- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-17
- Bylos Nr.
- 2S-527-395/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pran.), Evaldas Burzdikas, Rūta Palubinskaitė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Canalis“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Press decor“
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Canalis“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Press decor“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Press decor“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl piniginio reikalavimo skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Canalis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius UAB „Press decor“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Canalis“ 67 985,94 Lt skolos, 848,71 Lt delspinigių ir 516,26 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – prašomos prieteisti sumos ribose areštuoti skolininko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir priklausiantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorius grindė tuo, jog skolininkas skolą pripažino, buvo ne kartą raginamas skolą sumokėti ir įvykdyti savo prievolinius įsipareigojimus, tačiau priešingai sąžiningam veikimui ir protingumo kriterijams, akivaizdžiai vengė ir dabar vengia vykdyti savo prievolę. Be to, pareiškėjo žiniomis skolininkas UAB „Canalis“ yra pertvarkoma, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (3 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 21 d. nutartimi kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo pareikštas turtinis reikalavimas, todėl netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (12 b.l.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Canalis“ prašo teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių galima imtis tik tuo atveju, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo interesams kylančią tam tikrą grėsmę, dėl kurios būtina jas taikyti. Kreditorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o rėmėsi tik aplinkybe, kad skolininkas yra skolingas bei jokiais faktais neparemtu teiginiu, jog kreditoriaus žiniomis skolininkas UAB „Canalis“ yra pertvarkomas. Skolininkas yra moki, sėkmingai veikianti įmonė, o įsiskolinimo suma neturi įtakos jos mokumui. Be to, LR akcinių bendrovių įstatymo 72 str. 7 d. numatoma, jog apie sprendimą pertvarkyti bendrovę turi būti viešai paskelbta įstatuose nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta įstatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešta visiems bendrovės kreditoriams raštu. Kreditorius nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų, kad UAB „Canalis“ yra pertvarkoma, todėl teiginys, kad UAB „Canalis“ pertvarkoma yra nepagrįstas. LR CK 6.209 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusioji šalis turi teisę nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, todėl skolininko pasiūlymas sudaryti skolos grąžinimo grafiką neturi būti traktuojamas kaip nesąžiningas ar laiko vilkinimas. Skolininkas taip pat pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomas nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys jas taikyti arba padarys jų taikymą neįmanomu (CPK 148 str. 1 d.), todėl kreditorius privalėjo pateikti įrodymus, kad yra reali grėsmė jo interesams, jei apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą bus pranešta skolininkui. Tokių įrodymų teismui nebuvo pateikta, todėl teismas nepagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs skolininkui (13-14 b.l.).
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atskirasis skundas nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismas pagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė skolininkui nepranešęs, nes yra reali grėsmė, kad jų nesiėmus teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti, kadangi skolininkas yra itin nesąžiningas ir piktybiškai vengia vykdyti laisva valia priimtus skolinius įsipareigojimus, nors pačio skolos fakto neneigia. Be to, skolininkas nėra pateikęs jokių pasiūlymų dėl skolos mokėjimo grafiko.
2. Skolininko skolos suma yra didelė 68834,65 Lt, todėl pagal susiformuotą teismų praktiką preziumuojama, kad yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
3. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros.
4. Nors skolininkas teigia, kad yra mokus, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia, o kitose civilinėse bylose skolininkui pritaikyti turto areštai rodo, kad skolininkas yra nemokus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 144 straipsnio 1 d. numato, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu turi būti pakankamai pagrįstos prielaidos, įgalinančios manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas. Tai leidžia daryti išvadą, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Šioje byloje teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė tuo, jog pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo suformuluotas reikalavimas turtinis, o tai yra pagrindas areštuoti skolininko turtą, nes netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes vien tai, jog kreditoriaus reikalavimas turtinis, o skolininkas iki šiol nėra įvykdęs piniginės prievolės, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamas pagrindas pripažinti skolininką esant nesąžiningu ar siekiančiu paslėpti savo turtą ir pinigines lėšas, jeigu nėra nustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog skolininkas slėps, švaistys ar perleis turtą, pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Skolininko ketinimą paslėpti savo turtą gali patvirtinti objektyvios aplinkybės (pvz., skelbimas spaudoje apie turto pardavimą, sudarymas sutarčių, kuriomis siekiama padidinti atsakovo turtinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims ir pan.), o ne abstraktūs kreditoriaus teiginiai, kad skolininkas vengia atsiskaityti. Aplinkybė, kad skolininkas iki šiol nėra įvykdęs piniginės prievolės, yra pagrindas kreditoriui pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o ne pagrįsta prielaida prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismų praktika vadovaujasi taisykle, jog tuo atveju, kai turtinio reikalavimo suma yra didelė, galima preziumuoti, kad skolininkas gali siekti slėpti ar švaistyti turtą. Šioje byloje tarp dviejų įmonių vyksta ginčas, kurio suma beveik 70 000,- Lt, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas preziumuoti, kad skolininkas bandys slėpti ar švaistyti turtą. Be to, kreditorius pateikė įrodymus, kad kitose civilinėse bylose skolininko turtui jau yra pritaikytas areštas bendrai 18756,84 Lt sumai (20-25 b.l.). Nustatyta aplinkybė taip pat kelia abejones, ar šioje byloje priėmus kreditoriui palankų procesinį sprendimą, jį bus galima įvykdyti.
Kartu pažymėtina, kad pagal LR CPK 436 straipsnio 1 dalį, išsprendęs pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ši įstatymo nuostata lemia, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžiamas skolininkui nepranešant. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui nepranešant, CPK normų nepažeidė.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Canalis“ atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.