Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-06-16 Pareiškėjas pateikė UŽT Druskininkų skyriui pranešimą, kuriuo informavo, jog už Subsidijos lėšas įsigytas rankšluosčių lankstytuvas Kannergiesser XFM (Lankstytuvas, inventorinis Nr. 1220-61) 2022-06-14 buvo transportuotas į Lenkijos įmonę Vega Systems East Europe Sp. z.o.o, kur yra atliekamas mechaninio gedimo šalinimas ir profilaktinė priežiūra, bei kad ši įmonė pasirinkta, nes Lietuvoje nėra oficialaus Kannergiesser įrangos atstovo. Tą pačią dieną, t. y. 2022-06-16, Pareiškėjas pateikė UŽT Druskininkų skyriui prašymą dėl leidimo išvežti trumpam Lankstytuvą į minėtą Lenkijos įmonę.

Pareiškėja 2022-07-26 gavo UŽT pretenziją dėl Subsidijos grąžinimo (Pretenzija), kuria UŽT pareikalavo ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Pretenzijos pateikimo dienos grąžinti visą Subsidiją. Pretenzijoje nurodė, jog 2022-06-16 pagal planinio patikrinimo kontrolinį klausimyną UŽT Priemonių ir paslaugų priežiūros skyrius atliko Subsidijos gavėjo patikrinimą, kurio metu pas Subsidijos gavėją nebuvo rasta viena iš darbo priemonių, įsigytų už Subsidijos lėšas, t. y. Lankstytuvas, kuris 2022-06-14 išvežtas remontui į Lenkiją, subsidijos gavėjas nesikreipė į Užimtumo tarnybą dėl sutikimo leisti išvežti Lankstytuvą už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ir negavo UŽT sutikimo, todėl tai sudarė sąlygas užfiksuoti, kad Subsidijos gavėjas pažeidė Sutarties 2.26 ir 2.26.3 pp. reikalavimus.

Pareiškėja keletą kartų (2022-07-29 raštu, 2022-08-16 raštu kreipėsi į UŽT ir išsamiai paaiškino dėl kokių priežasčių Lankstytuvas laikinai buvo išvežtas už Lietuvos Respublikos ribų, t. y. (i) jog Lankstytuvas 2022-06-14 buvo išgabentas į Lenkijos įmonę, kur buvo atliekamas mechaninio gedimo šalinimas ir profilaktinė priežiūra (pakeisti susidėvėję diržai ir sensoriniai davikliai); (ii) Lankstytuvui reikalingas elektronikos taisymas yra atliekamas specialiame stende, naudojant Kannegiesser programinę įrangą, tačiau Lietuvoje nėra Kannegiesser atstovo, taip pat nėra ir serviso turinčio įrangą, kuri yra reikalinga įrengimo perprogramavimui. Be to, 2022-08-16 Pareiškėjas kreipėsi į UŽT Druskininkų skyrių su prašymu suorganizuoti ir atsiųsti UŽT komisiją, jog būtų įsitikinta, kad Lankstytuvas yra suremontuotas ir dirba, darbo vietos yra įsteigtos, o darbuotojai, įdarbinti pagal Sutartį, dirba.

UŽT 2022-08-22 raštu „Dėl UAB „ACLEAN LT“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašymo“ informavo Subsidijos gavėją, jog nebus atliekamas papildomas patikrinimas bei kad UŽT nekeičia savo pozicijos dėl Pretenzijos išdavimo. UŽT taip pat informavo, jog artimiausiu metu bus priimtas UŽT Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriaus sprendimas dėl Subsidijos susigrąžinimo.

2022-08-23 Subsidijos gavėjas dar kartą kreipėsi į UŽT su prašymu nepriimti Užimtumo įstatymo 44 str. 11 d. numatyto sprendimo dėl Subsidijos grąžinimo, nes toks sprendimas iš esmės būtų formalus, bet neteisingas bei neatitiktų proporcingumo principo.

2022-09-13 UŽT pateikė atsakymą į 2022-08-23 Subsidijos gavėjo prašymą ir jame nurodė, jog lieka galioti Pretenzija ir kad UŽT nekeičia savo pozicijos dėl Pretenzijos išdavimo bei kad artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl Subsidijos susigrąžinimo. Atitinkamai, UŽT kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (BTA) ir pareikalavo išmokėti visą 35 648,00 Eur sumos draudimo išmoką pagal BTA išduotą atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą SĮLD Nr. 145158.

Pareiškėja 2022-10-07 raštu dar kartą kreipėsi į UŽT bei dar kartą paprašė nepriimti Užimtumo įstatymo 44 str. 11 d. numatyto sprendimo dėl Subsidijos grąžinimo ir nereikalauti BTA, jog būtų išmokėta draudimo išmoka.

BTA 2022-10-27 Pareiškėjai ir UŽT išsiuntė pranešimą „Dėl priimto sprendimo Nr. SILD/22/000061“, kuriuo informavo, jog priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos pagal UŽT reikalavimą bei pateikė išsamius tokio sprendimo motyvus.

2022-10-31 raštu UŽT kreipėsi į Pareiškėją, kuriuo informavo apie gautą aukščiau minėtą BTA sprendimą bei paprašė Pareiškėjo pateikti UŽT Kauno klientų aptarnavimo departamentui atsakymus / informaciją į iškeltus klausimus.

Į minėtą UŽT 2022-10-31 raštą Pareiškėjas pateikė 2022-11-08 atsakymą, kuriuo pateikė prašomus atsakymus, įrodymus ir informaciją.

Nepaisant to, kad tiek BTA išreiškė poziciją, jog Subsidijos susigrąžinimas būtų neproporcinga sankcija Pareiškėjo atžvilgiu, tiek to, kad pati Pareiškėja pateikė su tuo susijusius įrodymus, UŽT priėmė Skundžiamą įsakymą.

Pirma, Projekto įgyvendinimo laikotarpis yra 36 mėnesiai ir šis laikotarpis jau yra pasibaigęs. Per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį Subsidijos gavėjas tinkamai laikėsi prisiimtų įsipareigojimų ir jo atžvilgiu nebuvo taikytos jokios sankcijos. Taigi, priėmus sprendimą dėl Subsidijos sugrąžinimo susidarė situacija, jog Subsidijos gavėjas iš esmės visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį tinkamai vykdęs savo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus netenka visos Subsidijos.

Antra, UŽT reikalavimas grąžinti visą Subsidiją buvo pateiktas, tiek Skundžiamas įsakymas buvo priimtas neįvertinus tiek realaus Sutartyje numatytų tikslų įgyvendinimo, fakto, jog tariamas pažeidimas, kurį nustatė UŽT realiai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Priešingai, šiuo atveju Subsidijos gavėjas ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų idant būtų operatyviai pataisytas Lankstytuvas ir darbuotojai, įdarbinti pagal Sutartį, galėtų atlikti savo darbo funkcijas.

Tai, kad Lankstytuvo išgabenimas būtų sukėlęs kokias nors neigiamas pasekmes ar kad dėl to būtų buvę patirti kokie nors nuostoliai (žala) nėra nurodyta ir įrodyta ir pačiame Skundžiamame įsakyme ar Pretenzijoje. Tai pabrėžė ir BTA savo atsisakyme išmokėti draudimo išmoką pagal UŽT reikalavimą.

Trečia, Kaip matyti iš paraiškos gauti Subsidiją, Projekto įgyvendinimo sąmatą sudarė 145 500 Eur, o iš jų Projekto įgyvendinimui buvo skirta 71 296 Eur dydžio Subsidija, o iš jų Lankstytuvo įsigijimui ir 2 darbo vietų įsigijimui tik 23 765 Eur. UŽT tariamą pažeidimą nustatė tik dėl tariamo įsipareigojimų, susijusių su Lankstytuvu, nevykdymu, jokie kiti pažeidimai Projekte nebuvo nustatyti. Nepaisant to, UŽT taiko sankciją Pareiškėjo atžvilgiu dėl visos Subsidijos susigrąžinimo, kai Lankstytuvo įsigijimui buvo skirta tik mažesnioji dalis Subsidijos, t. y. 23 765 Eur iš 71 296 Eur.

Taip pat pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas įsakymas, yra iš esmės neteisingas administracinis sprendimas, nes:

Pirma, UŽT elgėsi itin formaliai ir mechaniškai taikė Užimtumo įstatymo nuostatas, nors teisės aktus turėtų taikyti sistemiškai, atsižvelgiant ne tik į teisės aktų reguliavimo tikslą, bet ir į Projekto, kuriam skirta Subsidija tikslus bei įvertinant priežastis, dėl kurių Lankstytuvas buvo išgabentas į Lenkiją. Pažymi, kad Pareiškėjas turėjo ne tik pareigą neišvežti Lankstytuvo į užsienį be UŽT sutikimo, bet ir savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą (šiuo atveju Lankstytuvą), maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų (Užimtumo įstatymo 44 str. 7 d. 5 p.). Tai reiškia, kad visu Projekto įgyvendinimo laikotarpiu Pareiškėjas turėjo pareigą rūpintis Lankstytuvu bei jo atkuriamąja verte. Pareiškėjas tai ir darė – siekdamas užtikrinti, jog pagal Sutartį įdarbinti darbuotojai turėtų įrankį savo darbo funkcijoms atlikti ir atsižvelgdamas į tai, kad Lankstytuvui buvo būtinas remontas, kurio atlikti Lietuvoje niekas negalėjo, Lankstytuvas buvo išgabentas į Lenkijos įmonę, kaip arčiausiai Lietuvos esantį Kannegiesser atstovą, galintį atlikti reikalingus remonto darbus. Taigi, jeigu Pareiškėjas nebūtų rūpinęsis Lankstytuvo remontu, jis būtų pažeidęs savo pareigą rūpintis Lankstytuvu ir jo atkuriamąja verte bei būtų neužtikrinęs darbuotojams, įdarbintiems pagal Sutartį, reikalingų darbo priemonių, kurios ir buvo įsigytos už Subsidijos lėšas. Atitinkamai būtų susidarę prastovos, t. y. darbuotojai, nebūtų galėję vykdyti savo darbo funkcijų, o formaliai žiūrint į Užimtumo įstatymo raidę, tai irgi galėtų lemti sankcijos – Subsidijos susigrąžinimo – taikymą Pareiškėjo atžvilgiu pagal Užimtumo įstatymo 44 str. 4 d. ir 5 d. 2 p. nuostatas - jei prastova įdarbinto asmens darbo vietoje ne dėl jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, irgi gali būti formalia priežastimi UŽT reikalauti grąžinti dalį ar visą subsidijos gavėjui pervestą subsidiją.

Šioje situacijoje UŽT vadovavosi itin formalistiniu požiūriu, kuris apskritai nėra suderinamas su Užimtumo įstatymo 11 str. 1 d. įtvirtintu užimtumo rėmimo sistemos tikslu – siekti visiško gyventojų užimtumo.

Skunde akcentuojama, jog kai buvo pateikta Pretenzija, projektas dar nebuvo baigtas įgyvendinti. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu Pareiškėjas būtų grąžinęs Subsidiją, jis, atitinkamai, nebūtų saistomas pareigos išlaikyti darbo vietas, kurių įsteigimui buvo skirta Subsidija. Šios aplinkybės, nesuderinamos su Užimtumo įstatymo 11 str. 1 d. įtvirtintais tikslais.

Antra, vadovaujantis nuoseklia ESTT praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

Šios ESTT praktikos kontekste pažymėtina, kad, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 145 str., valstybės narės ir Europos Sąjunga veikia siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, ypač ugdydamos kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą bei darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti tikslai. Atitinkamai, Europos Sąjungos sutarties 3 str., be kita ko, įtvirtina šiuos tikslus: ji (Europos sąjunga) siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu.

Pareiškėjo įsitikinimu, formalus Užimtumo įstatymo 44 str. 8 d. 2 p. taikymas bei reikalavimas sugrąžinti Subsidiją Pareiškėjo atžvilgiu iš esmės prieštarauja minėtiems Europos Sąjungos sutarties 3 str. įtvirtintiems tikslams bei neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 145 str. nuostatų, nes reikalavimas grąžinti Subsidiją, kadangi Pareiškėjas negavo formalaus UŽT sutikimo leisti išvežti Lankstytuvą remontui į Lenkiją, iš esmės prieštarauja minėtuose Europos Sąjungos teisės aktuose keliamiems tikslams siekti visiško užimtumo.

Taigi, UŽT, remiantis minėta ESTT praktika, visų pirma turėjo įvertinti, dėl kokių priežasčių buvo išgabentas Lankstytuvas, o ne mechaniškai ir formaliai taikyti Užimtumo įstatyme numatytą sankciją dėl Subsidijos susigrąžinimo. UŽT veikė priešingai nei nurodyta aukščiau nurodytoje ESTT praktikoje ir apskritai nesigilino, kodėl Lankstytuvas buvo laikinai išgabentas į Lenkiją.

Šios LVAT praktikos kontekste Subsidijos gavėjas pažymi, kad sprendimo dėl Subsidijos grąžinimo priėmimas, yra formalus, bet neteisingas administracinis sprendimas. Formaliai taikant minėtas Užimtumo įstatymo ir Sutarties nuostatas, Subsidijos gavėjas, sugedus Lankstytuvui, apskritai turėjo jo neremontuoti, nes šį darbo įrankį draudžiama išvežti iš Lietuvos teritorijos. Toks formalus Sutarties nuostatų vykdymas ir taikymas neatitiktų ne tik Užimtumo įstatyme ir Sutartyje nustatytų Subsidijos skyrimo tikslų, bet ir būtų nelogiškas.

Pareiškėja pažymi ir tai, kad minėtos aplinkybės reikalavo operatyvaus Subsidijos gavėjo veikimo, tuo tarpu VAĮ 10 str. 4 d. nustato, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Taigi, remiantis šia nuostata, UŽT galėjo visą mėnesį svarstyti, ar duoti sutikimą dėl Lankstytuvo laikino išgabenimo iš Lietuvos teritorijos. Atitinkamai, visą mėnesį Subsidijos gavėjo darbuotojai būtų negalėję atlikti savo darbo funkcijų. Tokia situacija būtų nesuderinama su Subsidijos skyrimo tikslais. Dėl šių priežasčių Subsidijos gavėjas ėmėsi operatyvių veiksmų idant būtų pašalinti aptariamo įrankio gedimai ir darbuotojai galėtų normaliai dirbti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Skundžiamas įsakymas yra formalus, bet neteisingas administracinis sprendimas.

Pareiškėjos įsitikinimu, jeigu ir būtų pagrindo pripažinti, jog Pareiškėja pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, Pareiškėja turėtų būti atleista nuo atsakomybės (sankcijos dėl Subsidijos susigrąžinimo taikymo) dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimo. Sutarties 8 p. nustato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad tai atsitiko dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei numatyti Sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar pasekmių atsiradimui. Pareiškėja turėtų būti atleista nuo atsakomybės, nes egzistavo visos force majeure aplinkybės:

Pirma, Lankstytuvo sugedimo aplinkybės nebuvo sudarant Sutartį ir to nebuvo galima protingai numatyti.

Antra, Pareiškėjas negalėjo užkirsti kelio Lankstytuvo sugedimui ir tam, kad jis būtų taisomas neišgabenant jo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nes Lietuvoje nėra oficialaus Kannergiesser įrangos atstovo.

Atitinkamai, Sutarties 9 p. numato, kad Sutarties neįvykdžiusi Šalis per 5 kalendorines dienas privalo pranešti kitai Šaliai apie Sutarties 8 p. nurodytų aplinkybių atsiradimą bei jų įtaką Sutarties vykdymui ir susitarti dėl tolesnių veiksmų. Šią Sutarties sąlygą Pareiškėja taip pat išpildė –Lankstytuvas buvo išgabentas į Lenkijos įmonę 2022-06-14, o jau 2022-06-16 pranešimu Pareiškėja apie tai informavo UŽT bei prašė suteikti leidimą Lankstytuvo išgabenimui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Pareiškėja šioje situacijoje turėtų būti atleista nuo atsakomybės (sankcijos dėl Subsidijos susigrąžinimo taikymo) dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimo.

Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais reikalavimais.

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Užimtumo tarnyba ir UAB „Aclean LT“ (toliau – Pareiškėjas ir Subsidijos gavėjas) 2019-06-14 pasirašė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA(19.2)-18 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu Subsidijos gavėjui išmokėjo 71 296,00 eurų subsidiją.

2019-09-13 pasirašius Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai sudarymo aktą Nr. ES13(19.2)-212, įsteigtos 4 (keturios) skalbyklos lyginimo mašinų operatorių darbo vietos, o 2019-10-24, pasirašius Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai sudarymo aktą Nr. ES13(19.2)-301, įsteigtos 2 (dvi) skalbyklos mašinų operatorių darbo vietos.

2022-06-16 pas Subsidijos gavėją atliktas planinis patikrinimas ir užpildytas planinio patikrinimo kontrolinis klausimynas Nr. BT - 1648(2.13 Mr).

2022-06-16 Subsidijos gavėjas Užimtumo tarnybai pateikė prašymą ir pranešimą dėl rankšluosčių lankstytuvo išvežimo į Lenkiją.

2022-06-23 Užimtumo tarnybos raštu Nr. SD(19.2)-7730, Subsidijos gavėjui pateikta pretenzija dėl 71 296,00 eurų subsidijos grąžinimo.

2022-10-31 Užimtumo tarnyba Subsidijos gavėjui pateikė raštą dėl įrodymų pateikimo Nr. SD(19.2)-10532.

2022-11-08 Užimtumo tarnyba gavo Subsidijos gavėjo raštą dėl įrodymų pateikimo.

2022-11-22 Užimtumo tarnyba Subsidijos gavėjui pateikė Kauno klientų aptarnavimo direktoriaus įsakymą Nr. V1(19.2)-1648 „Dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo“.

Vietinių užimtumo iniciatyvų (toliau – VUI) projektų įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Užimtumo rėmimo aprašas) ir Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas, patvirtintas Užimtumo tarnybos direktoriaus 2017 d. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ADRPP taikymo darbdaviams aprašas).

Skundžiamas sprendimas buvo priimtas dėl Sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo, kitaip tariant dėl Sutarties pažeidimo. Šiuo atveju Sutartis yra sudaryta tarp valstybinės institucijos (Užimtumo tarnybos), kurios viena iš pagrindinių funkcijų - įgyvendinti Užimtumo įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Užimtumo įstatymo, Užimtumo rėmimo aprašo ir ADRPP taikymo darbdaviams aprašo nuostatomis nustatyti lėšų naudojimo rėmai, atsispindintys standartinėse Sutarties sąlygose (ADRPP taikymo darbdaviams aprašo 15 priedas), todėl Užimtumo tarnyba, nors ir dalyvauja civiliniuose santykiuose, tačiau nei ji, kaip valstybės institucija (Užimtumo tarnyba), nei asmenys įsipareigojantys įsteigti darbo vietas (Pareiškėjas), negali keisti arba dėl jų vesti kokias nors ikisutartines derybas, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą bei kitos Sutarties sąlygos yra apibrėžtos paminėtuose teisės aktuose. Pareiškėjas kaip verslo subjektas, sudarydama Sutartį ir siekdama pasinaudoti ženklia valstybės parama, puikiai žinojo savo įsipareigojimus, Sutarties sąlygos, kurios įtvirtintos Sutartyje jai buvo žinomos, su jomis ji sutiko pasirašydama Sutartį.

Užimtumo tarnyba priimdama Skundžiamą sprendimą vadovavosi Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 4 punktu, 8 dalies 2 punktu, Sutarties 6 punktu, 6.1 ir 6.1.10. papunkčiais, t. y. Pareiškėjai pažeidus Sutarties 2.26.3. papunktį, atsirado teisinis pagrindas grąžinti visą jai pervestą subsidiją.

Užimtumo tarnyba vykdydama aukščiau nurodytą pareigą, 2022-06-16 atliko Subsidijos gavėjo patikrinimą (toliau – Patikrinimas) ir vertino ar ilgalaikis materialusis turtas, kurį Subsidijos gavėjas įsigijo steigdamas (pritaikydamas) darbo vietas, yra pas Subsidijos gavėją (neparduotas, neįkeistas, neišnuomotas, nedovanotas ar kitaip neperleistas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, ar kitaip nesuvaržytos teisės į ilgalaikį materialųjį turtą, taip pat ar neišvežtas už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų be Užimtumo tarnybos leidimo) (patikrinimo kontrolinio klausimyno klausimas Eil. Nr. 2.3). Šiuo atveju, pas Subsidijos gavėją nebuvo rasta viena iš darbo priemonių įsigytų už subsidijos lėšas, t. y. rankšluosčių lankstytuvas Kannergiesser XFM (2019 m.), inventorinis Nr. 1220-61 (toliau – Lankstytuvas). Subsidijos gavėjas Patikrinimo metu nurodė, kad už subsidijos lėšas įsigytas ilgalaikis materialusis turtas 2022-06-14 buvo išvežtas remontui į Lenkiją.

Įvertinus tai, kad iki Patikrinimo atlikimo dienos, Subsidijos gavėjas nesikreipė į Užimtumo tarnybą (su motyvuotu prašymu) dėl sutikimo leisti išvežti ilgalaikį materialųjį turtą už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, Užimtumo tarnybos sutikimo išvežti ilgalaikį materialųjį turtą už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų negavo, susidarė sąlygos užfiksuoti, kad Subsidijos gavėjas netinkamai vykdo Sutartį, t. y. Subsidijos gavėjas pažeidė Sutarties 2.26 ir 2.26.3 papunkčių reikalavimus.

Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, kad Subsidijos gavėjas per 36 mėnesių laikotarpį nuo darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) dienos be Užimtumo tarnybos sutikimo neturi teisės išvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį įsigijo steigdamas (pritaikydamas) darbo vietas. Atitinkamai atsakomybė už šį pažeidimą nurodyta Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 4 punkte, t. y. Subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis nevykdo šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų (tokios pačios nuostatos nurodytos ir Sutartyje).

Užimtumo tarnyba privalo vadovautis viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama įstatymu“ ir neturi teisės plečiamai aiškinti Užimtumo įstatymo nuostatų dėl nustatyto draudimo išvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį Subsidijos gavėjas įsigijo steigdamas (pritaikydamas) darbo vietas ir kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad tokiems veiksmams reikalingas Užimtumo tarnybos leidimas.

Atsakovė pažymi ir tai, kad nuo pažeidimo užfiksavimo iki galutinio Skundžiamo sprendimo priėmimo momento ne vieną kartą Subsidijos gavėjui suteikė teisę pateikti įrodymus, paaiškinti bei pagrįsti darbo priemonės išvežimą į užsienį, siekiant išsiaiškinti ar tikrai Lankstytuvas buvo išvežtas pagrįstai ir ar nėra piktnaudžiaujama suteikta valstybės parama. Nors Pareiškėjas Skunde nurodo, kad po atlikto Patikrinimo pateikė pranešimą bei prašymą dėl darbo priemonės išvežimo į Lenkiją, tačiau akcentuoja, kad toks pranešimo bei prašymo pateikimas, po įvykusio fakto (išvežus Lankstytuvą), negali būti laikomas tinkamu Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Toks Pareiškėjo elgesys tik sudaro prielaidas daryti išvadą, jog, jeigu Užimtumo tarnyba nebūtų atlikusi Patikrinimo, Subsidijos gavėjas niekada ir nebūtų kreipęsis dėl leidimo gavimo, kas prieštarauja Sutarties ir Užimtumo įstatymo nuostatoms. Be to, svarbiausia aplinkybė yra ta, kad Subsidijos gavėjas prie 2016-06-16 prašymo nepridėjo jokių šiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių pagrindimo, t. y. nebuvo pateikta jokie įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kur, kokiu tikslu ir kokiam terminui Subsidijos gavėjas išvežė darbo priemonę už Lietuvos Respublikos ribų. Dėl nurodytų aplinkybių Užimtumo tarnyba, įvertinusi Subsidijos gavėjo pateiktą 2022-06-16 prašymą, nustatė, kad prašyme nenurodytas konkretus turto išvežimo laikotarpis, nenurodyta, kad ketinamo išvežti ilgalaikio materialaus turto draudimo apsauga galioja toje valstybės teritorijoje, į kurią ilgalaikį materialųjį turtą ketinama išvežti visą išvežimo laikotarpį ir Užimtumo tarnybai nepateikti tai patvirtinantys dokumentai, nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad Lankstytuvo išvežimo laikotarpiu, bus užtikrintas į įsteigtas darbo vietas įdarbintų darbuotojų nustatytų darbo funkcijų atlikimas ir kita.

Užimtumo tarnyba Subsidijos gavėjui 2022-06-26 pateikė pretenziją dėl 71 296,00 eurų subsidijos grąžinimo (toliau – Pretenzija), kadangi nuo pažeidimo užfiksavimo momento iki Pretenzijos priėmimo Subsidijos gavėjas, nors ir turėjo galimybę, tačiau papildomai nepateikė jokių papildomų dokumentų, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti dėl Lankstytuvo išvežimo pagrįstumo. Pažymima, kad netgi Subsidijos gavėjui nesutikus su Pretenzija, Subsidijos gavėjas jokių papildomų įrodymų nepateikė, išskyrus tai, kad nuolat kartojo ir teikiamuose raštuose nurodinėjo, kad Lankstytuvas buvo išvežtas į Lenkiją remontui ir kad projektas įgyvendinamas tinkamai. Ir tik Užimtumo tarnybai 2022-10-31 raštu Nr. SD(19.2)-10532 paprašius pateikti įrodymus bei uždavus konkrečius klausimus, Subsidijos gavėjas tik tada pateikė atsakymą ir prie jo pridėjo pažymą anglų kalba, kuri nebuvo išversta į lietuvių kalbą (toliau – Pažyma), iš kurios Užimtumo tarnyba nustatė, kad darbo priemonė galimai buvo išvežta remontui į Lenkiją, nes Pažymą pasirašė „Marcinkowska“, t. y. galima Vega Systems East Europe Sp. z o.o. atstovė. Taiau Užimtumo tarnyba įvertinusi pateiktus įrodymus nusprendė, kad Pažyma nepagrindė aplinkybių, kad lankstytuvas tikrai buvo išvežtas į Lenkiją ir ten buvo remontuojamas, kadangi prie Pažymos nebuvo pateikti tai pagrindžiantys dokumentai – pvz.: sąskaita-faktūra, iš kurios būtų matyti, kad už atliktus darbus Subsidijos gavėjas apmokėjo, šalių sudaryta sutartis dėl remonto darbų atlikimo ar kiti dokumentai pagrindžiantys Pažymoje nurodytą turinį. Be to, nėra aišku kas ta „Marcinkovska“, kokią teisę ji turi atstovauti neva Lenkijos įmonę Vega Systems East Europe Sp. z o.o. ir apskritai kokią veiklą vykdo įmonė. Taigi aukščiau aptarti Subsidijos gavėjo veiksmai neįrodo ir neparodo tinkamo Sutarties vykdymo.

Subsidijos gavėjas pažeidė Sutartį jos vykdymo metu, t. y. jai nepasibaigus, todėl ta aplinkybė, kad projekto įgyvendinimo laikotarpis dabar pasibaigęs, neturi jokios įtakos. Tuo pačiu, Subsidijos gavėjo argumentas, kad iki pažeidimo nustatymo momento nebuvo fiksuota kitų pažeidimų, nereiškia, kad už nustatytą pažeidimą galima netaikyti Sutartyje nustatyta atsakomybės.

Skundžiamas sprendimas buvo priimtas tik po to, kaip Subsidijos gavėjui ne vieną kartą buvo suteikta galimybė pagrįsti savo neteisėtus veiksmus. Užimtumo tarnyba visą procedūrą, nustatydama teisinį pagrindą dėl subsidijos susigrąžinimo, atliko nešališkai ir objektyviai, tokias pačias taisykles taikydama kaip ir kitiems VUI projektų įgyvendintojams. Vien ta aplinkybė, kad Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas ne toks sprendimas, kurio tikėjosi Pareiškėjas, nesudaro pagrindo teigti, kad Skundžiamas sprendimas buvo priimtas dėl tariamo pažeidimo.

Dėl pareiškėjos akcentuojamų neigiamų pasekmių nebuvimo dėl pažeidimo atsakovė paaiškino, kad nei Sutartyje, nei VUI įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad atsakomybė už Sutarties nevykdymą Subsidijos gavėjui kyla tik tada, kai Užimtumo tarnybai kyla neigiamos pasekmės ar atsiranda žala, skaitine išraiška. Todėl toks Pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, vadovaujantis tokia Pareiškėjo logika, Užimtumo tarnyba negalėtų fiksuoti jokio Sutarties pažeidimo, nes atsakomybė už sutartinius pažeidimus Subsidijos gavėjams kyla ne žalos atsiradimo atveju, o Sutarties pažeidimo atveju. Tuo pačiu o AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsakymas nėra joks sprendimas, kuris užkerta kelią Užimtumo tarnybai reikalauti subsidijos susigrąžinimo iš Subsidijos gavėjo.

Nors pareiškėja teigia, kad Lankstytuvas, kaip patvirtina Pažyma, buvo laikinai (10 dienų laikotarpiui) išgabentas į Lenkijos teritoriją būtent dėl to, kad Subsidijos gavėjas siekė vykdyti savo įsipareigojimus tiek pagal Sutartį, tiek ir įsipareigojimus darbuotojams užtikrinti įrankius jų darbo funkcijų atlikimui, tačiau atsakovė akcentuoja, jog pareiškėjas kaip tik ir neįrodė visa tai, ką teigia Skunde. Užimtumo tarnybai pareiškėja nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti dėl Skunde ir pažymoje nurodytų aplinkybių. Jeigu Lygintuvas tikrai būtų išvežtas ir remontuojamas neva nurodytoje Lenkijos įmonėje, Subsidijos gavėjas patikrinimo metu arba po Patikrinimo, kelių dienų laikotarpyje galėjo pateikti visus tai įrodančius dokumentus, tačiau to nepadarė, kas suteikia prielaidą abejoti Subsidijos gavėjo sąžiningumu.

Į pareiškėjos argumentą, kad UŽT niekada neatsakė į 2022-06-16 prašymą gauti UŽT sutikimą Lankstytuvo išgabenimui, atsakovė nurodo, kad į šį prašymą ir pranešimą atsakė Pretenzijoje, aiškiai ir suprantamai nurodydama, jog „Informuojame, kad 2022 m. birželio 16 d. prašymas nebus tenkinamas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių bei aptarto teisinio reglamentavimo <...>“.

Dėl pareiškėjos argumentų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo atsakovė nurodė, kad nenugalimos jėgos poveikio (force majeure) institutas, įtvirtintas CK šeštosios knygos XVII skyriuje, kuris nustato pagrindą atleisti sutarties neįvykdžiusią šalį nuo atsakomybės esant aplinkybėms, kurios pripažįstamos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Šios aplinkybės yra nustatytos CK 6.212 straipsnio 1 dalyje, joje nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sudarydama sutartį ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-147/2020). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o „force majeure“ besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, vien tik Pareiškėjo nurodymas, kad Lankstytuvo sugedimo aplinkybės nebuvo sudarant Sutartį ir to nebuvo galima protingai numatyti, negalėjo užkirsti kelią sugedimui ir tam, kad jis būtų taisomas ne Lietuvoje, neįrodo nenugalimos jėgos aplinkybių. Be to, nepateikus jokių šias aplinkybes įrodančių dokumentų ir net nesikreipus dėl pažymos pagal Sutarties 11 punktą, kuri gali būti panauda kaip įrodymas, nėra teisinio pagrindo teigti, kad Subsidijos gavėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės dėl nenugalimo jėgos.

Užimtumo tarnyba priimdama Skundžiamą sprendimą vadovavosi aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir Pareiškėjo atžvilgiu įvykdė visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, priimdama Skundžiamą sprendimą išsamiai išnagrinėjo visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Vien ta aplinkybė, kad Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas ne toks sprendimas, kurio tikėjosi Pareiškėjas, nesudaro pagrindo teigti, kad Skundžiamas sprendimas neteisingas ir neteisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje nurodė, kad 2022-08-23 Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – UŽT) kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje su prašymu išmokėti draudimo išmoką 35 648 EUR sumai pagal sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį SĮLD 145158, kuri yra 50 % UAB „ACLEAN LT“ skirtos subsidijos sumos, kas yra lygu draudimo sumai (maksimaliai draudimo išmokai). UŽT nurodė, kad Subsidijos gavėjas UAB „ACLEAN LT“ netinkamai vykdo Sutartį, t. y. Subsidijos gavėjas pažeidė Sutarties 2.26 ir 2.26.3 papunkčių reikalavimus „be Užimtumo tarnybos sutikimo <...> neišvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikio materialiojo turto, įsigyto steigiant darbo vietas“, kadangi be Užimtumo tarnybos sutikimo išvežė už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą rankšluosčių lankstytuvą, įsigytą steigiant darbo vietas. Anot UŽT, Vietinių užimtumo iniciatyvų (toliau – VUI) projektų steigimą reglamentuojantys teisės aktai, įvykus nurodytiems pažeidimams, t. y. be Užimtumo tarnybos sutikimo išvežus už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų subsidijos lėšomis įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą, numato imperatyvias ir aiškias teisines pasekmes. Vadovaujantis Sutarties 6 punktu, 6.1 ir 6.1.10 papunkčiais Subsidijos gavėjas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos privalo Užimtumo tarnybai grąžinti visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis nevykdo bent vieno Sutarties 2.26 papunktyje nurodyto įsipareigojimo.

Draudimo bendrovė BTA 2022-08-24 paprašė pateikti draudėjo (subsidijos gavėjo) savo poziciją dėl pretenzijos pagrįstumo. Draudėjas nurodė, kad su pretenzija nesutinka, taip pat nurodė, kad vyksta derybos su UŽT dėl pareikšto reikalavimo grąžinti subsidiją ir išmokėti draudimo išmoką.

Savo ruožtu, draudimo bendrovė pareikalavo UŽT pagrįsti patirtus nuostolius dėl galimai neteisėtų draudėjo veiksmų, taip pat atkreipė dėmesį, kad reikalavimas turi būti proporcingas pažeidimui. UŽT nuostolių nepagrindė, tačiau pateikė pakartotinį reikalavimą, išmokai išmokėti.

2022-10-27 draudimo bendrovė BTA, galutinai įvertinusi šalių susirašinėjimą bei teisinius argumentus, priėmė sprendimą draudimo išmokos nemokėti. Savo sprendime draudimo bendrovė argumentavo tuo, kad: a) Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 p. numatytu proporcingumo principu, kuris numato, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, tokiu būdu prieštaraujant LVAT suformuotai teismų praktikai; b) UŽT nepatyrė neigiamų pasekmių dėl padaryto pažeidimo, o pažeidimas yra visiškai formalus; c) Draudimo bendrovė atlygina tiesioginius nuostolius, pagal nuostolius pagrindžiančius dokumentus (draudimo Taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.1, 11.3 p.); d) Išmokos išmokėjimas prieštarautų LR CK 1.5 str. įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, įskaitant ir tai, kad išmokos atveju visą išmoką subsidijos gavėjas privalėtų grąžinti draudimo bendrovei, tokiu būdu sukeliant sunkias turtines pasekmes.

Draudimo bendrovė laiko, kad Pareiškėjo skundas yra visiškai pagrįstas. Sprendimas dėl subsidijos grąžinimo, kaip kad ir nurodo Pareiškėjas yra itin formalus, neproporcingas pažeidimo pobūdžiui ir mastui, taip pat – neteisingas bei neatitinkantis Europos Sąjungos teisės esminių principų. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo Pareiškėjo skundą patenkinti.

2022-11-08 raštu pareiškėja pateikė atsakymą į Užimtumo tarnybos 2022-10-31 raštą Nr. SD(19.2)-10532 Dėl įrodymų pateikimo, kuriame nurodė, kad:

1) Lankstytuvas buvo išvežtas iš Subsidijos gavėjo veiklos vykdymo vietos už Lietuvos Respublikos ribų 2022-06-14 – 2022-06-24 laikotarpiu. Konkrečiai, sugedus Lankstytuvui buvo susisiekta su Lenkijos įmonėje Vega Systems East Europe Sp. z.o.o (Lenkijos įmonė), kuri arčiausiai Lietuvos Respublikos teritorijos turi reikiamą įrangą Lankstytuvo remontui ir profilaktikai. Tai yra, kaip jau Subsidijos gavėjas yra paaiškinęs savo 2022-08-23 rašte UŽT, Lankstytuvui reikalingas elektronikos taisymas yra atliekamas specialiame stende, naudojant Kannegiesser programinę įrangą. Būtent Lenkijos įmonė yra arčiausiai Lietuvos Respublikos teritorijos esantis Kannegiesser atstovas, turintis reikiamą įrangą Lankstytuvo remontui, profilaktikai ir perprogramavimui. Dėl šios priežasties Lankstytuvas ir buvo išgabentas minėtu laikotarpiu į Lenkijos įmonę. Pažymėtina, kad Subsidijos gavėjas Lankstytuvą išgabeno į Lenkijos įmonę savo transportu 2022-06-14 ir Lankstytuvas buvo pristatytas Lenkijos įmonei 2022-06-15, kuri Lankstytuvo remonto darbus atliko iki 2022-06-24. Atitinkamai, nedelsiant, t. y. 2022-06-24, Lankstutuvas buvo pargabentas Subsidijos gavėju transportu Subsidijos gavėjo veiklos vykdymo vietą. Šias aplinkybes patvirtina pridedama Lenkijos įmonės 2022-11-07 pažyma (Priedas Nr. 1, Pažyma);

2) Tai, kad Lankstytuvas buvo remontuojamas Lenkijos įmonėje patvirtina Pažyma;

3) Kaip patvirtina Pažyma, Lenkijos įmonė nustatė šiuos Lankstytuvo gedimus ir atliko šiuos jo remonto darbus: a) Nustatytos IBT tvarkyklės klaidos – jos buvo pašalintos Kannegiesser stende, taip pat buvo pakeista atminties kortelė; b) Nustatytas lankstytuvo ilgio lenkimo sensoriaus gedimas – jis buvo pakeistas kitu, t. y. Visolux 1000 79 00 91 MLV 20-8-H-1461-P modeliu; c) Pakeisti susidėvėję diržai;

4) Pagal 2019-06-14 Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA(19.2)-18 (Sutartis), skalbyklos mašinų operatoriais buvo įdarbinti G. T. ir V. K., kurie, vykdydami darbo funkcijas, turėjo naudoti Lankstytuvą. Pažymėtina, kad tuo metu, kai Lankstytuvas buvo išgabentas į Lenkijos įmonę (t. y. 2022-06-14 – 2022-06-24 laikotarpiu) V. K. turėjo nedarbingumą. Konkrečiai, kaip patvirtina išrašas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos (Sodra) duomenų (Priedas Nr. 2), V. K. laikotarpiu nuo 2022-05-16 iki 2022-10-13 turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Taigi, Lankstytuvo remonto laikotarpiu V. K. nevykdė jokių darbo funkcijų dėl buvusių objektyvių priežasčių, t. y. turėto nedarbingumo. Tuo tarpu dėl G. T. pažymėtina, kad šis darbuotojas turėjo nedarbingumą laikotarpiu nuo 2022-06-22 iki 2022-10-31 (tai patvirtina Priedas Nr. 3). Atitinkamai, laikotarpiu nuo 2022-06-14 iki 2022-06-21 G. T. atliko savo darbo funkcijas rankiniu būdu – t. y. kadangi Lankstytuvs dėl objektyvių priežasčių buvo išgabentas remontui į Lenkijos įmonę, minėtas darbuotojas G. T. rankšluosčius lankstė rankiniu būdu.

2022-11-22 Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo direktorius priėmė įsakymą Nr. V1(19.2)-1648 „Dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo“, kuriuo nustatė, kad UAB „ACLEAN LT“, į. k. 302663673, pažeidė Sutarties 2.26.3. papunktį, t. y. be Užimtumo tarnybos sutikimo išvežė už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, įsigytą steigiant darbo vietas, todėl privalo grąžinti jam visą jam pervestą subsidiją – 71 296,00 Eur (septyniasdešimt vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt šešis eurus) (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 4 punktas, 8 dalies 2 punktas, Sutarties 6 punktas, 6.1 ir 6.1.10. papunkčiai). Įsakyme nurodyta, kad Užimtumo tarnyba įvertinusi Subsidijos gavėjo pateiktus įrodymus nustatė, kad jie yra nepakankami ir nepagrindžia Draudimo bendrovės sprendime ir Subsidijos gavėjo nurodytų aplinkybių dėl Lankstytuvo remonto. Subsidijos gavėjo pateikta pažyma iš Lenkijos įmonės Vega Systems East Europe Sp. z.o.o, vertinant jos turinį ir ryšį su įrodinėjamomis aplinkybėmis, nesant kitų tiesioginių įrodymų, nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad Lankstytuvas už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų tikrai buvo išvežtas remontui ir tik tokiam laikotarpiui, kurį nurodo subsidijos gavėjas. Tuo pačiu, Užimtumo tarnyba minėtos pažymos nelaiko tiesioginiu įrodymu, susijusiu su įrodinėjamais faktais, kuris leistų daryti vienareikšmę išvadą dėl Subsidijos gavėjo nurodytų aplinkybių.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja pažeidė skundžiamame Įsakyme nurodytus Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir Sutarties 2.26.3 punktą, kurie draudžia išvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį subsidijos gavėjas įsigijo steigdamas (pritaikydamas) darbo vietas, be Užimtumo tarnybos sutikimo.

Pareiškėjos argumentas, kad iki nustatyto pažeidimo per visą 36 mėnesių Projekto įgyvendinimo laikotarpį ji tinkamai laikėsi prisiimtų įsipareigojimų ir jos atžvilgiu nebuvo taikytos jokios sankcijos, neturi reikšmės vertinant Įsakymo teisėtumą, nes Užimtumo įstatymas, Aprašas ir Sutartis nenumato jokių papildomų sąlygų visos subsidijos susigrąžinimui jeigu padaromas Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte ir Sutarties 2.26.3 papunktyje numatytas subsidijos gavėjo pažeidimas. Todėl tai, kad iki nagrinėjamo pažeidimo nustatymo momento pareiškėjai Projekto įgyvendinimo metu nebuvo fiksuoti kiti pažeidimai, nereiškia, kad už nustatytą pažeidimą atsakovė turi teisę ir galimybę netaikyti Užimtumo įstatyme ir Sutartyje imperatyviai nustatytos atsakomybės ar taikyti švelnesnę atsakomybę. Įsakyme nurodytos atsakomybės taikymas yra atsakovės pareiga, o ne teisė, todėl elgtis kitaip atsakovė neturi teisės.

Dėl pareiškėjos argumento, kad Projekto įgyvendinimui jai buvo skirta 71 296 Eur dydžio subsidija, iš kurios Lankstytuvo įsigijimui ir dviejų darbo vietų įsteigimui skirta tik 23 765 Eur, o atsakovė, nustačiusi pažeidimą tik dėl įsipareigojimų, susijusių su Lankstytuvu, nevykdymo taiko sankciją dėl visos, o ne atitinkamos dalies Subsidijos susigrąžinimo, teismas pažymi, kad Užimtumo įstatymas aiškiai reglamentuoja, už kokius pažeidimus kokios pasekmės subsidijų gavėjams imperatyviai taikomos. Užimtumo įstatyme yra numatyti konkretūs atvejai kai subsidijos gavėjams kyla pareiga grąžinti ne visą, o dalį subsidijos (pvz., Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai), tačiau už konkretų šioje byloje nagrinėjamą pažeidimą jokių kitokių pasekmių, kaip tik visos subsidijos grąžinimas, Užimtumo įstatymas ir Sutartis nenumato. Todėl pareiškėjos argumentai dėl gautos subsidijos dydžio santykio su Lankstytuvui įsigyti skirta subsidijos dalimi neturi ir negali daryti įtakos atsakovės pareigai reikalauti grąžinti visą subsidiją, nes tai imperatyviai numato Užimtumo įstatymas, Aprašas ir Sutartis.

Nagrinėjamu atveju už pareiškėjos padarytą Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto ir Sutarties 2.26.3 punkto pažeidimą Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 4 punkte aiškiai numatyta vienintelė atsakomybės forma ir jos dydis - visos subsidijos sugrąžinimas Užimtumo tarnybai. Užimtumo įstatymas nenumato ir nesuteikia teisės žemesnės galios teisės aktuose numatyti kitokios atsakomybės už tokį pažeidimą, todėl teisingas Užimtumo įstatymo ir Sutarties normų pritaikymas skundžiamu Įsakymu negali būti vertinamas kaip neproporcinga atsakomybė.