Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-09-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-295-142/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-05
Bylos Nr.
II-295-142/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pažeidėjas
G. B.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-295-142/2011Proc. Nr. 4-61-3-00020-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 39.2; 40.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B., nutarimą priėmusios institucijos atstovui Ramūnui Gutauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nutarimo panaikinimo arba pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Inspekcija) vyriausioji darbo inspektorė 2010-09-17 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolą G. B., G. B. individualios įmonės savininkui, už Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir LR DK) 147 straipsnio 1 ir 3 dalies pažeidimą, t. y. už tai, kad jis neužtikrino, jog jo įmonės darbuotojų darbo vietoje automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų iškabintas darbuotojų darbo grafikas. Protokole nurodoma, kad Inspekcijos pareigūnams 2010-09-09 atvykus į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbuotojas S. C. nurodė, kad darbo grafiko nėra. Inspekcijos pareigūnams 2010-09-10 atvykus į automobilių saugojimo aikštelę, dirbo S. N., kuris nurodė, kad darbo grafiko neturi, jis nėra iškabintas. Inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams 2010-09-17 atvykus į tą pačią automobilių saugojimo aikštelę, įmonės savininkas G. B. darbo grafiko nepateikė. Nurodyta, kad atsakomybė už šį pažeidimą nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje (b. l. 51).

Inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-12-07 priėmė nutarimą Nr. ATPN 900 pripažinti G. B. padarius protokole nurodytą pažeidimą ir už pažeidimą skyrė G. B. 900 litų baudą (b. l. 53-54).

G. B. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti arba pakeisti nutarimo dalį, kurioje skirta 900 Lt bauda, ir priimti nutarimą neskirti realios administracinės baudos. Paaiškino, kad nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, nes pažeidimas yra tik techninis, specialiai nebuvo siekta pažeisti įstatymą. Skiriant baudą neatsižvelgta į faktines aplinkybes, į tai, kad žalos nebuvo padaryta, tariamas pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių. Nutarimas priimtas jam turint laikino nedarbingumo pažymas. Ekonominės krizės metu jis išlaiko penkias darbo vietas, moka nustatytus mokesčius, nors įmonės pajamos yra nedidelės. Jis pats yra 2 grupės invalidas (nustatytas 40 proc. darbingumo lygis), todėl 900 Lt dydžio bauda yra nepakeliama našta jam ir jo įmonei.

Teisme G. B. palaikė skundą. Paaiškino, kad darbo grafikai visada yra, tik jie neiškabinti, o padėti po stiklu ant darbuotojo darbo stalo. Kabinti grafiką ant lentos nėra reikalo, nes darbuotojo darbo vieta yra prie stalo. Įmonėje 2010-09-01 dirbo tik vienas darbuotojas ir vienam darbuotojui buvo sudarytas darbo grafikas. Kai tas darbuotojas nedirbdavo, jį pakeisdavo G. B.. Į darbą 2010-09-09 jis priėmė S. C.. Tą pačią dieną atvyko darbo inspektorius. Inspektorius atvyko ne patikrinti, ar yra darbo grafikai, o pagal buvusio darbuotojo skundą dėl atsiskaitymo, nes kai jis nuvyko į Inspekciją, svarstoma buvo ne dėl darbo grafikų, o dėl V. B., kiek laiko jis dirbo, kaip dirbo ir kt. Jo neprašė paaiškinti dėl darbo grafikų, prašė pateikti kažkokius dokumentus. Kitą dieną pateikus papildomus dokumentus, pavaduotoja Aksionova pasakė, kad priimtas sprendimas skirti jam 900 Lt baudą. Susipažinti su nutarimu neleido, liepė iš pradžių pasirašyti, o kai jis nepasirašė, nutarimą išsiuntė jam paštu. Nutarimo jis nepasirašė, nes dėl darbo grafikų nebuvo nagrinėjama, jis siūlė viską paaiškinti, tačiau buvo atsakyta, kad paaiškinimo nereikia, nes sprendimas jau priimtas. Kai 2010-09-09 atvyko inspektorius, darbo grafiko darbo vietoje nebuvo, nes įdarbinęs darbuotoją, jis paėmė darbo grafiką pataisyti. Inspektoriai atvyko apie 13.00 val., kai jis buvo ką tik išvykęs iš automobilių saugojimo aikštelės. Kitą dieną naujas darbo grafikas buvo atvežtas į darbą. Inspektoriai atvyko 2010-09-10 prieš 09.00 val., o jis darbo grafiką atvežė apie 09.30 val. Dar vienas naujas darbuotojas dirbti pradėjo 2010-09-14, o 2010-09-17 vyko susirinkimas, kuriame buvo sprendžiama, kaip kas dirbs. Baigiantis susirinkimui atvyko darbo inspektorė S. kartu su mokesčių inspektoriumi, paklausė, kur yra darbo grafikas. Jis paaiškino apie ką tik vykusį susirinkimą, kuriame vyrai skirstėsi darbo laiką, parodė darbo grafiko juodraštį. Inspektorė atsakė, kad juodraščiai netinka, reikia, kad darbo grafikas būtų iškabintas. ATP protokolo jis nematė, nežino, kada buvo surašytas 2010-09-17 protokolas. Paaiškino, kad protokolas suklastotas, nes nurodymas įmonės kodo pradžioje rašyti 1, o pabaigoje – 5 galioja nuo 2011 m. sausio mėn., todėl neaišku, kaip Inspekcijos darbuotojai 2010 m. rugsėjo mėnesį galėjo žinoti naują įmonės kodą. Protokolas surašytas 2010-09-17, nors tuo metu jis sirgo. Jis nebuvo supažindintas su patikrinimo aktais. Jo teisės nebuvo jam išaiškintos, neleista rašyti paaiškinimo. Paaiškino, kad jo pažeidimas yra techninis, nes tuo metu, kai atvykdavo inspektoriai, grafikas buvo taisomas, todėl jis negalėjo būti darbo vietoje. Prašė skundą tenkinti.

Institucijos atstovas teisme paaiškino, kad, kai 2010-09-09 inspektoriai atvyko į pareiškėjui priklausančią automobilių saugojimo aikštelę, darbuotojas nurodė, kad darbo grafiko nėra. Kai kitą dieną atvyko inspektoriai, dirbo S. N., kuris parodė, kad darbo grafiko neturi, jis nėra iškabintas. Atvykęs įmonės savininkas G. B. darbo grafiko nepateikė. Tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė LR DK 147 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas. Protokolas buvo rašomas dalyvaujant G. B., iš įrašų protokole matyti, kad pažeidėjas atsisakė pasirašyti protokolą. Pažeidimas įrodytas, yra teisėtas ir pagrįstas. Prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

G. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad, būdamas įmonės savininku, neužtikrino, kad G. B. individualios įmonės automobilių saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbuotojų darbo vietoje 2010-09-09, 2010-09-10 ir 2010-09-17 viešai būtų iškabintas darbo grafikas. G. B. inkriminuotas LR DK 147 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų pažeidimas.

LR DK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis.

LR DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.

Šių nuostatų pažeidimas užtraukią atsakomybę, numatytą LR ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

ATP protokole niekaip neatskleista LR DK 147 straipsnio 1 dalies pažeidimo esmė. Protokole kaltinimas G. B. dėl to, kad įmonėje nėra darbo tvarkos taisyklių, nustatančių kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymą (kaitą) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, kasdieninio darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą, kad darbo grafikas nepatvirtintas, nepareikštas. Atitinkamai dėl to ir nutarime nemotyvuojama, kodėl G. B. pripažįstamas pažeidusiu LR DK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, iš nutarimo motyvuojamosios dalies šalintini kaltinimai dėl LR DK 147 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo. Tačiau dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, nes kaltinimai dėl LR DK 147 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo ATP protokole yra tinkamai suformuluoti ir nutarime motyvuoti, o LR DK 147 straipsnio 3 dalies pažeidimas atsakomybę užtraukia pagal LR ATPK 41 straipsnio 1 dalį, taigi, pašalinus kaltinimus dėl LR DK 147 straipsnio 1 dalies pažeidimo, pažeidimo teisinė kvalifikacija nesikeičia.

Kaip matyti iš paties G. B. paaiškinimų, jis neneigia, kad tuo metu, kai 2010-09-09, 2010-09-10 ir 2010-09-17 į įmonės automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvyko darbo inspektoriai, darbo grafikų darbuotojų darbo vietoje automobilių saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo. Tačiau jis aiškina, kad darbuotojų darbo vietoje darbo grafikų tuo momentu nebuvo dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad jie buvo taisomi, į darbą priėmus naujų darbuotojų, buvo būtina juos koreguoti.

Teisme liudytoja apklausta G. B. įmonę tikrinusi vyr. inspektorė A. S. parodė, kad 2010-08-30 buvo gautas V. B. skundas dėl G. B. įmonėje esančių darbo įstatymų pažeidimų. Į G. B. priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuvyko 2010-09-09. Tuo metu dirbo S. C., kuris nepateikė darbo pažymėjimo, paaiškino, kad dirba pirmą dieną. Darbo grafiko nebuvo. Kai 2010-09-10 vėl nuvyko į automobilių saugojimo aikštelę, dirbo S. N., kuris darbo grafiko taip pat nepateikė, patikrinimo aktą atsisakė pasirašyti. Į automobilių saugojimo aikštelę liudytoja nuvyko ir 2010-09-17. Rado savininką G. B.. Kadangi ir tada grafiko nebuvo, surašė ATP protokolą. Protokolą surašė dviem egzemplioriais. G. B. atsisakė pasirašyti protokolą, tai protokolą pasirašė liudytoja ir kartu atvykęs mokesčių inspekcijos pareigūnas V. M.. Vieną protokolo egzempliorių paliko G. B.. Liudytoja parodė, kad G. B. 2010-09-17 aiškino padrikai, buvo įpykęs, kalbėjo pakeltu tonu, sakė, kad serga, paaiškino, kad darbo grafiko nėra, nes dažnai keičiasi darbuotojai ir jis nespėja pakeisti grafikų. Darbuotojas S. C. 2010-09-09 nurodė, kad dirba slenkančiu grafiku. Tą patį nurodė ir darbuotojas S. N. 2010-09-10. Dėl to būtina darbuotojų darbo laiką nurodyti darbo grafike. Darbo tvarkos taisyklės tinka tuomet, kai darbuotojams yra nustatyta 5 darbo dienų savaitė ir jų visų darbo laikas yra vienodas. S. C. pasirašė patikrinimo akte, o S. N. atsisakė pasirašyti. Liudytoja siūlė darbuotojams rašyti paaiškinimus, tačiau šie atsisakė. G. B. 2010-09-17 siūlė rašyti paaiškinimą, tačiau jis atsisakė, nepasirašė protokole. Liudytoja pamiršo pažymėti protokole apie G. B. atsisakymą rašyti paaiškinimą tikriausiai dėl stresinės situacijos, nes G. B. šaukė ant liudytojos. Protokolą surašė, nes darbuotojų darbo vietoje nebuvo darbo grafiko, namelyje esančiame kambaryje, kuris yra darbuotojų darbo vieta, ant stalo grafiko liudytoja nematė.

Liudytojas V. Ž., inspekcijos vyr. inspektorius, teisme parodė, kad 2010-09-10 su A. S. tikrino automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuvyko apie 09.30 val. Pamatė, kad namelyje yra darbuotojas. Paprašė darbuotojo pateikti darbo pažymėjimą. Darbuotojas pateikė darbo pažymėjimą. Paprašius pateikti darbo grafiką, darbo grafikas pateiktas nebuvo. Darbo vietoje grafiko nebuvo. Darbuotojas paaiškino, kad darbą pradeda 08.00 val. ir baigia kitą dieną 08.00 val. Dėl to kolegė surašė patikrinimo aktą, paliko kvietimą G. B. atvykti į Inspekciją.

Šių liudytojų parodymus patvirtina 2010-09-09 ir 2010-09-10 patikrinimo aktai. Patikrinimo akte, surašytame 2010-09-09, nurodyta, kad darbo inspektoriai A. S. ir A. O. tikrino G. B. IĮ, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nustatė, kad tikrinimo metu dirbo S. C., kuris nurodė, kad dirba pirmą dieną, darbo pažymėjimo nepateikė. Darbo grafikas viešai neiškabintas, darbuotojas darbo grafiko nepateikė, nurodęs, kad grafikas pas įmonės savininką. S. C. nurodė, kad darbą pradėjo šiandien 8.00 val. ir dirbs iki rytojaus 8.00 val., t. y. 24 val., įmonėje dirba 3 darbuotojai kas trečią parą (b. l. 56). Patikrinimo akte, surašytame 2010-09-10, nurodyta, kad darbo inspektoriai A. S. ir V. Ž. tikrino G. B. IĮ, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatė, kad automobilių saugojimo aikštelėje dirbo apsaugos darbuotojas S. N.. Darbuotojas pateikė darbo pažymėjimą, paaiškino, kad dirba paromis nuo 8.00 val. iki 8.00 val. Šiandien ryte pakeitė darbuotoją S. C.. Darbo grafiko nepateikė. Nurodė, kad rytoj 8.00 val. jį pakeis darbuotojas S. C. (b. l. 55).

Liudytojų A. S. ir V. Ž. parodymus iš esmės patvirtino ir liudytojo S. C. (S. C.) parodymai teisme. Teisme S. C. parodė, kad G. B. įmonėje dirbo nuo 2010-09-09, šiuo metu nebedirba. Darbo inspektoriai atvyko pirmą jo darbo dieną. Įmonės savininkas apmokė jį dirbti, pasakė, kad paims grafiką pataisyti – prieš tai grafikas buvo padėtas ant stalo po stiklu. Atvykus inspektoriams, darbo grafiko nebuvo, nes įmonės savininkas buvo jį paėmęs pataisyti. Savininkas žadėjo darbo grafiką atnešti kitą dieną ryte, tačiau keičiantis pamainai grafiko dar nebuvo. Savo darbo laiką liudytojas sužinodavo iš darbo grafiko, kuris būdavo laikomas ant darbo vietoje esančio stalo po stiklu. Liudytojo darbas buvo prižiūrėti automobilius, esančius automobilių stovėjimo aikštelėje. Liudytojo darbo vieta buvo namelyje, kuriame buvo 3-4 kambariai. Stalas su darbo grafiku buvo kambaryje, kuriame per visus langus buvo galima stebėti teritoriją. Darbo grafikas nebuvo slepiamas. Liudytojas parodė, kad inspektoriai A. S. ir V. Ž. vėl buvo atvažiavę po 2-3 dienų. Tą dieną buvo priimtas naujas darbuotojas, vyko susirinkimas. Su inspektoriais bendravo liudytojas, nes savininko nebuvo – jis buvo išėjęs padaryti grafiko. Būdavo, kad dažnai atvažiuodavo inspektoriai. Be savininko dirbo dar trys darbuotojai. Parą dirbęs, liudytojas turėdavo tris laisvas dienas.

G. B. prašė baigti bylą nagrinėti neapklausus į teismo posėdį neatvykusių liudytojų G. B. individualios įmonės darbuotojo S. N., Inspekcijos darbuotojo A. O., tikrinusio įmonę 2010-09-09, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojo V. M., tikrinusio įmonę 2010-09-17. Šis jo prašymas buvo tenkintas, nes G. B. pripažino, kad nurodytomis dienomis darbo grafiko darbo vietoje nebuvo, apklaustų liudytojų parodymų pakanka šiai aplinkybei patvirtinti.

Taigi ištirti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad 2010-09-09, 2010-09-10 ir 2010-09-17 tuo metu, kai į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvyko inspektoriai, darbo grafikų darbuotojų darbo vietoje nebuvo nei viešai iškabintų, nei ant darbo stalo po stiklu. ATP protokolas surašytas, kai Inspekcijos darbuotojams 2010-09-17 atvykus į automobilių saugojimo aikštelę, vėl nebuvo pateiktas darbo grafikas. Ginčo dėl darbuotojų darbo vietos nėra. G. B. neneigia, kad darbuotojų darbo vieta yra automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje (nors pati įmonė įregistruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 60), t. y. paties G. B. gyvenamoje vietoje (b. l. 99), tačiau G. B. įmonės internetiniame tinklapyje nurodė, kad įmonė yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, b. l. 59) esančiame specialiame pastate (nedideliame name), jame esančiame kambaryje, kurio langai leidžia matyti visą automobilių saugojimo aikštelę. Tame kambaryje yra stalas, ant kurio po stiklu, kaip kad teigia G. B., paprastai būna darbo grafikas. Teisme liudytojas S. C. neneigė, kad inspektoriai apžiūrėjo būtent tą kambarį, kuris yra darbuotojų darbo vieta. To neneigė ir G. B.. Darbo grafiko laikymas ant darbo stalo galėtų būti pripažintas tinkamu darbuotojų darbo laiko paskelbimu, tačiau Inspekcijos darbuotojams atvykus į automobilių saugojimo aikštelę, darbo grafiko nebuvo ir ant darbuotojų darbo stalo. To neneigė nei G. B., nei liudytojas S. C..

G. B. nurodomos aplinkybės, kad darbo grafikų darbo vietoje nebuvo, nes visais nurodytais atvejais jie buvo taisomi, nepašalina atsakomybės už padarytą pažeidimą. Kaip matyti iš G. B. pateiktų darbo sutarčių, sutartis su S. C. sudaryta 2010-09-08, o dirbti jis pradėjo nuo 2010-09-09 (b. l. 118-119). Inspektoriai į automobilių saugojimo aikštelę atvyko 2010-09-09 apie 12.55 val. (b. l. 56). Taigi buvo pakankamai laiko darbo grafikui pataisyti. Darbuotojai G. B. įmonėje dirbo pamaininį darbą, todėl įmonėje turėjo būti sudaromi darbo grafikai, kad darbuotojai iš anksto žinotų savo darbo laiką. Liudytojas S. C. parodė, kad nors įmonės savininkas žadėjo darbo grafiką atvežti kitą dieną ryte, tačiau keičiantis pamainai, grafikas dar nebuvo atvežtas. Iš 2010-09-10 patikrinimo akto, kuriame nurodyta, kad patikrinimas pradėtas 09.42 val., matyti, kad iki to laiko darbuotojų darbo vietoje darbo grafiko dar nebuvo, o tai jau yra pažeidimas, nes liudytojas S. C. tvirtino, kad apie savo darbo laiką sužinodavo iš darbo grafiko. Bylai aktualiu laikotarpiu dar vienas naujas darbuotojas į darbą priimtas nuo 2010-09-14, sutartis su juo sudaryta 2010-09-13 (b. l. 114-115). Inspektoriai automobilių saugojimo aikštelę tikrino 2010-09-17. Taigi ir šiuo atveju buvo pakankamai laiko darbo grafikui pataisyti. Atsižvelgiant į tai, G. B. argumentai, kad 2010-09-09, 2010-09-10 ir 2010-09-17 tuo metu, kai į automobilių saugojimo aikštelę atvyko darbo inspektoriai, darbuotojų darbo vietoje nebuvo darbo grafikų, nes keičiantis darbuotojams juos reikėjo taisyti, atmestini kaip nepagrįsti.

Į bylą pateikta 2010-09-13 medicininė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareiškėjo nedarbingumą laikotarpiu nuo 2010-09-13 iki 2010-09-20 taip pat nepašalina jo atsakomybės už padarytą pažeidimą. Nors G. B. aiškina, kad 2010-09-17 sirgo, tačiau jis pats paaiškino, kad dalyvavo 2010-09-17 surengtame darbuotojų susirinkime, buvo, kai atvyko Inspekcijos darbuotojai. Taigi liga nesutrukdė 2010-09-17 būti automobilių saugojimo aikštelėje, o tai suponuoja išvadą, kad G. B. turėjo galimybių pakoreguoti darbo grafiką, kai nuo 2010-09-13 į darbą buvo priimtas naujas darbuotojas. Be to, ligos atveju negalėdamas dirbti ir pats taisyti darbo grafikų, G. B. galėjo pavesti tai daryti kuriam nors iš savo darbuotojų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktais įrodymais pagrindžiama G. B. kaltė dėl LR DK 147 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo.

Nėra pagrindo naikinti nutarimą ir dėl G. B. nurodomų procesinių pažeidimų. G. B. aiškina, kad nebuvo supažindintas su 2010-09-17 surašytu ATP protokolu, apie jį sužinojo 2011-04-19 teismo posėdyje, jam nebuvo siūloma paaiškinti dėl pažeidimo, jis nebuvo supažindintas su patikrinimo aktais. ATP protokole pažymėta, kad pažeidėjas atsisakė pasirašyti ATP protokolą. Šį faktą patvirtino darbo inspektorė A. S. ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistas V. M.. Teisme A. S. paaiškino, kad G. B. atsisakė rašyti paaiškinimą. Ši aplinkybė ATP protokole neužfiksuota. Tačiau bet kuriuo atveju, G. B. teisė teikti paaiškinimus, įrodymus, susipažinti su byloje surinktais įrodymais ir visos kitos teisės, kurias administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui garantuoja LR ATPK 272 straipsnis, buvo užtikrintos nagrinėjant bylą teisme. Todėl ikiteisminiame bylos nagrinėjime padaryti neesminiai procedūriniai pažeidimai, kurie buvo ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, nėra pagrindas panaikinti nutarimą. Iš G. B. paaiškinimų matyti, kad nutarimas priimtas dalyvaujant pačiam G. B., tačiau šiam atsisakius paimti nutarimo kopiją, nutarimas jam buvo išsiųstas paštu. Inspekcija atsižvelgdavo į G. B. pateikiamus medicininius dokumentus apie nedarbingumą ir sudarė sąlygas dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl nutarimas priimtas 2010-12-07.

Byloje G. B. taip pat kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo neskirti baudos, nes paskirta bauda yra nepakeliama našta jam ir jo įmonei. Apie savo ir įmonės finansinę padėtį G. B. neteikė jokių įrodymų, nors teismas jam siūlė (b. l. 48), o į bylą teikti medicininiai dokumentai to neįrodo. Nesant tokių įrodymų, negalima išvada, kad G. B. neturi galimybių sumokėti baudos, kad baudos sumokėjimas sukels kokių ypatingai sunkių pasekmių. Tai, kad pažeidimu nepadaryta jokios žalos, nėra pagrindas baudos švelninimui ar atleidimui nuo baudos, nes pažeidimas yra formalusis – atsakomybę sukelia teisės normos pažeidimas ir atsakomybės taikymo nelemia pažeidimo pasekmės. Kitų ypatingų aplinkybių, kurios sąlygotų LR ATPK 30¹ straipsnio taikymą, nėra, todėl nėra pagrindo skirti G. B. švelnesnę nuobaudą negu numatyta inkriminuoto pažeidimo sankcijoje minimali arba visai neskirti nuobaudos.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skiriant nuobaudą atsižvelgta į G. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad pažeidėjas gailisi dėl pažeidimo. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad G. B. pripažintas iš dalies darbingu, nustatytas asmens darbingumas yra 40 proc., o tai pagal LR ATPK 31 straipsnio 10 punktą yra taip pat atsakomybę lengvinanti aplinkybė (teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas)). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis LR ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, darytina išvada, kad G. B. už pažeidimą skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda, t. y. 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 2010-11-18 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuoniolikto skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI-1143 10 str. 2 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128, 129 str., teismas

nutarė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiosios darbo inspektorės 2010-12-07 nutarimą Nr. ATPN900, kuriuo G. B. už LR ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 900 litų bauda, pakeisti. Iš nutarimo motyvuojamosios dalies pašalinti kaltinimus dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Už padarytą pažeidimą skirti G. B. 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė