Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2016 m. balandžio 6 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 3,31 promilės neblaivumo laipsnis), konflikto metu spyrė koja vieną kartą savo dukrai A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), į pilvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. P. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad kiek prisimena, grįžo apie 15-16 val. į namus iš baro išgėręs grįžo ir nuėjo miegoti. Paskui, atrodo, buvo triukšmas, jis atsikėlė iš miegų neblaiviame stovyje, kaip nesavas jautėsi. Prieš tai konflikto su žmona nebuvo kilę, žmonos tada, kai jis grįžo nebuvo, nors ne viską prisimena. Atsimena, kad užėjo pas dukrą į kambarį, nes ar tai triukšmas buvo, ar su mama ji barėsi, dukra jam liepė išeiti iš kambario ir uždarė duris, jis atidarė duris ir ar pagąsdinti norėjo, ar kaip, spyrė jai koja ir pataikė, neatsimena kur, nestipriai spyrė, blogai pasielgė. Savo elgesį labai blogai vertina, gyvenime taip nėra buvę, labai skaudu, taip atsitiko, nes buvo gana neblaivus, ateityje taip nepasikartos, atsiprašė dukros, ji teigiamai į tai reagavo, jie susitaikė. Ateityje tikrai tokių įvykių nebus, namie dar kartą atsiprašys. Dukra gyvena kartu ir ateityje tikisi gyvens. Šiuo metu mažai buvo namuose, gyvena kitu adresu pas seserį, bet tarp jų su žmona nėra problemų, pykčių. Ateityje įsidarbins, jau laukia, kol direktorius paskambins, dirbs su betonvežiu.

Nukentėjusioji A. P. apklausiama teisme parodė, kad tėvas jos atsiprašė, ji jam atleido, sutinka taikytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusioji A. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2016 m. balandžio 6 d., apie 18.00 val., buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Grįžus motinai, tarp pastarosios ir tėvo įvyko žodinis konfliktas. Po to motina užėjo į jos kambarį. Paskui užėjo ir tėvas. Ji paprašė, kad jis išeitų. Jis neišėjo. Tada ji uždarė duris pati, tačiau jis vėl atsidarė duris ir spyrė jai su koja į pilvą. Nuo smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Tada ji iš karto paskambino į policiją. Anksčiau tėvas nėra jos mušęs, bet dažnai ją užgaulioja, kaltindamas, kad ji kažko nedaro, gyvena neteisingą gyvenimą. Jis minėjo, kad ji turės išeiti iš namų. Nuo pareiškimo ji atsisako, prašo su tėvu pravesti tik prevencinį pokalbį. Į ekspertus ji nesikreips, medikų pagalba nereikalinga. Tėvas su motina konfliktavo dėl pinigų, nuimtų nuo motinos sąskaitos. Motina dėl to jam pretenzijų dabar nebeturi, Jis PIN kodą žinojo. Po įvykio tėvas sakė, kad jai bus blogai, tačiau to nedetalizavo (b. l. 10-11).

Liudytoja G. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2016 m. balandžio 6 d., apie 17.30 val., grįžo iš darbo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Dukra A. buvo savo kambaryje, o vyras R. snaudė prie televizoriaus. Ji pažadino vyrą, nes turėjo jam priekaištų dėl alkoholiui išleidžiamų šeimos pinigų. Vyras dėl to supyko ir pradėjo konfliktuoti. Ji, nebenorėdama tęsti konflikto, nuėjo į dukters kambarį. Iš paskos ėjo ir vyras. Jis liko stovėti dukters kambario tarpdury. Dukra jam pasakė išeiti ir uždaryti duris, tačiau vyras nepakluso, atsakydamas, kad kur norės, ten ir bus. Tada dukra priėjusi uždarė duris, tačiau vyras jas vėl atidarė ir koja spyrė dukrai į pilvą. Pastaroji iš karto paėmė mobilaus ryšio telefoną ir iškvietė policiją. Medicininės pagalbos dukra atsisakė, nes sunkių pasekmių sukelta nebuvo. Vyras sakė, norėjo dukrą tik pagąsdinti (b. l. 15-16).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016 m. balandžio 6 d., apie 18.40 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), tėvas smurtauja prieš dukterį. Atvykus į vietą nustatytą, kad policiją kvietė A. P. Ji paaiškino, kad tėvas R. P. spyrė į pilvą ir grasino susidoroti. Pasak A. P., smurto yra buvę ir anksčiau (b. l. 7-8).

Iš alkotesterio kvito pažymos matyti, jog 2016 m. balandžio 6 d. 19.25 val. R. P. nustatytas 3.31 promilės neblaivumas (b. l. 29).

Iš asmens duomenų matyti, kad A. P. yra R. P. dukra (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kaltinamasis R. P. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad kiek prisimena, grįžo apie 15-16 val. į namus iš baro išgėręs grįžo ir nuėjo miegoti. Paskui, atrodo, buvo triukšmas, jis atsikėlė iš miegų neblaiviame stovyje, kaip nesavas jautėsi. Atsimena, kad užėjo pas dukrą į kambarį, nes ar tai triukšmas buvo, ar su mama ji barėsi, dukra jam liepė išeiti iš kambario ir uždarė duris, jis atidarė duris ir ar pagąsdinti norėjo, ar kaip, spyrė jai koja ir pataikė, neatsimena kur, nestipriai spyrė, blogai pasielgė. Tokie R. P. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, tokius kaltinamojo R. P. parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiosios A. P. parodymai apie tai, kad ji 2016 m. balandžio 6 d., apie 18.00 val., buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Grįžus motinai, tarp pastarosios ir tėvo įvyko žodinis konfliktas. Po to motina užėjo į jos kambarį. Paskui užėjo ir tėvas. Ji paprašė, kad jis išeitų. Jis neišėjo. Tada ji uždarė duris pati, tačiau jis vėl atsidarė duris ir spyrė jai su koja į pilvą. Nuo smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Tada ji iš karto paskambino į policiją. Nuo pareiškimo ji atsisako, prašo su tėvu pravesti tik prevencinį pokalbį (b. l. 10-11); liudytojos G. P. parodymai apie tai, kad ji 2016 m. balandžio 6 d., apie 17.30 val., grįžo iš darbo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Dukra A. buvo savo kambaryje, o vyras R. snaudė prie televizoriaus. Ji pažadino vyrą, nes turėjo jam priekaištų dėl alkoholiui išleidžiamų šeimos pinigų. Vyras dėl to supyko ir pradėjo konfliktuoti. Ji, nebenorėdama tęsti konflikto, nuėjo į dukters kambarį. Iš paskos ėjo ir vyras. Jis liko stovėti dukters kambario tarpdury. Dukra jam pasakė išeiti ir uždaryti duris, tačiau vyras nepakluso, atsakydamas, kad kur norės, ten ir bus. Tada dukra priėjusi uždarė duris, tačiau vyras jas vėl atidarė ir koja spyrė dukrai į pilvą. Pastaroji iš karto paėmė mobilaus ryšio telefoną ir iškvietė policiją (b. l. 15-16); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. balandžio 6 d., apie 18.40 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), tėvas smurtauja prieš dukterį. Atvykus į vietą nustatytą, kad policiją kvietė A. P. Ji paaiškino, kad tėvas R. P. spyrė į pilvą ir grasino susidoroti. Pasak A. P., smurto yra buvę ir anksčiau (b. l. 7-8). Iš alkotesterio kvito pažymos matyti, jog 2016 m. balandžio 6 d. 19.25 val. R. P. nustatytas 3.31 promilės neblaivumas (b. l. 29). Tuo tarpu iš asmens duomenų matyti, kad A. P. yra R. P. dukra (b. l. 30).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai A. P. į pilvą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Pažymėtina, kad A. P. yra kaltinamojo R. P. dukra, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, nes iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2016 m. balandžio 6 d. 19.25 val. R. P. nustatytas 3.31 promilės neblaivumas.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo R. P.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis R. P. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiosios dukros atsiprašė. Nukentėjusioji A. P. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepateikė. R. P. anksčiau neteistas, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R. P. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas R. P. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Teismas nenustatė pagrindų skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemones – išdirbti 20 valandų nemokamų darbų ir įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis pareiškė, kad šiuo metu laukia darbo patvirtinimo iš įmonės direktoriaus, ir iš esmės jau yra įsidarbinęs, todėl nemokamų darbų skyrimas teismo vertinimu, nepagrįstai pernelyg apsunkintų jo padėtį ir galimybes įsidarbinti bei vykdyti tiesiogine darbo funkcijas. Tuo tarpu dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, smurto artimoje aplinkoje bylose paprastai skiriamas asmenims, sistemingai smurtaujantiems prieš artimuosius. Šiuo gi atveju jokių duomenų, kad R. P. būtų anksčiau smurtavęs prieš artimuosius byloje nėra. Priešingai, nukentėjusioji A. P. parodė, kad tai buvo pirmas kartas. Teismo vertinimu, vien BK 38 straipsnio taikymas sukelia kaltinamajam pakankamas teisines pasekmes, kurios numatytos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, o tai šios bylos kontekste laikytina pakankamomis priemonėmis siekiant pakeisti kaltinamojo R. P. elgesį.

R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą iš kaltinamojo R. P. priteisti 23,16 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Šis prašymas netenkintinas. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas būtinas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, valstybei kyla pareiga užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl šiuo atveju minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. P. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.