Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2013-08-14 · Byla Nr. A2.6.-9389-784/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-08-14
Bylos Nr.
A2.6.-9389-784/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Pažeidėjas
R. T.
Kategorijos
  • 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6-9389-784/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08675-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 39.3; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2013-07-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-2767499-13 už tai, kad jis 2013 m. liepos 10 d. 09.45 val. Liepkalnio g. 184, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz 250, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neištraukė iš kuro bako kuro pistoleto, pradėjo važiuoti ir nutraukė kuro žarną. Eismo įvykio metu buvo apgadintas kuro pistoletas ir žarna. Iš eismo įvykio pasitraukė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus, tai yra padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Iš R. T. 2013-07-16 paaiškinimo matyti, kad jis 2013-07-10 vairavo automobilį Mercedes Benz 250, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jam. Važiavo Liepkalnio gatve iš Rudaminos link Vilniaus. Norėdamas prisipilti degalų, užsuko į degalinę, įstatė pistoletą į baką ir nuėjo susimokėti, bet degalinės darbuotoja buvo labai užsiėmusi, tad po dešimties minučių grįžo į automobilį ir išvažiavo nepastebėjęs, kad nutraukė degalinės žarną. Apie įvykį sužinojo po savaitės, kai jam paskambino iš kelių policijos (b.l. 9). Teismo posėdyje R. T. šias aplinkybes iš esmės patvirtino.

Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio patrulio R. Z. 2013-07-10 tarnybinio pranešimo nustatyta, jog 2013-07-10, 09.45 val. Vilniuje, Liepkalnio g. 184, kuro kolonėlėje automobilis apgadino kuro užpylimo kolonėlę. Operatorė paaiškino, kad automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas neišėmęs iš automobilio kuro bako, kuro užpylimo pistoleto, nuvažiavo, taip apgadindamas kuro užpylimo kolonėlę (b.l. 4).

Iš S. S. 2013-07-10 paaiškinimo nustatyta, kad 2013 m. liepos 10 d. 09.45 val. į deglinę atvažiavo vyras, užsipylė degalų, priėjo prie kasos, bet vėl išėjo, sėdo į mašiną ir išvažiavo neįstatydamas pistoleto nuo kuro atgal į kolonėlę. Ji pamačiusi, kad neįstato pistoleto, išbėgo, o jis išvažiavo, žiūrėjo į tą pusę, bet jos nepamatė. Automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Mercebez, automobilį vairavo vyras, maždaug 35 metų (b.l.6).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

ATPK 9 straipsnis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojami du teisės pažeidimai – ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimas ir ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimas už KET 9, 234 punktų reikalavimų nesilaikymą.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal KET 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. 2AT-10/2012, kurioje buvo sprendžiama analogiška pagal faktines aplinkybes situacija, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad KET 9 punktas nustato tik bendrojo pobūdžio pareigą visiems eismo dalyviams būti atsargiems <...>, nekelti pavojaus <...> ir šis KET punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK pagrindas. Kaip matyti iš R. T. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jis administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 traukiamas būtent už tai, kad prieš pradėdamas važiuoti neatjungė kuro užpylimo žarnos, neįsitikino, kad važiuoti yra saugu ir važiuodamas nutraukė kuro užpylimo žarną ir tuopažeidė KET 9 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką darytina išvada, kad R. T. veiksmuose nėra ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi jis savo veiksmais apgadino ne kito eismo dalyvio, o degalinės turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes R. T. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant jo veiksmuose ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

ATPK 130 str. 1 d. numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

R. T. paaiškino, jog pamiršo, kad neištraukė iš kuro bako kuro užpylimo žarnos ir išvažiavo, taip pat operatorė S. S. nurodė, jog vairuotojas išėjęs į mašiną sėdo ir išvažiavo, ji bandė vytis, bet vairuotojas jos nematė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados dėl R. T. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių R. T. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo R. T. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis