- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-12-27
- Bylos Nr.
- 1-593-298/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64636-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- J. V.
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Rondomanskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-593-298/2017 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
J. V. (V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtinid., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini, Grigaičių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r., nevedęs, bedarbis, pagrindinio išsilavinimo, teistas:
1) Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį 20 parų arešto bausme, kuris vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 2 dalį 1 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausme;
3) Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme;
4) Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5) Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme;
6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;
7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent jis:
2017 m. gruodžio 11 apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamajame vagonėlyje-namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini, Grigaičių kaime, Šatrininkų sen., Vilniaus r., priklausančiame G. V. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną G. V., tai yra tyčia vieną kartą spyrė koja ir tris kartus ranka sudavė motinai G. V. į veidą, padarydamas poodinės kraujosruvas abiejų akių vokuose ir kairiame skruoste, odos nubrozdinimą kairiame žande, daugybines smulkias muštines žaizdeles kairės akies viršutiniame voke, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai G. V. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
J. V. dėl jam pareikštos įtarimo prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su tėvais namelyje, esančiame Vilniaus r., Šatrininkų sen., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini. Tai vagonėlis, perdarytas kaip gyvenamasis namas. Jis priklauso motinai G. V.. 2017 m. gruodžio 11 d. vakare kartu su motina ir kaimynu vartojo alkoholinius gėrimus. Kaimynas išėjo namo, jie liko dviese su motina. Nežino kodėl, nes dėl girtumo neprisimena, rankos plaštaka sudavė apie 4 kartus motinai į veidą. Gali būti, kad spyrė motinai koja. Motinai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, lūpa buvo kraujuota. Nukentėjusiajai negrasino. Po to, kai sudavė motinai smūgius, apsisuko ir išėjo į parduotuvę, nusipirko alaus ir pas kaimyną gėrė. Po kiek laiko pamatė, kad prie jų namelio stovi policijos pareigūnai. Suprato, kad juos iškvietė motina, todėl grįžo namo. Dėl padarytos veikos gailisi. Jo poelgiui įtakos turėjo alkoholis. Savo motinos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi (b. l. 41-42)
Be visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis: nukentėjusios G. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad su sūnumi J. V. gyvena vagonėlyje-namelyje, esančiame Vilniaus r., Šatrininkų sen., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini. Jis perdarytas kaip gyvenamasis namas. Anksčiau sūnus prieš ją niekada nenaudojo smurto. 2017 m. gruodžio 11 d. ji su sūnumi ir kaimynu vartojo alkoholinius gėrimus. Kaimynui išėjus, sūnus jai padavė pinigų ir liepė nueiti į parduotuvę nupirkti alaus. Jai atsisakius, sūnus pasidarė agresyvus. Jis priėjo prie jos ir vieną kartą koja sudavė jai į veidą, po to apie tris kartus ranka sudavė per veidą. Jai pradėjo bėgti kraujas. Po kiek laiko J. V. ją pažiūrėjo ir pasakęs, kad ji atleistų, išėjo iš namų. Pastarasis jai negrasino. J. V. išėjus, atėjo jos sesuo, kuri iškvietė policija ir greitąją medicinos tarnybą. Atvykę medikai konstatavo sumušimą. J. V. jos atsiprašė, ji jam atleido. Mano, kad pastarasis pasitaisė (b. l. 20, 27-28); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G4092/2017(01), kurioje nurodyta, kad remiantis G. V. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, G. V. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir kairiame skruoste, odos nubrozdinimas kairiame žande, daugybinės smulkios muštinės žaizdelės kairės akies viršutiniame voke. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-12-11. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir daugybinės smulkios muštinės žaizdelės kairės akies viršutiniame voke galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairiame skruoste galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimas kairiame žande galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai nėra būdingi smūgių sudavimui veido sritimi kitam asmeniui. Nustatytuose kūno sužalojimuose nėra požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą (b. l. 25-26); Vilniaus AVPK KP NVRS tyrėjo R. R. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2017 m. gruodžio 11 d. apie 18.00 val. vagonėlyje, adresu Vilniaus r., Šatrininkų sen., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini, neblaivus sūnus J. V. sudavė motinai G. V. keturis kartus į veido sritį, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą (b. l. 2); Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis Vilniaus r., Šatrininkų sen., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini (b. l. 14-16); Alkoholio matuoklio panaudojimo kvitu, iš kurio matyti, kad J. V. 2017 m. gruodžio 11 d. 19.54 val. buvo nustatytas 2,58 prom. girtumas (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2017 m. gruodžio 11 apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamajame vagonėlyje-namelyje, esančiame Pergalės g. 45 , Grigaičių kaime, Šatrininkų sen., Vilniaus r., priklausančiame G. V., panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną G. V., tai yra tyčia vieną kartą spyrė koja ir tris kartus ranka sudavė motinai G. V. į veidą, padarydamas poodinės kraujosruvas abiejų akių vokuose ir kairiame skruoste, odos nubrozdinimą kairiame žande, daugybines smulkias muštines žaizdeles kairės akies viršutiniame voke, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai G. V. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos pavojingumo laipsnį, kad ji priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į kaltinamojo asmenybę, kuris niekur nedirba, 7 kartus teistas (b. l. 47-50), baustas administracine tvarka (b. l. 56-61), į tai, kad yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad jis neprieštarauja jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jam skirtina prokurorės pareiškime siūlomos rūšies ir dydžio bausmė. Baudžiamąją bylą užbaigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.). Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, kai J. V. buvo sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. gruodžio 11 d. 19.40 val. iki 2017 m. gruodžio 12 d. 11.50 val. t. y. viena para (b. l. 30, 35).
Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 43).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. V. (V.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.
V. B. kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 iki 30 (trisdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
V. B. kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 11 d. 19.40 val. iki 2017 m. gruodžio 12 d. 11.50 val. t. y. vieną parą, kai viena kardomojo kalinimo diena prilyginama vienai arešto parai ir galutine bausme skirti 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
I. J. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.