Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas D. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 93-68 netaikyti nuteistajam D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2007-01-23 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 str., 111str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., skirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 m. 3 mėn. 7 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-01-22).

Bausmės pradžia – 2006-04-29, bausmės pabaiga 2017-04-29.

D. V. tokį Komisijos sprendimą apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. kovo 16 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. V. skundą dėl Komisijos 2015 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 93-68 motyvuojant tuo, kad Komisijos 2015 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 93-68 netaikyti nuteistajam D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. V. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas tiek Komisijai, tiek teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Priešingai nei mano nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į bausmės tikslus bei visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas pakartotinis visuomenės interesų ar teisingumo principo gynimas.

Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nuosprendžiu skirdamas 11 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sąlygų sušvelninimo. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau tik teismas sprendžia, ar jos pakanka išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės apribojimus, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti švelnesne bausmės forma. Pažymėtina, kad teismas, darydamas išvadas, yra savarankiškas bei nepriklausomas ir vadovaujasi tik įstatymais, todėl jo nevaržo Komisijos sprendimas ar prokuroro atsiliepime išdėstyta nuomonė, jei teismas padaro priešingas išvadas. Šiuo atveju, žemesnės instancijos teismas, įvertinęs visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, sutiko su Komisijos išvadomis, kad D. V. nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo.

Tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad D. V. jau yra atlikęs didesnę, nei įstatyme nustatyta, laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. klausimą, tačiau nėra vieno iš formaliųjų pagrindų, numatytų BVK 157 str. 1 d. – nuteistasis nėra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos vienos iš priemonių – ieškoti galimybių dengti teismo priteistą civilinį ieškinį. Laisvės atėmimo bausmę D. V. atlieka paprastosios grupės sąlygomis už dvi nusikalstamas veikas – sunkų (sunkus sveikatos sutrikdymas) ir labai sunkų nusikaltimą (nužudymas). Bausmės atlikimo laikotarpiu jis penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir vidaus režimo reikalavimus, dėl to tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis ir buvo perkeltas iš lengvosios į paprastąją grupę, nuobaudos nebegalioja. Per bausmės laiką buvo aštuonis kartus skatintas. D. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ – 36 balai (žema), pagal HCR-20 smurto rizikos vertinimo schemą, jo pakartotinio smurtinio nusikaltimo elgesio rizika taip pat žema, tačiau pakartotinio smurtinio nusikaltimo riziką padidina jo savivokos stoka (savo netinkamo elgesio pateisinimas) bei nuostatos (pilnos atsakomybės už savo elgesį nepriėmimas).

Atmestinas nuteistojo skundo argumentas, jog teismas, atmesdamas skundą, neatsižvelgė į tai, kad yra jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jog tiek pagal „OASys“, tiek pagal HCR-20 nusikalstamumo vertinimo sistemas jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, kad jis pataisos namuose baigė vidurinę mokyklą, šiuo metu dirba ir neakivaizdžiai mokosi profesinio rengimo mokykloje, kad už aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje yra skatintas 8 kartus, neturi galiojančių nuobaudų. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas savo nutartyje aptarė visas šias aplinkybes, tačiau nurodė, kad Psichologinės tarnybos bei Socialinio tyrimo išvadose nurodoma, kad nuteistasis nepastebi, jog problemos, buvusios anksčiau, vis dar egzistuoja ar tikėtina, jog jos gali atsirasti vėl, nuteistasis atmeta jam pasiūlytas alternatyvas kaip pernelyg komplikuotas, sudėtingas ar per brangias, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, patikrinęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 27 d. nutarime Nr. 93-68 išdėstytas aplinkybes ir padarytą sprendimą netaikyti nuteistajam D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, savo nutartyje pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo, tinkamai argumentavo savo sutikimą su Komisijos išvadomis, kad lygtiniam paleidimui nėra vieno iš formaliųjų pagrindų, numatytų BVK 157 str. 1 d. – nuteistasis nėra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos vienos iš priemonių, be to, netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei LR bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,

nutaria:

nuteistojo D. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.