Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-982-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
e1-982-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23099-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
I. V.
Baudžiamoji byla Nr. e1-982-1036/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23099-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. V. (I. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaruojantis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, teistas:

1) Jonavos rajono apylinkės teismo 1994m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 234 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 2 metų laisvės atėmimo bausme; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. 2020 m. birželio 13 d. apie 15.00 val. val., būdamas neblaivus (2020 m. birželio 13 d. 17.02 val. nustatytas 2,15 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamajame vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės G. V. atžvilgiu t. y. dešinės rankos delnu sudavė sutuoktinei G. V. į galvos sritį tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Po to nukentėjusiajai G. V. nugriuvus ant sofos jis nemažiau 4 kartus koja spyrė nukentėjusiajai G. V. į sėdmenis, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis I. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Į narkologo ir psichiatro įskaitas jis neįregistruotas, anksčiau neteistas. Parodymus duos rusų kalba. Nuolatos gyvenu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu jis gyvena kartu su savo žmona G. V. Kartu su žmona verda bendrą ūkį apie 40 metų. Daugiau su jais niekas negyvena. 2020 m. birželio 13 d. jis buvo namuose anksčiau minėtu adresu. Kartu namuose buvo jo žmona. Būdamas namuose jis vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Kiek tiksliai jis išgėrė pasakyti negali. Jo žmona nemėgsta kai jis yra išgėręs. Galimai dėl to tarp jų galėjo įvykti žodinis konfliktas. Jis blogai atsimena įvykio aplinkybes. Ar jis panaudojo fizinį smurtą tiksliai pasakyti negali. Jeigu taip pasielgė norėtų atsiprašyti savo žmonos. Jis tik atsimena, kad pas juos namo atvažiavo policijos pareigūnai kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis galės gyventi namelyje, kuris yra tuo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atskirai nuo žmonos (b. l. 35).

Kaltinamasis I. V. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su įtarimu susipažino, įtarimo esmė jam aiški. Parodymus duos rusų kalba. Jis nuolatos gyvena pažymoje nurodytu adresu. Minėtu adresu jis gyvena kartu su žmona G. V.. Kartu su žmona verda bendrą ūkį apie 40 metų. Daugiau su jais niekas negyvena. 2020 m. birželio 13 d. jis buvo namuose anksčiau minėtu adresu. Namuose buvo ir jo žmona. Būdamas namuose jis vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Kiek tiksliai jis išgėrė pasakyti negali. Žmona su juo alkoholio nevartojo. Alkoholį jis vartojo būdamas pas kaimyną. Po pietų jis grįžo namo būdamas smarkiai neblaivus. Jo žmona nemėgsta kai jis būna išgėręs. Galimai dėl to tarp jų galėjo įvyko žodinis konfliktas. Jis blogai atsimena įvykio aplinkybes dėl savo girtumo. Jei būtų buvęs blaivus jis žmonos atžvilgiu tikrai nebūtų smurtavęs. Ar jis panaudojo fizinį smurtą tiksliai pasakyti negali, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo būti taip kaip parašyta įtarime ir kaip nurodė jo žmona, nes ji nemeluotų. Jis sutinka gydytis nuo alkoholio, bei sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (b. l. 42).

Kaltinamojo I. V. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Iš pradėto ikiteisminio tyrimo pažymos matyti, kad 2020 m. birželio 13 d. Vilniaus apskrities VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš 2020 m. birželio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kurį užpildė Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės trečiosios kuopos antrojo būrio vyriausiasis patrulis A. Ž. (A. Ž.) matyti, kad pareiškėja G. V. parodė, kad 2020 m. birželio 13 d. 15 val. (duomenys neskelbtini) esančiame vagonėlyje I. V., gimęs 1952 m. vienu smūgiu sudavė G. V. į galvą ir kai ji nukrito ant sofos ją spardė kojomis tuo jai sukeldamas didelį fizinį skausmą (b. l. 4).

Iš 2020 m. birželio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis vagonėlis. Užėjus į vagonėlį iškarto patenkama į prieškambarį. Toliau einant pataikoma į kambarį, kur dešinėje pusėje stovi komoda. Už komodos stovi staliukas, kėdės. kairėje pusėje matyti neužklota lova. Tiesiai stovi drabužių spinta. Aplinka tvarkinga. Grumtynių pėdsakų nesimato. Buvo filmuota Body kamera. Nuotraukos ir filmuota medžiaga įkelta į PRĮR. Fotonuotraukose užfiksuota lova, staliukas ir moteris gulinti lovoje (b. l. 5).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. birželio 15 d. buvo apžiūrėtas 2020 m. birželio 13 d. garso įrašas prie 2020 m. birželio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokolo, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pateiktas prie pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas. Vaizdo įraše užfiksuota pareiškėja, kuri rusų kalba bendrauja su policijos pareigūnu. Policijos pareigūnas prašė papasakoti kas nutiko bei teiraujasi ar sutuoktinis ją mušė. Ši atsako, kad taip, kad nuo 3 val. nakties sutuoktinis gėrė. Pareigūnas jos teiraujasi kur jai sudavė, kiek kartų ji atsako, kad sudavė į veidą ir parodė į kairės pusės galvos sritį (šoną). Sakė, kad trenkė vieną kartą. Pareigūnas teiraujasi kodėl ir pasitikslina ar dėl toji nukrito ant lovos. Pareigūnui pasiteiravus, kad vyko toliau moteris aiškina, kad spardė kojomis. Pareigūnas klausia ar ši pamena kiek smūgių buvo. Moteris atsako, kad buvo 6 smūgiai į užpakalį. Pareigūnas teiraujasi ar juto skausmą, ji atsako, kad taip, žinoma (b. l. 16).

Iš alkotesterio matuoklio patikros kvito duomenų matyti, kad 2020 m. birželio 13 d. 17.02 val. kaltinamajam I. V. nustatytas 2,15 promilių girtumas (b. l. 56).

Nukentėjusioji G. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 13 d. apie 14 val. į vagonėlį, esantį (duomenys neskelbtini) atėjo neblaivus jos vyras I. V. ir pradėjo reikalauti kad ji su juo lytiškai santykiautų. Jai atsisakius vyras pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais ir staiga sudavė jai vieną smūgį dešine ranka į veidą dėl ko ji nugriuvo ant sofos. Po to jis pradėjo ją spardyti kojomis į sėdmenis. Nuo skausmo ji net apsišlapino. Kai jis baigė ją mušti ji išėjo iš vagonėlio ir paskambino į policiją. Ji prašė policijos pareigūnų pagalbos nuo jos vyro (b. l. 4).

Nukentėjusioji G. V. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji lieka prie ankstesnių jos parodymų. Atsakydama į tyrėjos klausimus parodė, kad vyras jai vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė į galvos sritį, po šio smūgio ji parkrito ant sofos ir tada jos vyras 4–5 kartus koja spyrė jai į sėdmenis, kuria koja tiksliai koja nežino. Ji juto fizinį skausmą. Medikų pagalbos jai neprireikė, nesikreipė pas juos, pas teismo medikus nevyks. Civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų savo vyrui neturi, ji jam atleidžia. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad I. V. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis smurtaudamas artimoje aplinkoje tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nariui, t. y. dešinės rankos delnu sudavė sutuoktinei G. V. į galvos sritį, po to nukentėjusiajai G. V. nugriuvus ant sofos jis nemažiau 4 kartus koja spyrė nukentėjusiajai į sėdmenis, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, tarnybiniuose pranešimuose ir procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami I. V. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, dydžiu ir įpareigojimu bei baudžiamojo poveikio priemone sutinka (b. l. 48–49, 50–51).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad I. V. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas (b. l. 45 – 47), visus kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 44), nedirbantis, pensininkas (b. l. 55). Pažymėtina, kad su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant lygų įstatymo numatytam maksimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai I. V. buvo sulaikytas nuo 2020 m. birželio 13 d. 15:45 val. (b. l. 29) iki 2020 m. birželio 15 d. 13.56 val. (b. l. 37), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstama veika padaryta sutuoktinės atžvilgiu, tai, kad jau kaip minėta, teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad I. V. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje – įpareigoti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38–39), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su 2020 m. birželio 13 d. įvykio vietoje padarytu garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

I. V. (I. V.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai ir uždraudžiant visą bausmės laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu I. V. (I. V.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai ir uždraudžiant visą bausmės laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti I. V. (I. V.) laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 13 d. 15:45 val. (b. l. 29) iki 2020 m. birželio 15 d. 13.56 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirti I. V. (I. V.) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su 2020 m. birželio 13 d. įvykio vietoje padarytu garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas