Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2006 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad ūkininkas A. K. leido savo ūkyje dirbti asmenims, nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, ir pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 99 straipsnio 2 ir 3 dalis. A. K. ūkyje nelegaliai dirbo šie asmenys: V. P. dirbo įvairius darbus bei atliko melžėjos pareigas nuo 2004 m. rugpjūčio 15 d. iki 2006 m. rugpjūčio 20 d.; G. M. dirbo melžėja nuo 2006 m. kovo mėnesio iki 2006 m. rugpjūčio 18 d.; A. S. vežė mėšlą, valė fermą ir šėrė karves nuo 2006 m. gegužės mėnesio iki 2006 m. rugpjūčio 18 d.; J. A. dirbo melžėja nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. iki 2006 m. rugpjūčio 20 d.; V. Č. dirbo darbus, susijusius su gyvulių priežiūra, bei kitus pagalbinius darbus nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. iki 2006 m. rugpjūčio 20 d..

II.

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius nurodo, kad A. K. leido jo ūkyje nelegaliai dirbti penkiems asmenims ir pagrįstai dėl to buvo nubaustas. Padarytas pažeidimas yra įrodytas. Taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą nei skyrė pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apelianto ūkyje nelegaliai dirbo penki asmenys, ir pagrįstai apeliantą nubaudė už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Tačiau teismas nepakankamai motyvavo administracinės nuobaudos dydžio nustatymą ir paskyrė apeliantui per griežtą nuobaudą. Šie teismo nutarimo trūkumai turi būti ištaisyti ir nutarimas turi būti pakeistas.

A. S. ir G. M. nelegalaus darbo faktas yra įrodytas bylos medžiaga ir apelianto prisipažinimu. Šie asmenys pas apeliantą dirbo tik kelis mėnesius, su jais dar nebuvo sutarta dėl nuolatinio darbo ir jie buvo priimti dirbti bandomajam laikotarpiui. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas padėjo išaiškinti pažeidimą, dėl jo prisipažino ir gailėjosi (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė), į apelianto asmenybę (anksčiau apeliantas nebaustas) bei jo šeimyninę padėtį (išlaiko du nepilnamečius vaikus), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, kolegija mano, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsnį ir skirti apeliantui švelnesnę nuobaudą nei numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kolegijos nuomone, šiuo atveju teisinga nuobauda būtų po 1000 Lt baudos paskyrimas apeliantui už kiekvieną iš prieš tai paminėtų dviejų nelegaliai dirbusių asmenų (A. S. ir G. M.).

V. Č. ir J. A. nelegalaus darbo faktas taip pat yra įrodytas bylos medžiaga ir apelianto paaiškinimais. Šie asmenys, laikydamiesi apelianto nustatytos gyvulių priežiūros tvarkos, dirbo pas apeliantą be rašytinių darbo sutarčių tris dienas šėriko bei piemens ir melžėjos darbus už atlygį. Tai, kad šiuo atveju buvo atsilyginama už darbą ne pinigine forma, esmės nekeičia. Šiuo atveju buvo atsiradę darbo teisiniai santykiai. Laikyti šiuos santykius talkininkavimo santykiais nėra pagrindo. Taigi, apeliantas dėl minėtų dviejų asmenų darbo faktų taip pat turi būti baudžiamas. Tačiau, atsižvelgdama į trumpą nelegalaus darbo laikotarpį, į tai, jog su V. Č. ir J. A. vėliau buvo sudarytos darbo sutartys, į tai, jog apeliantas pripažino minėtus šių asmenų darbo faktus ir padėjo tyrimui (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė), į apelianto asmenybę (anksčiau apeliantas nebaustas) bei jo šeimyninę padėtį (išlaiko du nepilnamečius vaikus), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, kolegija mano, jog šiuo atveju taip pat yra pagrindas taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsnį ir skirti apeliantui švelnesnę nuobaudą nei numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kolegijos nuomone, šiuo atveju teisinga nuobauda būtų po 1000 Lt baudos paskyrimas apeliantui už kiekvieną iš prieš tai paminėtų dviejų nelegaliai dirbusių asmenų (J. A. ir V. Č.).

Bylos medžiaga bei apelianto paaiškinimai taip pat įrodo ir V. P. nelegalaus darbo faktą. V. P. pas apeliantą nuolatos (dvejus metus) dirbo melžėjos bei kitus darbus ir jai už tai buvo mokamas užmokestis. Laikyti V. P. darbą pas apeliantą talkininkavimu nėra jokio pagrindo. Tai, jog V. P. yra apelianto sesuo, neturi reikšmės ginčo teisinių santykių kvalifikavimui. Tarp jos ir apelianto buvo atsiradę darbo teisiniai santykiai, tačiau rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta. Todėl apeliantas turi būti baudžiamas ir dėl šio nelegalaus darbo fakto. Atsižvelgdama į tai, jog apeliantas pripažino šį darbo faktą ir padėjo tyrimui (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė), į apelianto asmenybę (anksčiau apeliantas nebaustas) bei jo šeimyninę padėtį (išlaiko du nepilnamečius vaikus), į Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, kolegija mano, jog apeliantui už V. P. nelegalaus darbo faktą skirtina Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos minimumą atitinkanti nuobauda – 3000 Lt bauda. Šiuo atveju Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsnis negali būti taikomas, nes V. P. nelegaliai dirbo ilgą laiko tarpą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantui turi būti skiriama galutinė 7000 Lt bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarimą pakeisti.

A. K. vietoje paskirtos 12000 Lt (dvylikos tūkstančių litų) baudos skirti 7000 Lt (septynių tūkstančių litų) baudą.

Nutartis neskundžiama.