- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- 1-70-282/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17260-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Civilinis ieškovas
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kaltinamasis
- J. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-09-18 Kupiškio rajono apylinės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 155 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., galutinė bausmė 4 MGL dydžio bauda ir 4 mėn. viešųjų darbų, bausmę atlikęs 2015-02-23, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK183 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000-07-13 Nr.VIII-1835 37 str. 12 d. 1 p. atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, nes vykdė ir kasininko pareigas, kadangi įsakymu nepaskyrė kasininko ir nepavedė kitam darbuotojui atlikti kasos operacijas, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 23, 27 punktuose, bei pagal kasos pajamų orderius paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-08 Nr. BAS0001 – 7.540,00 Eur, 2015-01-10 Nr. BAS0002 – 5.300,00 Eur, 2015-01-23 Nr. BAS0006 – 1.350,00 Eur, 2015-01-28 Nr. BAS0008 – 1.600,00 Eur, 2015-02-02 Nr. BAS0010 – 1.500,00 Eur, 2015-02-04 Nr. BAS0011 – 7.000,00 Eur, 2015-02-12 Nr. BAS0012 – 2.500,00 Eur, 2015-02-17 Nr. BAS0013 – 1.800,00 Eur, 2015-03-09 Nr. BAS0014 – 1.900,00 Eur, 2015-03-13 Nr. BAS0015 – 2.100,00 Eur, 2015-03-23 Nr. BAS0017 – 1.500,00 Eur, 2015-03-31 Nr. BAS0018 – 5.000,00 Eur, 2015-04-13 Nr. BAS0019 – 1.700,00 Eur, 2015-04-22 Nr. BAS0020 – 2.300,00 Eur, 2015-04-27 Nr. BAS0021 – 545,64 Eur, AB „Šiaulių bankas“ 2015-01-12 Nr. BAS003 – 14.000,00 Eur, 2015-01-13 Nr. BAS0004 – 13.000,00 Eur, 2015-01-14 Nr. BAS0005 – 17.000 Eur, 2015-01-26 Nr. BAS0007 – 230,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-03-23 Nr. BAS0016 – 2.809,15 Eur, atskaitingo asmens J. J. 2015-01-30 Nr. BAS0009 – 297,69 Eur, iš viso 90.972,48 Eur, o pagal kasos išlaidų orderius išleido sumokėdamas J. J. 2015-01-30 Nr. 001 – 8.109,36 Eur, 2015-02-12 Nr. 002 – 34,40 Eur, 2015-03-12 Nr. 003 – 31,12 Eur, 2015-04-14 Nr. 004 – 34,40 Eur, 2015-05-14 Nr. 005 – 34,40 Eur, 2015-06-03 Nr. 006 – 32,76 Eur, 2015-06-22 Nr. 008 – 63,02 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-06-22 Nr. 007 – 100,00 Eur, iš viso 8.439,46 Eur, bet likusių 82.533,02 Eur realiai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, o įnešimą tik įformino kasos pajamų orderiais, pagal 2016-09-12 Šiaulių apygardos teismo nutartį iki 2016-10-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 82.533,02 Eur neperdavė, taip nuo 2015-01-08 iki 2015-06-22 pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 82.533,02 Eur.
Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. jis stipriai gėrė. Pažįstamas D. D. jam pasiūlė užsidirbti pinigų: pabūti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis sakė, kad darbas bus savaitei–dviem, o paskui viskas ramiai užsidarys. Su D. D. jis nuvyko į Šiaulių Registrų centrą. Registrų centre susitiko su R. L. ir R. K.. Su R. L. pačioje pradžioje sutarė, kad jis sumokės 5000 litų už tai, kad savaitę ar dvi J. J. pabus įmonės direktoriumi. Dokumentus jis pasirašė jų neskaitęs, buvo pagiringas. Tapęs direktoriumi, jis jokių dokumentų nematė, nežino, kur jie buvo. R. L. susirinko visus dokumentus ir išvažiavo. Pinigų už akcijas jis nemokėjo, tokių pinigų – 1000 litų – neturėjo. Tuo metu niekur nedirbo, girtavo. Pasirašant dokumentus Registrų centre, buvo R. L. su R. K.. R. L. pasakė, kad reikės klausyti R. K., kad su juo reikės važinėti. Paskui R. K. jį veždavosi pirkti miško, jis turėdavo tik pasirašyti popierius. Antspaudą turėjo R. K., ir pas R. K. visą laiką buvo pinigai. Mišką pirko 3–4 kartus, bet ne visus kartus su R. K., kartą buvo atvažiavę 3 jaunuoliai, su jais liepė važiuoti R. K.. Su tais jaunuoliais važiavo pirkti miško į Ukmergę, tada jie mokėjo pinigus. Su R. L. jis pirko mišką vieną kartą Širvintose. Pinigus su R. L. vieną kartą jis paėmė iš banko Panevėžyje ir vieną kartą – Kupiškyje. Po to, kai jie susipyko, jis neturėjo pinigų ir Kupiškyje nusiėmė 20 eurų. Jie pamatė, kad neva dingsta pinigai, atvažiavo V. J. ir jį išsivežė, o R. L. su R. K. jį „gaudė“ (duomenys neskelbtini), kad jis nuimtų pinigus. Bet V. J. jį išsivežė pirmas, laikė jį nuosavame name kažkur (duomenys neskelbtini) ir per 3 dienas jis nuėmė daugiau nei 50 tūkst. Jis paėmė pinigus iš banko ir padavė V. J.. Pinigus paėmė per tris kartus. Klausė V. J., nes šis jį laikė uždaręs. V. J. bijojo, todėl jo klausė ir ėmė iš banko pinigus, nes jis grasino, sakė, kad, jeigu nevažiuos, bus mišios. Apie ryšius tarp V. J. ir R. K. žinojo, nes tie jauni vyrukai, su kuriais jis vieną kartą pirko mišką, buvo iš V. J. pusės. Tie patys vyrukai buvo tame name, kur V. J. jį laikė tris paras, kol jis paėmė iš banko pinigus. Pripažįsta visus kaltinime nurodytus pinigų paėmimus. Pinigų pervedimų jis nedarė, bendrovės pinigus paėmė tik grynaisiais, banko kortelių, dokumentų neturėjo. Iš Registrų centro važiavo į banką, ten jam išdavė kortelę ir ją iš karto iš jo paėmė L. arba K.. Nepamena, su kuo tada važiavo į banką, tą dieną buvo pagėręs. Su R. K. jis pirkdavo mišką, už mišką pinigus mokėdavo R. K.. R. L. bendravo, kai neva jo sūnus jam pardavė akcijas ir kai iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) banko filialų paėmė pinigus. Su V. J. jis paėmė pinigus iš banko paskutinį kartą per tris kartus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvau pusmetį. Paskutinį kartą grynaisiais iš banko paėmė su V. J., ėmė 52 tūkst. eurų, kiek prieš tai paėmė su R. L., nepamena. Gali būti, kad 9–10 tūkst. eurų Panevėžyje, o kiek paėmė Kupiškyje, nepamena. Pripažįsta, kad paėmė iš banko bendrovės pinigus, kad, paėmus iš banko pinigus, jie buvo jo žinioje, kad paėmęs tuos pinigus jis turėjo galimybę iškviesti policiją, bet to nepadarė, nes nepagalvojo. Teigia, kad po to bendrovės pinigus atidavė R. L. ir V. J.. Pripažįsta, kad savo žinioje turėjo kaltinime nurodytus 82 tūkst. Savo noru be jokių dokumentų pinigus atidavė paminėtiems asmenims. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Su ieškiniu sutinka. Pinigų atlyginti bendrovei padarytą žalą neturi, šiuo metu gauna invalidumo pašalpą. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena su sugyventine, turi 16 m. dukrą.
R. L., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir akcininku buvo jo sūnus M. L., o jis vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 metų liepos mėn. pažįstamas R. K. pasisiūlė pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)". Sakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" pirktų kitas žmogus, būtų direktoriumi ir akcininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko parduoti už 1000 Lt. Su R. K. sutarė, kad sandoris įvyks 2014-07-18 Šiaulių Registro centro filialo patalpose. Tą dieną jis, sūnus M. L., ir R. K. atvyko į Registrų centro Šiaulių filialą. Akcijų pirkimo-paradavimo sutartį R. L. buvo paruošęs iš anksto. Pirkėjo J. J. asmens duomenis jam buvo davęs R. K.. J. J. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sakė, kad jis bus direktoriumi. R. L. taip pat turėjo iš anksto paruošęs vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo J. J. atleidžia M. L. iš direktoriaus pareigų, o direktoriumi paskiria save. Taip pat buvo paruošęs buhalterinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo aktus. Juose pasirašė J. J.. Kas pasiėmė visus dokumentus, nematė, juos buvo palikęs J. J.. Po kiek laiko R. K. paprašė, ar galėtų ankstesnė buhalterė J. L. tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. J. L. sutiko tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Su buhaltere bendravo jis, R. K. ir J. J.. Buvo pasirašyta buhalterinių paslaugų sutartis. Joje pasirašė J. J.. Nuo to laiko prasidėjo jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimas. Tai pasiūlė R. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelis kartus suteikė avansą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ miškui įsigyti. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkusi dalį medienos, kuri pasiliko pas juos atsiskaičius už avansą. Pirkdavo grynaisiais ir pavedimu. Grynuosius pinigus paduodavo J. J., o šis paduodavo orderį. Tuo metu būdavo ir R. K., bet pinigų jis neimdavo. Kai reikėjo pasiimti medieną iš miško, kuriuos rąstus gali išsivežti, jam nurodydavo R. K.. 2015 m. pabaigoje jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ davė jo įmonei apvalios medienos, tačiau visiškai pervesto avanso nepadengė ir liko skolingi. Dėl šios skolos jis susisiekė su R. K.. Šiauliuose jis susitiko su J. J. bei R. K. ir susitarė, kad skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus padengta grynaisiais pinigais, išrašant kasos pajamų ir išlaidų orderius. Tokie orderiai buvo išrašyti keli, sumų neprisimena. Tuos orderius ir grynus pinigus Šiauliuose paduodavo jam J. J., dalyvaujant R. K. (3 t., b. l. 82–83).
M. L., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2014 m. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir akcininku. Tuo metu jo įmonė beveik jokios veiklos nevykdė, buvo nesenai įkurta, skolų neturėjo. Buvo atlikta tik viena ūkinė-finansinė operacija, atliekant tarpininkavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo jo tėvas R. L.. 2014 liepos mėn. jo tėvas R. pasakė, kad pažįstamas R. K. nori įsigyti įmonę. Po pokalbio su tėvu sutiko parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Toliau akcijų pardavimu rūpinosi R. L.. Jis tame procese nedalyvavo, tiksliai nežinojo, kas perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Akcijų pirkimo-pardavimo sandoris vyko 2014-07-18 Šiaulių Registrų centro filialo patalpose. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo iš anksto paruošęs jo tėvas R. L.. J. J. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, klausė ką pasirašo, jam R. L. pasakė, kad pasirašo akcijų pirkimo sutartį, vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo J. J. atleidžia jį M. L. iš direktoriaus pareigų, o direktoriumi paskiria save. Tokį dokumentą buvo iš anksto paruošęs R. L.. Taip pat buvo paruoštas buhalterinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo aktas, kuriame pasirašė J. J.. Tuos dokumentus atidavė iš karto Registrų centre, nes jų buvo nedaug, tilpo į du segtuvus. 1000 Lt už parduotas akcijas negavo, nesidomėjo, nes sandoriu rūpinosi R. L.(3 t., b. l. 90).
R. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2014 m. asmuo, vardu D., jam pasakė, jog norėtų įsigyti uždarąją akcinę bendrovę. D. pavardės ir kokioje įmonėje dirbo, nežino, anksčiau jo nepažinojo. Jis D. pasakė, kad jo draugas R. L. turi medienos pardavimo įmonę, gal ją parduos. Ar davė R. L. kontaktus, nepamena. Kaip buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nežino, jų pardavime Registrų centre nedalyvavo. Su J. J. susipažino tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijusi mišką ir turėjo paruoštos medienos. Jis buvo nuvykęs su R. L., kai šis pirko medieną iš minėtos bendrovės. Jokių reikalų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Šios įmonės buhalterinių dokumentų pas buhalterę J. L. nevežė. R. L. nėra prašęs, kad šis patarpininkautų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkytų J. L.. Kartu su J. J. pas ją nėra buvęs. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines-finansines operacijas nieko nežino. Šios bendrovės prisijungimų prie banko kodų neturėjo, jokių pinigų negrynino. (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale su J. J. nebuvo. Su J. J. buvo susitikęs dar keletą kartų. Susitikdavo R. L. palaikydamas kompaniją, kai jis važiuodavo į miškus arba atsiskaitydavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už medieną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme nedalyvavo, patarimų J. J. nedavė. Apie gaunamas pajamas, išlaidas, kur yra saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, nežino. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. Susitikime su R. L. ir J. J., kuriame buvo sprendžiamas skolos padengimas, nedalyvavo. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje trūksta pinigų, nežino (3 t., b. l. 87).
J. L., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytoja, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jos vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė nuo 2014 m. pavasario. Iš pradžių bendrovės direktoriumi buvo M. L.. 2014 m. vasarą bendrovės direktoriumi ir akcininku tapo J. J.. Ar jam buvo perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai pagal perdavimo aktą, ji nežino. Pati dokumentus prieš įmonės pardavimą perdavė M. L. pagal perdavimo aktą, jį turi išsaugojusi ir vėliau pateiks. Buhalterinių paslaugų sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta. 2015 m. pradžioje R. L. prašė jos sudaryti buhalterinių paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujais vadovais. Po to pas ją atvyko R. L., J. J. ir R. K.. Tuo metu buvo pasirašyta nauja buhalterinių paslaugų sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikti buhalteriniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Dalis jų buvo senų, dalis dokumentų buvo sąskaitos, orderiai, pirkimų dokumentai, juos ji turėjo įtraukti į buhalterinę apskaitą. J. J. matė gal tik kelis kartus. Visada jis būdavo ne vienas, o su R. L. arba su R. K.. Kiek pamena, po to pirmo dokumentų atvežimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ beveik nebebuvo ūkinių finansinių operacijų, o būtent pardavimų-pirkimų. Kaip ji suprato, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijusi miško paskirties žemės sklypų. Iš kokių šaltinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo lėšų įsigyti žemės su mišku sklypų, ji nežino. Tie miškai buvo iškirsti samdytos įmonės, apvali mediena parduota ir į banko sąskaitas už tuos pardavimus pradėjo plaukti pinigai. Kaip tie pinigai buvo išgryninti, kas juos išgrynino, ji nežino. Su bendrovės banko sąskaitomis nedirbo, prieigos prie jų neturėjo. Kai jai reikėdavo bankų išrašų, vienkartinį prisijungimą yra gavusi iš R. L. ar R. K., o iš kurio, tiksliai nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vienas darbuotojas J. J.. Jam skaičiuodavo atlyginimą grynais pinigais. Kaip jis jį pasiimdavo, nežino, ji iš programos ištraukdavo tik kasos išlaidų orderį. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityta buvo per vieną kartą 2015 m. vasarą, grynaisiais pinigais. Kas padavė pinigus, nepamena, nes pas ją tuo metu buvo atvykę visi trys: R. L., J. J. ir R. K.. Jie pristatė ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašus, kad ji tas operacijas apskaitytų. Kiek matė, grynieji pinigai į kasą patekdavo iš (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialo. Tai matė iš banko išmokėjimo dokumentų. R. L. ar R. K. yra sakę, kad J. J. yra vykęs į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą atblokuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų. Taip pat iš jų girdėjo, kad į banką paimti grynųjų pinigų J. J. vienas niekada nevykdavo, su juo būdavo R. K.. Taip pat ji pati nėra mačiusi vieno J. J.. Su juo visada būdavo R. L. ir R. K.. 2015 m., tikslesnės datos neprisimena, pas ją atvyko R. L. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji užsiminė, kad reikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų išrašų. R. L. pasakė, kad J. J. užblokavo priėjimą prie elektroninės bankininkystės ir nusiėmė Kupiškio filiale pinigus buvusius sąskaitoje (1 t., b. l. 132).
D. D., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2014 m. į jį kreipėsi R. K. dėl žmogaus, kuris už atlygį kelis mėnesius pabūtų įmonės direktoriumi. Jis susitiko su J. J., kuris su R. K. pasiūlymu sutiko. Su R. K. sutarė, kad jis J. J. atveš į Šiaulius pasirašyti dokumentų. Sutartą dieną, jis J. J. atvežė į Šiauliuose esantį Registrų centrą. Čia jų laukė R. K. su kitu vyru, kurio nepažįsta. Su jais toliau bendravo J. J., pasirašė kažkokius dokumentus. Suprato, kad R. K. prirodytai bendrovei J. J. nevadovaus, tik pabus popieriniu direktoriumi. J. J. visą laiką dirbo pagalbinius darbus, kuriems nereikėjo kvalifikacijos. J. J. sakė, kad jo vadovaujama bendrovė užsiima miškais, jis visur važinėja su R. K.. Apie atlyginimą nekalbėjo, sakė, kad ši įmonė turi bankrutuoti, po bankroto su juo atsiskaitys R. K.(3 t., b. l. 125).
V. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad su J. J. susipažino per savo pažįstamą D. D. prieš kelerius metus Šiauliuose. 2014 m. rudenį, tikslesnės datos neprisimena, J. J. pasisakė, kad tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Susitikimo metu J. J. pradėjo skųstis, kad jį, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, kaltina pinigų vagyste. J. J. pasakojo, jog direktoriumi jis tapo už atlygį, o visus bendrovės reikalus vykdė kiti asmenys. J. J. tik pasirašydavo. J. J. jam pasakė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos paėmė savo algą už kelis mėnesius, nes tarp J. J. ir kitų asmenų, kurie realiai valdė įmonę, buvo susitarimas, kad jam bus mokama 500 Eur per mėnesį. Šių pinigų jis negavo, dėl to nuo bendrovės sąskaitos nusiėmė pats. J. J. paprašė padėti. Jis sutiko, nes matė, kad J. J. apgaudinėjamas. J. J. paskambino telefonu asmeniui, kuris realiai valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, paprašė jo atvykti. Atvyko vyras, kurį J. J. įvardijo kaip R. K.. Su R. K. jis pakalbėjo, kad J. J. neapgaudinėtų, laikytųsi susitarimo. R. K. su tuo sutiko bei pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje yra grynųjų pinigų, paprašė užtikrinti, jog J. J. nepasisavintų likusių sąskaitoje pinigų, kuriuos išgryninęs atiduotų R. K.. Maždaug po mėnesio J. J. už 500 Eur nusipirko automobilį VW „Golf“. 2015 m. žiemą J. J. pasakė, kad jam reikia iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos paimti apie 40000 Eur. Paprašė, kad jį pasaugotų, kai eis su grynaisiais pinigais. Jis sutiko. J. J. automobilį paliko benzino degalinėje, į banką vyko jo tuo metu turėtu automobiliu BMW X5. Į banką J. J. ėjo vienas, jis jo laukė automobilyje. Su paimtais grynaisiais pinigais jį nuvežė į degalinę, kur stovėjo J. J. automobilis. Taip su J. J. darė tris arba 4 kartus. Nuo 8 ryto jis su J. J. jau būdavo prie banko, vykdavo jo automobiliu. Keli kartai buvo, nes bankas duodavo išgryninti tik po 10000 Eur. Kur J. J. dėdavo išgrynintus pinigus nežino. Šiauliuose jo apgyvendinęs nebuvo. Pinigų, J. J. paimtų iš banko, jis negavo. J. J. sakydavo, kad pinigus veža kažkokiems asmenims iš (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 123).
V. N., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2014-08-18 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašyta rangos sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atlikti miško kirtimo ir traukimo darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartus darbus atliko. 2015 m. sausio mėn. R. L. parašė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė šios įmonės rekvizitus. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą ir sutarties projektą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė paštu ir elektroniniu paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apmokėta pagal sąskaitą nebuvo, sutarties projektas nepasirašytas. R. L. vis žadėjo, kad už medienos ištraukimą bus atsiskaityta, bet iki šio laiko neatsiskaitė. Kokios jo sąsajos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino, visą laiką manė, kad jis ten dirba ir atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 127).
2014-07-18 sprendime užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-07-18 atleidžiamas direktorius M. L. ir direktoriumi paskiriamas J. J. (1 t., b. l. 65).
2016-09-12 Šiaulių apygardos teismo nutartyje (3 t., b. l. 100–103) nurodyta, kad per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organas įpareigojamas bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti turtą, tarp jų ir 82.533,02 Eur, dokumentus.
Iš 2017-01-04 Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad J. J. paskirta bauda už 2016-09-12 Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodyto įpareigojimo neįvykdymą (1 t., b. l. 9–11).
2017-07-28 specialisto išvadoje Nr. 5-4/55 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-06-22 pagal dokumentus gauta 90972,48 Eur pajamų ir išmokėta 8439,46 Eur išlaidų (žr. 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 priedus). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos dokumentinis likutis 2015-06-22 buvo 82533,02 Eur. Visos kasos operacijos įrašytos į kasos knygą. Kasos knygos dokumentinis likutis sutampa su didžiosios knygos sąskaitų likučiu, t. y. 82533,02 Eur. Tyrimui nėra pateikta duomenų (grynųjų pinigų skaičiavimo kasoje aktas, grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas ar kiti dokumentai) apie tai, kad bendrovės kasoje 2015-06-22 nebuvo grynųjų pinigų (2 t., b. l. 31–45).
2018-09-25 Šiaulių apygardos teismo sprendimu priteista ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo J. J. 82 533,02 žalos atlyginimo ir priteistos 82 533,02 Eur sumos 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 22 d. bendrovei vadovavo atsakovas J. J., minėtu laikotarpiu pagal buhalterinius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 90 972,48 Eur pajamų, buvo išmokėta 8 439,46 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos dokumentinis likutis 2015 m. birželio 22 d. buvo 82 533,02 Eur. Ieškovė nurodė, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad bendrovės kasoje pinigų nebuvo, kad jie buvo išleisti ar perduoti saugoti kitiems asmenims, o nuo 2015-06-22 iki bankroto bylos iškėlimo kasos operacijos iš viso nebuvo vykdomos. 2015-06-30 ir 2015-12-31 balansuose kasos likutis taipogi nurodytas 82 533,02 Eur. Atsakovas, vykdydamas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą pareigą perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą pagal balansą ir dokumentus, privalėjo perduoti 82 533,02 Eur, tačiau po bankroto bylos iškėlimo atsakovas šios pareigos nevykdė, nepateikė jokių duomenų ir dokumentų, kurie patvirtintų 2015-06-22 kasoje buvusių grynųjų pinigų panaudojimą bendrovės veikloje. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018-10-26.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog J. J. kaltė pasisavinus jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą visiškai įrodyta paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, liudytojos J. L., D. D. parodymais, kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbusiam J. J. pagal jo užimamas pareigas buvo patikėtas bendrovės turtas – banko sąskaitoje bei kasoje buvę įmonės pinigai, ir laikotarpiu nuo 2015-01-08 iki 2015-06-22 jis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą –82.533,02 Eur. Ši J. J. veika atitinka BK 183 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, nes J. J. užvaldė didelės vertės svetimą turtą, bendrovės pinigus turėjo savo žinioje ir turėjo galimybę jais disponuoti.
Nors J. J. kaltę iš dalies patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojų apklaustų R. L., M. L., R. K. ir V. J. parodymai, teismas šiais parodymais nesiremia, nes jų parodymai yra tarpusavyje prieštaringi ir prieštarauja kaltinamojo J. J. parodymams, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą užvaldė būtent R. L., R. K. ir V. J. nurodymu. Kadangi šios J. J. nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtos, negalima atmesti minėtos J. J. versijos. Dėl to teismas nutartimi informuos prokurorą, kad nusikalstamą veiką gali būti padarę ir R. L., R. K., V. J. (BPK 257 str. 1 d.).
Dėl bausmės
Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant J. J. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į J. J. asmenybę – teistas 2014 metais, bausmę atlikęs, psichikos ir priklausomybės ligonių įskaitoje nėra (3 t., b. l. 142, 144), šiuo metu dirba, turi šeimą, nepilnametę dukrą. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, J. J. už BK 183 str. 2 d. numatytą veiką skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kadangi J. J. nusikalstamą veiką padarė pasinaudodamas savo einamomis bendrovės direktoriaus pareigomis, atidedant bausmės vykdymą jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti darbą, susijusį su patikėtų materialinių vertybių disponavimu.
J. J. prisipažino kaltu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ str., jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 82 533,02 Eur žalos priteisimo iš J. J.. Analogišką ieškinį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareiškusi ir civilinio proceso tvarka. Civilinėje byloje Šiaulių apygardos teismo 2018-09-25 sprendimu ieškinys išnagrinėtas, sprendimas įsiteisėjo 2018-10-26, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 293 str. 3 p., procesas dėl ieškinio nutraukiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 str., 307 str.,
nusprendžia:
J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. paskirti galutinę bausmę – 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 67 str. 2 d. 3 p., 3 d., 68² str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti darbą, susijusį su patikėtų materialinių vertybių disponavimu, 3 metus.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu, procesą dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutraukti.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, esančius pakete Nr. 2, grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui. Tris CD laikmenas, esančias pakete Nr. 1, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.