniciatyva atlikti žemės naudojimo patikrą. Atsakovė ir jos vaikai nežinodami kaip priversti ieškovą sudaryti sutartį kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl atlikimo minimo žemės sklypo patikrinimo, tačiau pirmos instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė. Pirmos instancijos teismas nevertino esminių šios bylos šalių nelygybės aplinkybių, kurie nagrinėjamoje situacijoje turėjo reikšmingą įtaką.
15.6 Pažymėjo, kad nesuprantama, kodėl teismas priteisė vielos tinklo tvoros kaštus, kuriuos ieškovas realiai nepatyrė ir nepatirs, nes tvora lieka ieškovo nuosavybe. Teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl sąmatos datos ir tikslingumo, tačiau pirmos instancijos teismas to nevertino. Pirmos instancijos teismas priteisė 2000 Eurų sumą, kurią įvardijo nuostoliais, kurių ieškovas neturėjo. Byloje esanti tvoros sąmata neatitinkanti realybėje esančios tvoros, kadangi sąmata pateikta naujos tvoros, o realybėje esanti tvora tvėrimo metu buvo naudota. Siekiant parodyti tvoros vizualų vaizdą pridedamos nuotraukos, kuriose matyti tvora ir ieškovo neteisėtai naudojamas žemės plotas.
15.7 Nurodė, kad pirmos instancijos teismas priteisė 2000 Eurų netesybų, tačiau tokiu atveju priteisto netesybos yra didesnės už pagrindinę sumą (1800 Eurų). Pirmos instancijos teismas nagrinėjo CK 6.73 str. 2 d. kurioje įstatymu leidėjas įtvirtina teismo teisę mažinti netesybas, tačiau nagrinėjamoje byloje to nepadarė. Netesybų vertinimo duomenys neatitinka tikrovės, nes ieškovas pastatė tvorą iki pagrindinės sutarties pasirašymo savo rizika. Kadangi ieškovas savo rizika pastatė tvorą ir neteisėtai, bei neatlygintinai naudojosi atsakovės žeme, tokiu atveju nuostolių nepatyrė. Pirmos instancijos teismas nevertino, kad nagrinėjamu atveju sutartyje nurodant, kad baudą gali sumokėti tik atsakovė, o ieškovui tokios sąlygos netaikant atsiranda akivaizdus šalies pranašumas. Ieškovas delsdamas sudaryti pagrindinę sutartį žinojo apie jo nebaudžiamumą ir sankcijų nebuvimą. Priešingai, kaip patyrusi šalis elgėsi tendencingai siekdamas padarinių. Ieškovas pasinaudojo atsakovės amžiumi (90 m.), neišprusimu, žinojo, kad atsakovė neturi patirties sudarant sandorį, veikė tyčia, todėl teismas neturėtu jo ginti.
Atsiliepimas
16. Ieškovas J. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės Z. N. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
16.1 Nurodė, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodo tikrovės neatitinkančias prieštaringas faktines aplinkybes ir nepagrįstą subjektyvų jų vertinimą. Priešingai nei nurodo atsakovė, byloje surinktų duomenų visuma paneigia atsakovės poziciją, jog ieškovas, pasinaudodamas atsakovės senyvu amžiumi, jai pateikė pasirašyti Sutartį, turėdamas tikslą apgauti ir neketindamas jos vykdyti. Byloje atsakovės iniciatyva iškviesta liudytoja, atsakovės dukra, A. K. paliudijo tikrąsias Sutarties sudarymo aplinkybes, kurios visiškai nesutampa su procesiniuose dokumentuose atsakovės nurodytomis aplinkybėmis. A. K. 2019-04-15 vykusio teismo posėdžio metu, patvirtino, jog apie tai, kad atsakovė ketina parduoti žemės sklypą buvo žinoma dar iki Sutarties pasirašymo. Liudytoja taip pat nurodė, jog ginčo Sutartį ji pati matė tą pačią dieną, kai Sutartis buvo pasirašyta. Taip pat tai, kad Sutartį atsakovė parodė kitiems savo vaikams, kaimynei (posėdžio garso įrašo 120-122 min.). Atsakovės atstovė, teikdama paaiškinimus, patvirtino, jog jokių pretenzijų dėl neva nesąžiningų sąlygų nei Sutarties pasirašymo metu, nei jos galiojimu metu ieškovui nebuvo reiškiama. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį.
16.2 Kaip pagrįstai Sprendime akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas priklausė išimtinai nuo atsakovės, kaip sklypo savininkės, veiksmų. Sutartimi atsakovė įsipareigojo parengti pardavimui reikalingus dokumentus, tikslu žemės sklypą padalinti, suformuojant jį kaip atskirą turtinį vienetą ir jį įregistruoti, be kurių pagrindinės Turto pardavimo sutarties sudarymas teisiškai nėra įmanomas, tačiau šiai dienai reikalingi dokumentai nėra parengti, o žemės sklypo savininkė apskritai atsisako šį sklypą parduoti. Tai, jog atsakovė atsisako parduoti žemės sklypą, byloje patvirtino tiek atsakovės atstovė, tiek atsakovės dukra A. K.. Apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog atsakovė daug kartų bandė inicijuoti pagrindinės sutarties sudarymą, paneigė atsakovės dukra A. K., kuri nurodė, jog atsakovė jokių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti po Sutarties pasirašymo nesiėmė ir laukė kol ieškovas veš atsakovę tvarkyti žemės sklypo padalinimo dokumentų (Kinienės parodymai, 2019-04-15 posėdžio garso įrašo 113, 118, 124 min.). Pažymėtina, jog tokio susitarimo, kad ieškovas savo lėšomis tvarkys žemės padalijimo dokumentus nebuvo. Ieškovas neturėjo teisės (nebuvo suteiktas įgaliojimas) veikti atsakovės vardu, todėl ieškovas ne kartą ragino atsakovę ir jos dukrą A. K. kuo skubiau sutvarkyti žemės dokumentus, tuo tikslu sumokėjo ir apildomą avansą (800 Eur).
16.3 Pažymėjo, kad atsakovės atstovė byloje laikėsi nenuoseklios ir prieštaringos pozicijos. Teikdama paaiškinimus nurodė, jog atsakovė apskritai nežinojo, jog yra reikalinga rengti žemės sklypo padalijimo dokumentus (2019-04-15 posėdžio garso įrašas 80 min.) ir tik po byloje nagrinėjamo ieškinio gavimo suprato, jog buvo reikalingi papildomi dokumentai ir teigė, kad juos turėjo parengti ieškovas (2019-04-15 posėdžio garso įrašas 94 min.). Pažymėjo, jog liudytoja A. K. nurodė priešingai, jog atsakovei buvo žinoma, kad turi būti parengti žemės padalijimo dokumentai, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, manydama, kad tai yra ieškovo pareiga.
16.4 Nurodė, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog ieškovas ieškiniu prašė priteisti 5400 Eur nuostolių. Ieškiniu buvo prašoma priteisti 3600 Eur netesybų. Kaip Sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Sutartimi šalys susitarė, jog atsakovei (pardavėjai) neįvykdžius Sutarties, ji įsipareigoja grąžinti ieškovui tris kartus didesnę sumą, negu buvo sumokėtas avansas (Sutarties 4.7 p.). Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
16.5 Pažymėjo, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl ieškovo atlikto ginčo žemės sklypo aptvėrimo tvora. Byloje atsakovės atstovė tiesiogiai patvirtino, jog atsakovė sutiko, kad ieškovas po Sutarties pasirašymo sklypą apsitvers tvora (2019-04-15 posėdžio garso įrašas 105 min.). Tuo tarpu apeliaciniame skunde jau teigiama, kad tvora buvo pastatyta savavališkai. Dar daugiau, skunde nurodoma, jog aplinkybę, kad ieškovas tvorą pasistatė be atsakovės leidimo, neteisėtai ir neatlygintinai naudojosi kaip savo, ganant vištas, avis, kalakutus, fazanus ir kt. konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tačiau Sprendimo argumentuose, tokių išvadų nėra ir tokie atsakovės atstovės argumentai vertintini kaip akivaizdus siekis suklaidinti teismą.
Atsiliepimas
17. Atsakovė Z. N. pateikė atsilipimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2019-07-01 ieškovo J. K. apeliacinį skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
17.1 Atkreipė dėmesį į tai, kad prašomos priteisti baudos dydis viršija sandorio sumą už nurodytą preliminaria sutartimi žemės sklypą, kas iš esmės pažeidžia šalių lygybę pagal LR CK 6.228 str. Sandorio suma 3243 Eurų, o netesybų prašo priteisti 3600 Eurų, bei grąžinti 1800 Eurų avanso, kas iš viso prašoma ieškovui priteisti 5400 Eurų. 2019-04-16 teismo pasėdžio garso įrašo protokolas (14:43 - 15:30 vai.), kuriame ieškovas patvirtino aplinkybes, kad šio turinio sutartį pasirašo ne pirmą kartą ir jos sąlygas praktikoje yra išbandęs su kitais asmenimis. Akivaizdu, kad ieškovas net neketino sudaryti pagrindinės sutarties, o tik norėjo neatlygintinai naudotis svetimu sklypu, o vėliau pasipelnyti iš seno neišmanančio įstatymų žmogaus, kuriam davė pasirašyti iš anksto išbandytą sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovas neketindamas sudaryti pagrindinę sutartį pasinaudojo atsakovės amžiumi (90 m.) ir patiklumu.
17.2 Atsakovė nesutinka su ieškovo ir teismo nuomonę dėl atsakovės kaltės, nes 2015-07-18 preliminaria sutartimi šalys sutarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2016-09-18. Teismo konstatuota, o ir ieškovas neginčija aplinkybės, kad ieškovas naudojosi atsakovei priklausančiu žemės sklypu nuo preliminarios sutarties pasirašymo (2015-07-18). Vienintelis ieškovo prašymas dėl žemės sklypo buvo išreikštas tik 2018-10-29 prašymu, kuri siuntė ieškovo atstovas. Byloje nėra nei vieno dokumento patvirtinančio, kad ieškovas ėmėsi bent kokių veiksmų pirkti žemės sklypo per aptartą laikotarpį.
17.3 Nurodė, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, nes jis neatlygintinai naudojosi ir tebesinaudoja žeme, nepaisant, kad sutartis pasibaigusi. Ieškovas nenurodė jokių nuostolių ir nepateikė jokių dokumentų patvirtinančius nuostolių turėjimą.
17.4 Pažymėjo, kad ieškovas neprašė teismo priteisti tvoros pastatymo kaštus, kuriuos teismas priskyrė prie nuostolių. Paminėjo, kad 2019-06-03 priėmus teismo sprendimą atsakovės žentas (A. K.) labai supyko, o iš susijaudinimo 2019-06-04 pavartojęs alkoholio nusprendė išardyti tvorą. Pradėjus ardyti tvorą, ieškovas iškvietė policiją, kuri nustatė, kad tvora priklauso D. V., o ne ieškovui, todėl nesuprantama kodėl teismas priteisė ieškovui tvoros kaštus, nors kaip paaiškėjo tvora priklauso kitam asmeniu.
17.5 Atsakovė prašo prie bylos prijungti rašytinį įrodymą, kuris atsirado po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir negalėjo būti pateiktas anksčiau, prijungiant policijos pareigūnų 2019-07-15 surašytą nutarimą, kuris patvirtina, kad tvora, kurią byloje pirmos instancijos teismas įvardija nuostoliais, priklauso D. V., o ne ieškovui. Netinkamai įvertinus tvoros kainą ir priskiriant ją kaip nuostolius ieškovui, tokiu atveju ieškovas neteisėtai praturtėja atsakovės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės skundas dalinai tenkintinas.
18. Nustatyta, kad 2015 m. liepos 18 d. sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 punkte buvo numatyta, jog pardavėjas įsipareigoja pirkėjui parduoti (duomenys neskelbtini) esantį jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas 0, 14 ha, paskirtis - žemės ūkio. Šiame punkte taip pat teigiama, kad sklypas bus padalintas iš esančio žemės sklypo, tačiau kas įsipareigoja atlikti žemės sklypo padalijimo darbus, sutartyje nenurodyta. Sutarties 2-ame punkte numatyta, kad Turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau, kaip iki 2016 m. rugsėjo 18 d. Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad nustatytu terminu nesudarius sutarties, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigia, išskyrus atvejį, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių susitarimu yra pratęsiamas.
19. Byloje pateiktas atsakovės įrodymas – Nekilnojamojo turto Registro centrinio banko išrašas ( b.l.57-58, t. I) , iš kurio matyti, kad nuosavybės teisę į 0,49 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atsakovė įgijo padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybė atsakovės vardu buvo įregistruota 2016-09-27. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė vykdė sklypo padalijimą, tačiau ne pagal preliminarioje sutartyje numatytą susitarimą, kuriame šalys numatė, kad iš turimo atsakovės sklypo bus atidalintas 0,14 ha sklypas ir jis bus parduotas ieškovui. Pirmosios instancijos teismo išvada dalyje, kuria buvo dalinai patenkintas ieškovo reikalavimas, grindžiama tuo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas priklausė išimtinai nuo atsakovės, kaip sklypo savininkės veiksmų, kad atsakovė įsipareigojo parengti pardavimui reikalingus dokumentus, tikslu žemės sklypą padalinti, suformuojant jį kaip atskirą turtinį vienetą ir jį įregistruoti. Preliminariosios sutarties 4.2 punkte numatyta, jog pardavėjas privalo užtikrinti, kad turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai visi turto dokumentai būtų tinkamai paruošti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tikėjosi, jog ieškovas viską sutvarkys, kaip buvo pats žadėjęs, tačiau ieškovui nepatvirtinus šio atsakovės paaiškinimo, labiau tikėtina, kad šalys susitarė, jog atsakovė turi pasirūpinti sklypo atidalijimo darbais. Nors atsakovė yra senyvo amžiaus, tačiau tai, kad Tai, kad atsakovė laikotarpiu, kuriuo iki termino sudaryti pagrindinę sutartį pabaigos atliko veiksmus, atidalijant turtą iš jos turimo žemės sklypo, leidžia daryti išvadą, kad ji suprato, jog preliminaria sutartimi jai teko pareiga sutvarkyti dokumentus, kad iš turimo sklypo būtų atidalintas 0,14 ha sklypas, kurį atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui, tačiau ta aplinkybė, jog ji nesiėmė veiksmų tokiam atidalijimui, leido teismui vertinti, kad atsakovės nevykdymas pareigos atidalinti sklypą, buvo priežastimi, dėl ko nebuvo sudaryta tarp šalių sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiomis preliminarios sutarties sąlygas, pagal kurias šalys susitarė dėl sklypo atidalijimo dokumentų paruošimo, t. y. 1.1 punkto dalį ir 4.2 punktą, nenurodė, kad ieškovas buvo įsipareigojęs organizuoti sklypo atidalijimo darbus, tik paaiškino, kad ji tikėjosi, jog tuos darbus atliks ieškovas, todėl darytina išvada, kad sklypo padalijimo darbai buvo atsakovės pareiga, ji turėjo paruošti turto pardavimo dokumentus, tačiau to nepadarė. Nors ieškovė yra senyvo amžiaus, tačiau atsakovės dukra A. K., kuri byloje buvo apklausta liudytoja, galėjo padėti atsakovei atlikti sklypo padalijimo darbus. Jos parodymai, kad susitarimo, jog ieškovas atliks žemės sklypo padalijimo darbus, tarp šalių nebuvo, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė prisiėmė įsipareigojimą atidalinti sklypą.
20. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos priešieškinys ir pripažinti negaliojančiu preliminarios sutarties 4.7 punktą, nurodo, kad teismas nevertino visų reikšmingų šio reikalavimo sprendimui aplinkybių, šalių nelygybės, įtvirtintos sutartyje. Kolegija sutinka su atsakovės skundo argumentais, jog teismo išvados dėl esminės šalių nelygybės, numatytos sutartyje, yra nepagrįstos. Teismas padarė išvadą, kad šalims susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą ir pan. Atsakovei priešieškinį grindžiant CK 6.228 straipsnio 1 dalimi, t. y. teigiant, kad sutartyje buvo numatyta esminė šalių nelygybė, pardavėjui numačius pareigą grąžinti tris kartus didesnę sumą, nei buvo sumokėtas avansas, jam neįvykdžius sutarties, o pirkėjui nenumačius jokios atsakomybės už sutarties nevykdymą, teismas turėjo daryti išvadą, dėl CK 6.228 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių, t. y. ar atsakovė neįgijo teisės atsisakyti sutarties 4.7 numatytos jai pareigos grąžinti ieškovui 3 kartus didesnę sumą, nei buvo sumokėtas avansas. Tai, kad atsakomybė už sutarties neįvykdymą sutartyje buvo numatyta tik atsakovei, yra esmine šalių nelygybe, todėl šalis, kurios atžvilgiu buvo numatyta nelygybė, įgijo teisę atsisakyti šios sąlygos. Nors atsakovė reiškė ieškinį pripažinti šį sutarties punktą negaliojančiu, tačiau nenurodė, kuriuo iš pagrindų, numatytų Civilinio kodekso Pirmos knygos II dalies IV skyriuje, sandoris pripažintinas negaliojančiu. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovas ją apgavo, tačiau vien tai, kad atsakovė neperskaitė sutarties sąlygos, nereiškia, kad ji buvo apgauta. Teismo išvada, kad nebuvo pateikta įrodymų, kurių pagrindu sutarties 4.7 punktas pripažintinas negaliojančiu, pagrįsta, tačiau teismas netaikė materialinės teisės normos, kurią turėjo taikyti, t. y. CK 6.228 straipsnio 1 dalies, ją taikant, pripažinus, kad sutartyje buvo numatyta esminė šalių nelygybė, kurios pagrindu ieškovas įgijo interesą nesudaryti sutarties, dėl to gauti didelę turtinę naudą, beveik atitinkančią turto rinkos kainą – 3000 Eur ( turto rinkos kaina 3243 Eur ), todėl atsakovė įgijo teisę atsisakyti grąžinti ieškovui 4.7 punkte numatytą sumą. Be to, nustatytos ir kitos aplinkybės, kurios yra reikšmingos, vertinant, ar šalis įgijo teisę atsisakyti sutarties ar jos atskiros dalies. Tai, kad atsakovė yra senyvo amžiaus žmogus ( gim. 1926 m. ), dėl to sudarydama sutartį veikė neapdairiai, t. y. pasirašė sutartį, kurios ypač jai nenaudingą tekstą paruošė ieškovas, kad nėra duomenų, jog ji turėtų derybų patirties, yra pagrindu daryti išvadai, kad ji įgijo teisę negrąžinti ieškovui sutartyje numatytos, kaip netesybos, sumos. Teismo sprendimas dalyje, kuria priteista ieškovui iš atsakovės 2000 Eur suma, panaikinti ir šioje dalyje ieškovo reikalavimus atmesti. Teismo sprendimas keistinas CPK 330 straipsnio pagrindu.
21. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsižvelgiant į tai, kokias išvadas kolegija padarė dėl dalinio tenkinimo atsakovės skundo. Pripažinus, kad atsakovui nepagrįstai buvo priteista 2000 Eur netesybų suma, kad atsakovas neturi teisės į netesybas dėl nesąžiningos sutarties sąlygos buvimo, nėra pagrindo jos padidinti, kaip prašo atsakovas, iki 3600 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Bylos duomenimis ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1760,00 Eur (1600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 160,00 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pirmosios instancijos teisme paduodant priešieškinį bei apeliacinį skundą.
23. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už apeliacinio skundo surašymą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 36 Eur žyminį mokestį. Be to, pateikė įrodymus patvirtinančius, kad patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų t. y. už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą.
25. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
26. Nagrinėjamu atveju, kadangi Z. N. buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistiną 90 Eur (45 Eur + 45 Eur – nuo 2000 Eur sumos) žyminio mokesčio suma už priešieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą. Kadangi šalims priteista suma apytiksliai vienoda, teismas nepriteisia pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to kadangi atsakovės apeliacinis skundas dalinai patenkintas, atsakovei iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 400 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti.
Rezoliucinę teismo sprendimo dalį išdėstyti: sekančiai – ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovės Z. N. ieškovui J. K. 1000,00 Eur sumokėto avanso, 800,00 Eur sumokėtos žemės sklypo sutartos kainos dalį ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 22 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovės Z. N. priešieškinį tenkinti dalinai ir pripažinti, kad ji turi teisę nevykdyti 2015 m. liepos 18 d. šalių sudarytos preliminarios pirkimo pardavimo sutarties 4.7 punkto. Priimti atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimų dalyje dėl 1800,00 Eur nuostolių atlyginimo ir bylą šioje dalyje nutraukti. Kitoje dalyje priešieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. K. atsakovei Z. N. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo J. K. į valstybės biudžetą 90 Eur žyminio mokesčio. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.