Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M. (I. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1950-02-15 Gorodenko r., Ukrainoje, ukrainietis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis I. M. (I. M.) kėsinosi sunkiai sutrikdyti O. M. sveikatą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji išvengė sunkių padarinių, o būtent 2011 m. gegužės 24 d. apie 18 val. O. M. priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu žinodamas, kad sieros rūgštis yra agresyvi medžiaga, pagrasinęs O. M. „išplikyti akis", matydamas, kad šalia O. M. sėdi jų sūnus M. M.. t.y. siekdamas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, pylė sieros rūgštimi O. M. į veido sritį, tačiau O. M. pasilenkus ir taip išvengus sunkių pasekmių, užpylė rūgštį jai ant nugaros, M. M. ant rankos bei ant nugaros. Dėl nudeginimo sieros rūgštimi nukentėjusiajai O. M. padarytas kairio peties ir nugaros kairės pusės pirmo laipsnio cheminis nudegimas, o netoliese sėdinčiam sūnui M. M. padarytas kairės rankos ir nugaros cheminis nudegimas, apimantis iki 10 procentų kūno paviršiaus, kas atitinka nežymius sveikatos sutrikdymus.

Kaltinamasis I. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-05-24 apie 18 val. nuėjo pas buvusią žmoną O. M. prašyti, kad ji priimtų jį gyventi kartu, bet ji taikytis nesutiko. Jis buvo neblaivus. Tada nuėjo į sandėliuką, kur jis laikė įvairius daiktus ir paėmė neatskiestos sieros rūgšties, kurią naudoja akumuliatoriams. Sugalvojo pagąsdinti O. M.. Atėjęs jos paklausė, ar ji priims jį gyventi. Kadangi žmona nesutiko taikytis, todėl jis pasakė, kad ją apipils rūgštimi ir iš inercijos pylė stiklainyje buvusiu skysčiu. Rūgšties buvo apie 25 ml. O. M. šaukdama pašoko, pašoko ir toliau sėdėjęs sūnus M. M.. Ar jam kliuvo, nematė. Sūnus pribėgęs jį pradėjo spardyti, mušti, bet kai pasakė, kad jam griaužia, pasitraukė. Tikslo sužaloti neturėjo, norėjo tik pagąsdinti, žinojo, kad sieros rūgštis pavojinga. Taip pasielgė dėl girtumo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji O. M. parodė, kad 2011-05-24 apie 18 val. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus buvęs sutuoktinis I. M.. Jis norėjo, susitaikyti su ja ir grįžti gyventi kartu. Jai nesutikus taikytis, I. M. nuėjo į lauko virtuvę rinktis daiktų. Išeidamas į ausį pašnibždėjo „aš tau akis išplikysiu". Po kelių minučių grįžęs piktai paklausė, ar ji taikysis su juo, ar ne. Jai atsakius, kad ne, jis už nugaros turėtu stiklainyje skysčiu pylė jai į veidą. Ji spėjo pasilenkti ir skystis kliuvo jai ant galvos, nugaros bei ant sūnaus M. M.. Sūnus sulaikė I. M. ir laikė prispaudęs, tačiau greitai paleido, nes pradėjo deginti ranką. Išbėgęs į lauką ėmė praustis. Jai buvo nudegintas kairys petys.

Savo parodymus O. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 84-89, t. 1)

Nukentėjusysis M. M. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. 2011 m. gegužės 24 d. jis atsikėlęs iš miego išgirdo, kad yra atėjęs tėvas ir barasi sus mama. Nuėjęs į tą kambarį kur buvo tėvai, įsijungė televizorių. Tėvas mamos klausė ar ši jį priims gyventi, bet mama sakė, kad nepriims. Tada tėvas jo paprašė įleisti į lauko virtuvę pasiimti daiktų. Jis įleido tėvą į virtuvėlę, o pats grįžo į kambarį ir atsisėdo į tą pačią vietą – ant sofos. Po kokių 5 – 7 minučių į kambarį grįžo tėvas ir kažko motinos paklausė. Mamai atsisakius jį priimti, staiga pajuto, kad kažkas užtiško jam ant rankos ir nugaros ir pradėjo perštėti. Užpylęs tėvas bandė bėgti ir pargriuvo. Jis tėvui vieną kartą įspyrė, tačiau jam pradėjo skaudėti kūną ir jis nubėgo praustis vandeniu.

Iš 2011-05-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti kad, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Atlikus apžiūrą, paimtas stiklainis su tamsiu skysčiu, pilkos spalvos marškinėliai ir juodas sportinis megztinis ( b.l. 9 – 13, t. 1).

2011-05-25 daiktų apžiūros metu apžiūrėti marškinėliai, ant kurių matosi daugybinės medžiagos pažeidimo vietos, t.y. skylės tamsiais kraštais, ir juodas sportinis megztinis, kurio nugaros kairėje pusėje pažeista medžiaga ( b.l. 14 – 17, t. 1).

Iš specialisto išvados Nr. G 990/11(04) matyti, kad M. M. padaryti sužalojimai: kairės rankos ir nugaros cheminis nudegimas, apimantis iki 10 % kūno paviršiaus; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas sieros rūgštimi, sužalojimas nėra pavojingas gyvybei ( b.l. 22, t. 1).

2011-06-06 apžiūrėjus stiklinį indą, paimtą iš įvykio vietos, matyti, kad jame yra tamsios spalvos nenustatytos medžiagos skystis, jo kiekis neišmatuotas ( b.l. 38 – 40, t. 1).

Iš 2011-08-19 specialisto išvados Nr. 140-(3845)-ISl-4765 matyti, kad tyrimui pateiktame stiklainyje yra sieros rūgštis; ji yra agresyvi medžiaga ( b.l. 46 – 47, t. 1).

Iš 2011-09-16 specialisto išvados Nr. 140-(5682)-ISl-5321 matyti, kad tyrimui pateiktos sieros rūgšties koncentracija yra 92 %; tirti pateikta sieros rūgštis yra juodos spalvos ( b.l. 46 - 47, 53, t. 1).

Teismo medicinos ekspertas R. O. paaiškino, kad iš pateiktų drabužių negali tiksliai nurodyti sieros rūgšties kiekio, nes tai priklauso nuo jos koncentracijos, drabužių poveikio vandeniu. Pagal O. M. ir M. M. padarytus sužalojimus negali nurodyti sieros rūgšties kiekio. Sieros rūgštis yra labai stiprus antikorozinis destrukcinis nuodas, kuo stipresnė rūgšties koncentracija, tuo stipresnis poveikis odai ir gilesniems kūno audiniams. Kadangi sieros rūgštis buvo užpilti ant O. M. ir M. M. rūbų ir nukentėję žmonės, pajutę griaužiantį rūgšties poveikį, puolė pilti ant savęs didelį kiekį vandens, iš karto nusirengė rūbus, todėl kūno sužalojimas gavosi nežymus. Jei nukentėję nebūtų turėję galimybės pasinaudoti vandeniu, tai jie galėjo patirti labai sunkius kūno destrukcinius sužalojimus. Patekus į akis tokios - 92 % koncentracijos rūgščiai, nukentėjusioji galėjo patirti negrįžtamus, sunkaus laipsnio sužalojimus.

Iš specialisto išvados Nr. 1002/11(04) matyti, kad O. M. padarytas kairio peties ir nugaros kairės pusės odos cheminis nudegimas pirmo laipsnio. Jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas chemiškai aktyviu skysčiu, galimai rūgštimi, sužalojimas nesukėlė nukentėjusiosios gyvybei pavojingos būsenos ( b.l. 73, t. 1).

Iš alkotesterio šaknelės matyti, kad 2011-05-24 22.19 val. I. M. nustatytas 0,61 promilės girtumas ( b.l. 105, t. 1)

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Kaltinamasis I. M. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad pylė sieros rūgštį ant žmonos, norėdamas ją pagąsdinti, tačiau sužaloti nenorėjo, nors ir žinojo, kad sieros rūgštis pavojinga.

Spręsdamas kaltinamojo I. M. kaltės dėl O. M. ir M. M. sužalojimo klausimą, teismas remiasi nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvadomis, o taip pat ir paties kaltinamojo I. M. parodymais. Teismas vadovaujasi šiais įrodymais, kadangi jie patvirtina vieni kitus bei bylai reikšmingas aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad O. M. ir M. M. sužalojimai padaryti chemiškai aktyviu skysčiu, galimai rūgštimi (1 t., 22 ir 73 b. l.). Šis specialistų nurodytas nukentėjusiųjų sužalojimo padarymo mechanizmas bei sužalojimų lokalizacija visiškai atitinka nukentėjusios O. M. ir nukentėjusiojo M. M. sužalojimo aplinkybėms.

Tokiu būdu, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei sugretinęs įrodymus tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, kad kaltinamasis turėdamas tyčią sunkiai sužaloti nukentėjusiąją, tyčia pylė sieros rūgštimi nukentėjusiajai O. M.. Nors kaltinamasis ir nurodė, kad jis nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatos, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Tai patvirtina aplinkybė, kad kaltinamasis naudojo agresyvią medžiagą – 92 % koncentracijos sieros rūgštį, prieš tai išreiškęs grasinimus išplikyti nukentėjusiajai O. M. akis. Kaltinamasis siekė sunkių pasekmių – atimti jai regėjimą, tačiau pasiekti šio tikslo jam nepavyko, nes nukentėjusioji pasilenkė ir dėl to išvengė sunkių pasekmių, t.y. skysčio patekimo į akis. Nukentėjusioji O. M. išvengė ir gilių nudegimų ant kūno ir galvos dėl to, kad laiku vandeniu nusiplovė užtiškusią sieros rūgštį.

Byloje nustatytos faktinės įvykio eigos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis sąmoningai žinodamas, kad rankose turi sieros rūgštį, ja pylė nukentėjusiajai į veidą. Akivaizdu, kad kaltinamasis, kaip normalios psichikos žmogus, žinodamas, kad sieros rūgštis yra labai stiprus antikorozinis destrukcinis nuodas, suprato savo veiksmų pavojingumą nukentėjusios sveikatai ir tai suvokdamas numatė, kad gali padaryti nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis O. M. atžvilgiu veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai gali būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir to siekė.

Įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad I. M. 2011 m. gegužės 24 d. apie 18 val. kėsinosi sunkiai sutrikdyti sveikatą O. M., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji pasilenkė ir sieros rūgštis nepataikė jai į akis. Nukentėjusioji nedelsiant skystį nusiplovė vandeniu ir tuo išvengė sunkių padarinių. Ši I. M. nusikalstama veika atitinka LR BK 22 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Spręsdamas kaltinamojo I. M. kaltės dėl M. M. sužalojimo klausimą, teismas remiasi nukentėjusiųjų, paties kaltinamojo parodymais, specialisto išvadomis.

Kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis I. M. siekė sužaloti ne sūnų M. M., o buvusią žmoną O. M., tačiau, šiai pasilenkus, rūgštis pateko ant netoliese buvusio M. M.. Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusieji. Kaltinamasis I. M. teigė, kad sūnaus sužaloti nenorėjo, pildamas rūgštį ant O. M., nes kambaryje jo nepastebėjo. Iš to seka išvada, kad kaltinamasis I. M. nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu neveikė tiesiogine tyčia, todėl jo veikos negalima kvalifikuoti kaip pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti M. M. sveikatą.

LR BK 22 str. numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas – kryptinga, tikslinga veika, todėl padaromas tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti iš anksto apgalvota ar staiga kilusi, konkreti ar alternatyvi. Taigi, nenustačius kaltinamojo veikoje būtinojo subjektyvaus požymio – tiesioginės tyčios, veika kvalifikuotina pagal nusikalstamos veikos pasekmes. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam M. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 22 b.l.), taigi I. M. veika atitinka LR BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad I. M. 2011 m. gegužės 24 d. apie 18 val. smurtaudamas nežymiai sužalojo M. M.. Ši I. M. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 1 d.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

I. M. atsakomybę lengvinančių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam I. M. už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis I. M. padarė vieną sunkų (BK 11 str. 6 d.) ir vieną nesunkų nusikaltimus (BK 11 str. 3 d. ), anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojami neigiamai (b.l. 164 - 167, t. 1), nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama ir į tai, kad sunkus nusikaltimas padarytas pasikėsinimo stadijoje.

Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Įvertinęs kaltinamojo I. M. asmenybę bei byloje nustatytas aplinkybes, darančias įtaką padaryto nusikaltimo pavojingumui, bei įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijos griežtumą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam I. M. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, negu šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 583,65 Lt dydžio civilinį ieškinį (b.l. 30 - 36, t. 1). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusioji O. M. pareiškė civilinį ieškinį 5000 litų dydžio neturtinei ir 136,45 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti (b.l. 75 - 77, t. 1)

Nepilnamečio nukentėjusiojo M. M. atstovė pagal įstatymą O. M. pareiškė civilinį ieškinį M. M. naudai 5000 litų dydžio neturtinei ir 136,45 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti (b. l. 80-82, t.1).

Abu nukentėjusieji teisiamajame posėdyje civilinių ieškinių tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė. Todėl procesas dėl nukentėjusiųjų O. M. ir M. M. civilinių ieškinių nutrauktinas (LR BPK 107 str.).

Kaltinamasis privalo Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centrui atlyginti 425.58 Lt proceso išlaidas turėtas už objektų cheminį tyrimą (b.l. 45, 52, t. 1.).

Pilkos spalvos marškinėlius, juodas sportinis švarkelis, kurie saugomi Joniškio rajono PK, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-307 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. M. (I. M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d.. ir nuteisti:

pagal BK 135 str. 1 d. (dėl O. M. sužalojimo) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

pagal BK 140 str. 1 d. (dėl M. M. sužalojimo) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. dalimi 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę I. M. paskirti 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

I. M. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2011-05-24 iki 2011 - 05 - 26 ir nuo 2011 – 06 – 17 iki 2011 – 12 – 30.

Bausmės pradžia laikyti 2011 - 12 - 30, t.y. nuosprendžio priėmimo dieną.

Kardomąją priemonę I. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - marškinėlius ir sportinį švarkelį sunaikinti.

Priteisti iš I. M. Valstybinei teritorinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 583,65 Lt už nukentėjusiajam M. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir 425,58 Lt Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centrui.

Procesą dėl nukentėjusiųjų O. M. ir M. M. civilinių ieškinių nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.