- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-08
- Bylos Nr.
- e2YT-14103-1104/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01657-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Suinteresuotas asmuo
- Ukmergės rajono savivaldybės administracija, R. Č.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Ukmergės rajono savivaldybės administracija, R. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.
2. Pareiškime nurodoma, kad VĮ Turto bankas yra gavusi iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pranešimą dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja, siekdama nustatyti šio buto savininkus, rinko duomenis ir dokumentus apie šį turtą. Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2024 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (6.8 Mr)18-3812 nurodė Turto bankui, kad šiuo butu galimai naudojosi tame pačiame name esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė R. Č. ir jos šeima, R. Č. pagal atsiųstą 1992 m. gruodžio 29 d. sutarties Nr. 2306 (ir kitų privatizavimo dokumentų) kopiją yra privatizavusi butą Nr. (duomenys neskelbtini), o dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) R. Č. paaiškino Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, kad jos vyras J. Č. ketino privatizuoti virš jų buto Nr. (duomenys neskelbtini), mansardos patalpose esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pateikė tik buto Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos bylą, nepasirašytą įkainojimo aktą ir mokėjimo pranešimą be parašų dėl lėšų nurašymo, privatizavimo sutarties nepateikė, nes R. Č. teigimu šis butas taip ir liko neprivatizuotas. Vilniaus regioninis valstybės archyvas atsakė Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, kad archyve saugomuose dokumentuose duomenų apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimą nerasta, savivaldybės administracijai nuvykus į vietą, nustatyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu niekas negyvena, naudojamas tik kaip sandėlis. Turto bankui telefonu susisiekus su R. Č. ji informavo, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo privatizuotas ir ji jokių veiksmų dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) įteisinimo savo vardu neketina imtis.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1959 m., kaip minėta, kaimyninis butas Nr. (duomenys neskelbtini) šiame pastate buvo privatizuotas, tačiau dėl pareiškėjo nurodomo buto Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų apie privatizavimą. Pastebėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka. Pareiškėjos įsitikinimu butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondą įeina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams-kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams-kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra duomenų apie buto privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad jis liko valstybės nuosavybe.
4. Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju butas buvo sukurtos kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotos (parduotos ar kitaip pagal įstatymus perleistos) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamos kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014 m. spalio 1 d. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra VĮ Turto bankas). Dėl šios priežasties buto įregistravimas valstybės nuosavybe leis VĮ Turto bankui įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas (el. b. l. 1-5).
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė. Patvirtina, kad pareiškime nurodytas nekilnojamas turtas (butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) nėra ir nebuvo Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybė, nėra įtrauktas į savivaldybės turto apskaitą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad šis turtas buvo perduotas savivaldybei kaip valstybės turtas. Prašo bylą nagrinėti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 61-63).
6. Suinteresuotas asmuo, R. Č., atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pareiškimas ir teismo procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
7. Pagal CPK 444, 445 straipsnius juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms šioms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Pareiškėjos teigimu, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1959 m., pareiškėja neturi jokių duomenų apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimą (el. b. l. 8-9, 36-37). Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. Ukmergės rajono savivaldybė raštu kreipėsi į pareiškėją priimti sprendimą dėl minimo pareiškime turto, kuris galimai yra bešeimininkis (el. b. l. 12). Į bylą pateiktas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio mėn. raštas patvirtina, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo faktą patvirtinantys dokumentai archyve nerasti (el. b. l. 36-52).
9. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. CK 97–98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą ir kt.) savininkė. Remiantis kasacinio teismo suformuota 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktika, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę buvo vykdomas Butų privatizavimo įstatymo, Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, jog aptariami butai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn. Suinteresuoti asmenys – Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir R. Č., pareiškėjos nurodytų aplinkybių taip pat neginčija.
10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustačius, kad aptariamas butas – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1959 metais buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, kuris valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka ar kitaip perleisti privačių fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn. Pareiškėjai neturint ir negalint gauti dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į nurodytą butą, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.
Įsiteisėjusį sprendimą siųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.