- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-1289-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08007-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- T. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. S. kreipėsi į teismą prašydamas skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant nepilnamečių vaikų L. S. ir A. S. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu T. S.; įpareigoti išvadą byloje teikiančią instituciją skubiai nuvykti į G. L.-S. gyvenamąją vietą ir patikrinti, kokios sąlygos yra sudarytos nepilnamečiams vaikams augti ir gyventi saugioje aplinkoje, kurioje nebūtų pažeidžiami vaikų interesai, bei įvertinti situaciją šeimoje psichologinio ir fizinio smurto artimoje aplinkoje aspektu. Nurodė, kad šiuo metu pareiškėjas yra išsikraustęs iš namų, kuriuose gyvena atsakovė su motina ir šalių nepilnamečiais vaikais. Pareiškėjui nėra leidžiama bendrauti su vaikais, kurie nuolat paliekami tretiesiems asmenims. Atsakovė, ieškovo sutuoktinė G. L. – S. yra pervargusi nuo jos motinos nuolatinio vadovavimo, psichologiškai palūžusi, negeba tinkamai pasirūpinti vaikais, smurtauja. Dukra nuteikinėjama prieš pareiškėją. Esama situacija kelia realų pavojų vaikų sveikatai ir gyvybei, todėl nustačius vaikų gyvenamąją vietą su pareiškėju vaikai atsigautų nuo patiriamo streso, būtų saugūs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo T. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo teismui dienos netenkino. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio nurodo tai, kad atsakovės agresyvus elgesys kelia pavojų vaikams ir pareiškėjui, tačiau teismui jokių įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė. Pareiškėjo pateikti įrodymai pagrindžia tik tai, kad tarp šalių yra įtempti santykiai nulemti skyrybų proceso, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė kelia pavojų vaikams bei pareiškėjui. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo. Informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovas jau yra kreipęsis į teismą su analogišku prašymu į teismą, tačiau pareiškimo atsisakė, o pakartotinai kreipęsis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo pareikštas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas T. S. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nepasirodė reikšmingos prašyme nurodytos aplinkybės apie atsakovės nestabilią emocinę būseną ir keliamą grėsmę šalių nepilnamečiams vaikams. Pažymėjo, jog fakto, kad yra rengiamas ieškinys dėl laikino atsakovės motinos valdžios apribojimo, pareiškėjas niekur nenurodė. Klausimas dėl skyrybų stringa dėl atsakovės būklės, todėl vaikų gyvenamosios vietos klausimas turi būti sprendžiamas kuo greičiau. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad analogiškas prašymas teismui buvo teikiamas ankščiau, tačiau jį pareiškėjas atsiėmė pagailėjęs žmonos, kuri žadėjo lankytis pas psichologą, tačiau smurtas prieš dukrą paskatino pareiškėją vėl imtis veiksmų. Įrodymų apie atsakovės keliamą pavojų apeliantas kartu su pareiškimu negali pateikti. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje apeliantas prašys kviesti liudytojus, kurie patvirtins pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, iki ieškinio padavimo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei bylos medžiagą atmetė pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo, kad neįrodytos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių nepareiškus ieškinio taikymui.
Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nereikšmingomis laikė jo pareiškime nurodytas aplinkybes apie vaikų motinos nestabilią emocinę būklę.
Įstatyme numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Pažymėtina, jog CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo (šiuo atveju nepilnamečių vaikų) interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą.
Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių negali būti pateiktas ieškinys teismui iš karto. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nesilaiko nuoseklios pozicijos dėl to kokį ieškinį ir ar iš viso planuoja jį pateikti teismui: pareiškime nurodo, kad ruošiamas ieškinys dėl motinos valdžios apribojimo ir draudimo bendrauti su vaikais. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodoma, kad tokio fakto, jog rengiamas ieškinys pareiškėjas nenurodė ir teigia, jog tarp šalių sprendžiami klausimai dėl skyrybų. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis tokį analogišką prašymą pareiškėjas teismui teikia jau ne pirmą kartą nuo 2015 m. gruodžio 30 d., tačiau iki šiol nėra pareikštas joks ieškinys pareiškėjo sutuoktinės atžvilgiu. Teismo nuomone, pareiškėjas, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes iki nagrinėjamo prašymo pateikimo dienos ieškiniui parengti ir paduoti jį teismui.
Atsižvelgiant į idėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjui nenurodžius jokių rimtų ir objektyvių priežasčių, kodėl nėra galimybės iš karto kreiptis į teismą su ieškiniu, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu grindžia tuo, kad jis gali vaikams suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, tuo tarpu vaikų motina yra nestabilios emocinės būsenos ir smurtauja.
Pažymėtina, jog pareiga pagrįsti įrodymais dėstomas faktines aplinkybes bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų sudarančių pagrindą teismui spręsti, kad šalių nepilnamečiams vaikams iš tiesų yra kilęs realus pavojus ir grėsmė gyvenant su motina. CK 3.65 str. įtvirtinta teismo diskrecijos teisė, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti vieno sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė tokių aplinkybių. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, neneigiama aplinkybė, jog sprendžiant klausimus dėl santuokos nutraukimo, tarp šalių vyksta konfliktai, sutuoktinių santykiai yra įtempti, tačiau byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti dėl vaikų atskyrimo nuo motinos ir gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu būtinumo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.