Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

gynėjui advokatui Aldevinui Švedui, nukentėjusiajam J. D.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, pagrindinio išsilavinimo. gyv. (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Nemėžio sen., teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2015 m. lapkričio 9 d., apie 17.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu vieną kartą peiliu dūrė J. D. į krūtinės sritį, padarydamas jam krūtinės ląstos dešinės pusės kiauryminę, durtinę - pjautinę žaizdą su dešinio plaučio sužalojimais ir oro susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. D. sveikatą.

K. P. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad tikslaus laiko nepamena, gali būti kaltinime nurodytu laiku, kartu su nukentėjusiuoju ir kitu pažįstamu Slavka vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus vartojo pažįstamo Slavkos bute, Skaidiškėse, Vilniaus rajone, tikslaus adreso nežino. Jis nuėjo į tualetą ir jam pasigirdo, kad jo draugai ruošiasi jį sumušti. Grįždamas iš tualeto užėjo į virtuvę, kur pasiėmė peilį. Grįžęs į kambarį, su peiliu dūrė J. D. į dešinės pusės šoną. J. D. nukrito, tada jis su kitu pažįstamu iškvietė greitąją. Tokiam elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Blaivas būtų taip nepasielgęs. Su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jam atleido. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamas nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikaltimų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo P. J. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie (duomenys neskelbtini) str., tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusiojo J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad P. J. yra jo vaikystės draugas. 2015-11-09 vakare jis atėjo pas pažįstamą V. K., bute jau buvo P. J. bei šio sugyventinė Janina. Jis su savimi atnešė šešis butelius stipraus alaus. Kambaryje keturiese gėrė alų. Po to pamena, kad visi buvo girti. Janina nuėjo į virtuvę, tuo metu P. J. nuėjo į tualetą. Jis sėdėjo prie kompiuterio, leido muziką. Po to prisimena, kad pajuto dūrimą dešinėje pusėje, nugaroje. Atsisuko ir pamatė, kad jam dūrė peiliu P. J.. Peilis nebuvo ilgas, prieš tai kambaryje jokio peilio nebuvo. P. J. durdamas peiliu nieko nesakė. Buvo gydomas 10-11 dienų, buvo pradurtas plautis. Kai grįžo iš ligoninės užėjo pas P. J., šis jo atsiprašė, todėl jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 45-46);

Liudytojos J. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jos sugyventinis yra P. J., kuris 2015-11-09 jai paskambino ir pakvietė kartu gerti alaus pas V. K. į butą, ten nuvykus jau buvo jos sugyventinis, V. K., J. D.. Ji prisijungė prie jų ir jie visi kambaryje gėrė alų. Po kurio laiko apsvaigę nuo alkoholio ant sofos užmigo V. K. ir jos sugyventinis. Ji su J. D. dar gėrė alų, klausėsi muzikos. Po kurio laiko atsibudo jos sugyventinis ir ji su juo pradėjo konfliktuoti, reikšti nepasitenkinimą, po to jis išėjo į tualetą. Tuo metu J. D. jai pasakė, „Tu nebijok, jeigu ką mes tave apginsim!“. Tuo metu iš tualeto išėjo P. J., kuris eidamas į kambarį, užsuko į virtuvę, ir po to ji tik pamatė, kad jis atėjęs į kambarį peiliu sudavė į nugarą prie kompiuterio sėdinčiam J. D.. J. D. iš žaizdos pradėjo kraujuoti, šis nukirto nuo kėdės ant grindų (t. 1, b. l. 68-70);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2016-06-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad butas, esantis daugiabučiame name, adresu Sodų g. 15-14, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. Butas yra namo 4-ame aukšte. Į butą patenkama pro seifines įėjimo duris. Užėjus pro duris, patenkama į koridorių. Kairėje pusėje yra durys į tualeto bei į vonios patalpą. Kairėje pusėje yra durys į virtuvės patalpą. Virtuvėje prie durų, kairėje pusėje stovi šaldytuvas, už jo stalas su kėdėmis, dešinėje pusėje palei sieną yra virtuvinių baldų komplektas. Virtuvėje tvarka. Ant virtuvės baldų komplekto stalviršio stovi įvairūs daiktai, stovi stovas su peiliais, dešinėje pusėje yra įrengta kriauklė su kranu. Pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Toliau apžiūrimas kambarys, esantis praėjus koridoriumi tiesiai nuo įėjimo durų. Kambarys yra 5x4 metrų dydžio. Iš karto dešinėje pusėje palei sieną stovi sofa, šone yra langas su dieninėmis ir naktinėmis užuolaidomis, priešais durys, palei sieną stovi sekcija. Kairėje kambario pusėje tarp spintos ir sekcijos dalies stovi staliukas su kompiuteriu, šalia juodos spalvos kėdė su ratukais. Ant grindų guli patiestas kilimas. Pėdsakų, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra (t. 1, b. l. 15-23);

Iš 2016-04-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G600/2016(01) matyti, kad J. D. nustatyta krūtinės ląstos dešinės pusės kiauryminė, durtinė - pjautinė žaizda su dešinio plaučio sužalojimais ir oro susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, padaryta paveikus aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vienmomentiškai. Nustatyti sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą dėl krūtinės ląstos organų sužalojimo. Tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus vienu aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra išsamaus sužalojimų makromorfologinio aprašymo, kuriame būtų užfiksuoti individualūs žalojusio daikto arba įrankio požymiai, pagal kuriuos galimą būtu spręsti apie žalojusio daikto arba įrankio formą, dydžius. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui, sužalojimai negalėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą, buka paviršių. Nustatyti sužalojimai buvo padaryti netrukus iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (2015-11-09) (t. 1, b. l. 39-40).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 str., teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad P. J. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu vieną kartą peiliu dūrė J. D. į krūtinės sritį, padarydamas jam krūtinės ląstos dešinės pusės kiauryminę, durtinę - pjautinę žaizdą su dešinio plaučio sužalojimais ir oro susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. D. sveikatą. Nukentėjusiojo sužalojimų mastas nustatytas specialisto išvadoje yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Teismas laiko nustatyta, kad P. J. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padaryta veika priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), kaltės formą - tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą ir sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Kartu teismas pažymi, kad kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo susitaikė su nukentėjusiuoju, pastarasis jam atleido, posėdžio metu nukentėjusysis prašė neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnė nei įstatymo numatytas vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ((duomenys neskelbtini) str.), todėl BK 64¹ str. pagrindu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str., reikalavimais P. J. į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūta laiką.

Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog P. J. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad neilgos trukmės laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones ir įstatyme numatytus įpareigojimus, kaltinamajam P. J. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo P. J. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones.

Įvertinant, kad kaltinamais P. J. padarė smurtinę nusikalstamą veiką, bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtinas įpareigojimas – dalyvauti elgesį keičiančioje programoje (BK 75 str. 2 d. 6 p.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad P. J. niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, teismas mano tikslinga įpareigoti kaltinamąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.). Siekiant už tikrinti realų turtinės žalos atlyginimą, tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1718,92 eurų sumai dėl nukentėjusio J. D. gydymo. Ieškinys pagrįstas įrodymais, jį pripažino kaltinamasis, todėl jis tenkintinas visiškai ((duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

P. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. J. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 str. P. J. į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūta laiką nuo 2016-05-25 iki 2016-06-09.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. 6 p. P. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 69 str., paskirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Valstybinei ligonių kasai atlyginti nusikaltimu padarytą 1718,92 eurų turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į.k. 188783796, naudai 1718,92 euro Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.