- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2YT-385-1037/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01636-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- K. K., D. K., L. B., V. K., A. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų min-jos, VĮ Turto bankas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys K. K., D. K., L. B., V. K., A. K.,, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) mirusi sutuoktinė G. K., dar būdama gyva faktiškai priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos O. J. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, taip pat tai, kad O. J. yra G. K. motina. Šis juridinių faktų nustatymas reikalingas tvarkant G. K. turto paveldėjimo bylą Telšių rajono 4-ajame notarų biure. Pareiškėjas nurodo, kad su G. K. (mergautinė pavardė J.), susituokė 1977 m. gegužės 6 d., tuo metu neturėdami kito būsto, po santuokos apsigyveno sutuoktinės G. K. motinos O. J. iš valstybės nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki tol, kol buvo skirtas būstas, adresu (duomenys neskelbtini). Santuokoje gyvendami su G. K. jos mamos O. J. bute, susilaukė ir užaugino 5 vaikus: K. K., D. K., L. B., V. K. ir A. K.. O. J. būdama vieniša ir pagrindinė buto nuomininkė, 1992 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi savo vardu privatizavo butą adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno ji pati ir pareiškėjas su visa savo šeima bei vedė bendrą ūkį. G. K. prižiūrėjo savo motiną O. J., (duomenys neskelbtini) motinai mirus, G. K. palaidojo šeimos lėšomis savo mamą, o kapas yra prižiūrimas pareiškėjo kartu su vaikais iki šios dienos. Pareiškėjo sutuoktinė kartu su savo keliais vaikais gyveno adresu (duomenys neskelbtini), nes gausi šeima viename būste kartu netilpo, šiuo metu minėtame bute gyvena pareiškėjo sūnus A. K. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo sutuoktinei G. K., pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, kuri yra tvarkoma iki šios dienos, nes ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso mirusiai sutuoktinei G. K., taip pat paaiškėjo, kad sutuoktinė nebuvo tinkamai priėmusi savo mamos O. J. palikimą ir sutvarkiusi savo vardu dokumentų. Dėl šios priežasties būtina įrodyti G. K. ir O. J. giminystės ryšius, galinčius patvirtinti, kad O. J. yra G. K. mama. G. K. gimimo akto įraše, K. mergautinė pavardė nurodyta J., o motina O. J. O. J. santuokos liudijimo ar kito dokumento, pagrindžiančio jos pavardės pasikeitimą iš J. į J., nerasta. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja A. K. pareiškimo patenkinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. J. palikimo perėjimą valstybei. Neprieštarauja, kad išnagrinėjus bylą, teismas įsitikintų, kad G. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad G. K. savo motinos palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, neprieštaraus pareiškėjo A. K. pareiškimo dėl šio juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas pripažinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 6 punkte konstatuota, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas paveldėjimo tikslu kreipėsi į teismą nustatyti giminystės faktą, kadangi jo sutuoktinės G. K. ir mirusios jos motinos O. J., dokumentai yra netiksliai užpildyti, dėl šios priežasties pareiškėjas negali tinkamai įgyvendinti savo teisės paveldėti mirusios savo sutuoktinės turtą ir paveldėti uošvės ir vaikų senelės turto. Iš Varnių civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo nustatyta, kad G. K. mergautinė pavardė yra J., o tėvai O. J. (28 metų amžiaus) ir L. J. Atsižvelgiant į O. J. gimimo metus (duomenys neskelbtini), G. K. gimimo metu (duomenys neskelbtini), O. J. buvo 28 metai, kaip ir nurodyta, G. K. gimimo įraše. Taigi, teismas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad G. K. motina yra O. J.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė G. K., kuri dar būdama gyva pradėjo faktiškai valdyti savo (duomenys neskelbtini) mirusios motinos O. J. palikimą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo 810/1907 dalis ir 1/3 dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. J. Telšių rajono 4-asis notarų biuras 2019 m. gegužės 6 d. ir 2019 m. liepos 2 d. išdavė liudijimus, kuriuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusios G. K., palikimą priėmė vienas iš įstatyminių įpėdinių A. K. Dėl (duomenys neskelbtini) mirusios O. J., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pagal pateiktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokėjimo dokumentus, mokėtojos nurodomos O. J. ir G. K., tai įrodo, kad G. K. savo motinos butą valdė, naudojo ir prižiūrėjo.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po O. J. mirties jai priklausiusį turtą toliau ėmė valdyti, juo naudotis ir jį prižiūrėti jos dukra G. K., kuri bendrai su sutuoktiniu vedė bendr1 ūkį, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo žemės sklypą. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytini juridiniai faktai, kad O. J. yra G. K. mama, taip pat tai, kad mirusi G. K., po savo motinos mirties priėmė jos palikimą faktiškai valdydama turtą (CPK 442 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263 – 268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J., mirusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) mirusios G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus O. J., (duomenys neskelbtini) priėmė po jos mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.