Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties, kuria jo prašymas dėl administracinės nuobaudos pakeitimo buvo atmestas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. S. 2015 m. birželio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., už tai, kad 2015 m. gegužės 30 d. apie 10.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo R. R. vardu registruotą automobilį ,,Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, taip pat neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pat nepateikė automobilio registracijos dokumento, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226, 16 punktų reikalavimus.

Už šiuos pažeidimus A. S. nubaustas galutine subendrinta administracinė nuobauda – administraciniu areštu 20 (dvidešimčiai) parų.

2015 m. birželio 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismui A. S. pateikė prašymą pakeisti jam skirtą administracinį areštą viešaisiais darbais arba bauda, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi šį prašymą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

A. S. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

2015 m. birželio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 128 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. Už šiuos pažeidimus, vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d., Alytaus rajono apylinkės teismas A. S. paskyrė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę. Nesutikdamas su jo atžvilgiu individualizuota administracine nuobauda, A. S. Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl administracinės nuobaudos pakeitimo pinigine bauda arba viešaisiais darbais, tačiau apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas paskirtinos administracinės nuobaudos klausimas, jis nedalyvavo, nors buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, o be to ir ATPK nenumato galimybės administracinio arešto bausmę pakeisti viešaisiais darbais ar bauda. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritartina visiškai.

Sutinkamai su ATPK 128 str. 1 d. (nagrinėjamu atveju A. S. ATPK 33 str. 2 d. nuostatų pagrindu paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda buvo parinkta būtent ATPK 128 str. 1 d. sankcijos ribose) transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinį areštą. Iš šios teisės normos seka, kad asmuo, padaręs ATPK 128 str. 1 d. str. įtvirtintą teisės pažeidimą, gali būti baudžiamas viena iš komentuojamo straipsnio sankcijoje įtvirtintų alternatyvių administracinių nuobaudų - bauda arba administraciniu areštu. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tai išskirtinė organo (šiuo atveju teismo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencija. Tačiau net ir tokiu atveju, teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos rūšies bei jos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir už šį pažeidimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam teisės pažeidimui.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str. Pagal jas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuo aspektu įvertinus A. S. skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo motyvus bei išanalizavus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad administracinė nuobauda apelianto atžvilgiu nagrinėjamu atveju individualizuota tinkamai, apylinkės teismas bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl skundžiama nutartimi A. S. prašymą dėl administracinės nuobaudos pakeitimo atmetė pagrįstai.

Analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą A. S., atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį (tyčiniai pažeidimai), bei pažeidėjo asmenybę (ankščiau baustas administracine tvarka), įvertino A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamus teisės pažeidimus ir gailėjosi dėl jų įvykdymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.), ko pasėkoje jo atžvilgiu paskyrė griežtesnės rūšies administracinę nuobaudą, t. y. 20 (dvidešimties) parų areštą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu, nėra jokio pagrindo. Analogiška išvada darytina įvertinus ir skundžiamos Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties motyvus.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. S. sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, įskaitant ir transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, už ką jis nuo 2008 metų buvo baustas net septynis kartus. Už šių pažeidimų padarymą A. S. buvo skirta ir alternatyvi administracinė nuobauda – piniginė bauda, tačiau kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą, informacijos apie jam paskirtų piniginių baudų sumokėjimą, nėra, kas leidžia pagrįstai teigti, jog A. S. jam paskirtų baudų nemoka, o ši jo atžvilgiu taikoma administracinio poveikio priemonė - piniginė bauda, jokios įtakos jo tolimesniam elgesiui neturi, išvadų iš ankstesnių nuobaudų apeliantas nedaro. Tuo tarpu galimybės už ATPK 128 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirti viešuosius darbus įstatymas nenumato. ATPK 21 str. 4 d., 313 str. 4 d. įtvirtinta tik galimybė skiriant baudą, ją tuo pačiu nutarimu pakeisti viešaisiais darbais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ankščiau jam paskirtų piniginių baudų A. S. nemoka, o jo šeimos pajamos šiuo metu yra menkos (gaunama tik socialinė pašalpa), spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. S. atžvilgiu paskyrė griežtesnę administracinės nuobaudos rūšį – areštą. Šiuo aspektu atmetant A. S. skundo argumentus dėl administracinio arešto pakeitimo viešaisiais darbais, vis tik akcentuotina, kad ATPK 338¹ str. inter alia įtvirtinta, jog viešieji darbai gali būti skiriami tik tuomet, kai teismas nusprendžia taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą. Tačiau, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo ir nėra pagrindo manyti, jog ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. S. pritaikius sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą.

Konstatuojant šią išvadą, vis tik pritartina ir pirmosios instancijos teismo teiginiams, jog nagrinėjamu atveju A. S. žinojo apie savo teisę dalyvauti 2015 m. birželio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo posėdyje bei išdėstyti savo poziciją dėl jam skirtinos administracinės nuobaudos, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko, rašytiniame savo paaiškinime nurodė, jog teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia pagrįstai teigti, jog A. S. turėjo visas galimybes atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, pateikti įrodymus bei jų pagrindu prašyti paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau įstatymo numatyta galimybe nepasinaudojo.

Esminės reikšmės A. S. paskirtos administracinės nuobaudos švelninimui neturi ir jo skunde išdėstyti argumentai, jog jis augina keturis mažamečius vaikus, jo draugė yra registruota Darbo biržoje, dėl ko jai bet kuriuo momentu gali pasiūlyti darbo vietą, o tokiu atveju, jam atliekant administracinio arešto bausmę, nebus kur palikti mažamečių vaikų. Akivaizdu, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir skundžiamos nutarties priėmimo dieną, analogiškas aplinkybes apeliantas buvo išdėstęs ir Alytaus rajono apylinkės teismui pateikdamas prašymą dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo, kartu pažymint, kad šeima (vaikai ir draugė) nesutrukdė jam pažeisti įstatymų nustatytus reikalavimus bei gyventi ne pagal bendras moralės ir elgesio normas, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju jų egzistavimas A. S. atgrasys nuo pakartotinio teisės pažeidimų darymo. Konstatuojant šią išvadą, vis tik pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo. Nagrinėjamu atveju įvertinus A. S. asmenybę, jo ankstesnius baustumus administracine bei baudžiamąja tvarka, jo įvykdytų teisės pažeidimų pavojingumą, jų pobūdį bei pakartotinumą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas A. S. prašymą dėl administracinės nuobaudos pakeitimo nagrinėjamu atveju atmetė pagrįstai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs visas A. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, skundžiama nutartimi atmetė jo prašymą dėl administracinės nuobaudos pakeitimo. Abejonių tokiu apylinkės teismo sprendimu, remiantis vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens samprotavimais apie pablogėsiančią jo gyvenimo kokybę, aukštesniajam teismui nekyla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.