- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 1S-275-361/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00063-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs privataus kaltintojo V. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties privataus kaltinimo byloje, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. S. skundą dėl L. Z. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. S. skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo L. Z., kaltindamas jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. S. skundą, motyvuojant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
V. S. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir jo skundą tenkinti. Argumentuoja, jog visų teismo motyvų nesupranta, nes lietuviškai neskaito, o vertėjo neturi, todėl nutartį perskaitė „Google“ pagalba. Teigia, jog teismo motyvai neprotingi, šališki ir tendencingi, grįsti sufabrikuotais, melagingais duomenimis. Teismas netyrė skunde nurodytų aplinkybių, priėmė formalų sprendimą, turėdamas tikslą nepatraukti advokato L. Z. atsakomybėn. Teismas netyrė aplinkybės, jog L. Z. nepateikė įrodymų, jog teikė V. S. antrinę teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – tarnyba) 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14. Nurodo, jog L. Z. yra apšmeižtas, nes L. Z. nepateikė įrodymų apie tai, kuo pasireiškė V. S. piktnaudžiavimas procesinėmis ir materialinėmis teisėmis, taip pat 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešime tarnybai nurodydamas, kad V. S. teikia nepagrįstus reikalavimus dėl kasacinio skundo pateikimo, ieškinį grindžia melagingais, nepatvirtintais duomenimis, teigdamas, jog V. S. neturėjo teisės gauti antrinės teisinės pagalbos. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą, kuriuo iš V. S. valstybei priteistos 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, priėmė remdamasis L. Z. padirbtais dokumentais. Dėl bylos perspektyvumo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kompetentingas spręsti teismas, o ne advokatas, todėl advokato ir tarnybos nuomonės yra tik antrinės. Nusikaltėliais įvardija tarnybos advokatus V. M. ir L. Z. ir teigia, jog jie padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222, 225, 228, 229, 235, 300 straipsniuose, siekė šias veikas padarė iš chuliganiškų paskatų, tokiais veiksmais padarė V. S. turtinę ir neturinę žalą. Nurodo, jog rinkti įrodymus iš tarnybos ar atlikti kratą L. Z. darbo vietoje V. S. neturi teisės, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad jis nepateikė L. Z. nusikalstamos veikos įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tada, kai surenkama pakankamai duomenų, įrodančių, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.
Iš skundo turinio matyti, kad V. S. prašo tarnybos advokatą L. Z. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje padarymo, argumentuodamas tuo, jog neatitinka tikrovės, turi šmeižimo požymių šio advokato 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo įrašyti teiginiai, jog: jis reikalauja surašyti kasacinį skundą nesant teisinių argumentų; jis piktnaudžiauja valstybės garantuojama pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis; ieškinį grindė melagingais argumentais.
BK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, – baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kas reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios yra žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo ir tokių pasekmių nori.
Apygardos teismas skundžiamą nutartį vertina kaip pagrįstą ir teisėtą.
BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Būtent šiuo pagrindu apylinkės teismas ir atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. S. skundą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad L. Z. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.
BK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Ši BK nuostata reiškia, jog nusikalstama veika ne tik turi formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą BK straipsnyje, bet ir pavojingumo reikalavimą. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma. Veikos pavojingumas – tai veikos savybė padaryti žalą visuomeniniams žmonių santykiams, fiziniams ar juridiniams asmenims. Kartu tai ir kriterijus, pagal kurį įstatymų leidėjas diferencijuoja deliktus į nusikaltimus, administracinius ir drausminius nusižengimus bei civilinius teisinius santykius. Negali būti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti BK straipsnį, bet neturinti visuomenei pavojingo pobūdžio.
V. S. teigia, kad tarnybos advokato L. Z. 2016 m. rugsėjo 2 d. pranešime „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, adresuoto tarnybai nurodyti teiginiai jį niekina ir žemina. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtame pranešime L. Z. nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie V. S. elgesį ir jį apšmeižti, jog pranešime išdėstytos antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo priežastys ir motyvai.
Be to, iš aptariamo pranešimo turinio galima daryti išvadą, jog advokato nurodytos aplinkybės dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo yra tinkamai motyvuotos remiantis anksčiau išnagrinėtų administracinių ir civilinių bylų medžiaga (Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. 1-7305-525/2007, Nr. I-1521-189/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-63-1278/2008; Nr. A-556-964/2010; Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo byla Nr. 2-6450-803/2009 (vėlesnis Nr. 2-802-803/2010). Šioje nutartyje nėra jokios prasmės atkartoti tiek specializuoto, tiek bendrosios kompetencijos teismų galutinių procesinių sprendimų turinio, nes akivaizdu, jog V. S. priimtų teismų bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimai yra žinomi.
Pranešime išdėstytos V. S. ir tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 jam skirtu teikti antrinę teisinę pagalbą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bendravimo/bendradarbiavimo su advokatu L. Z. aplinkybės, yra pagrindas faktiškai ir juridiškai nepagrįstais vertinti V. S. skundo argumentus, jog advokatas jį apšmeižė teigdamas, jog V. S. reikalavo surašyti kasacinį skundą nesant teisinių argumentų, piktnaudžiauja valstybės garantuojama pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis bei ieškinį grindė melagingais argumentais. Advokato L. Z. pranešime nurodyti teiginiai vertinami kaip pagrįsti ir nelaikytini galinčiais paniekinti ar pažeminti V. S., arba pakirsti pasitikėjimą juo, taip pat nelaikytini užgauliai, šiurkščiai pažeidžiantys V. S. orumą, kad tai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog V. S. skundė tarnybos 2014-09-16 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14, kuriuo jam nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. I-1727-386/2014, atsisakė priimti jo skundą ir ši nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-07 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS-106-624/2015 palikta nepakeista (duomenys iš LITEKO – Lietuvos teismų informacinės sistemos). Tarnyba 2014-09-16 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14, be kita, priėmė gavusi minėtą advokato 2016 m. rugsėjo 2 d. pranešimą. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog tarnybai priimti sprendimą nutraukti V. S. antrinę teisinę pagalbą, kurią teikti buvo paskirtas advokatas L. Z., pagrįstai pakako pranešime pateiktų faktinių ir teisinių motyvų, šis sprendimas teismų nebuvo panaikintas ir galioja.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad L. Z. 2016 m. rugsėjo 2 d. pranešime panaudoti teiginiai yra tokia informacija, kuri gali paniekinti ar pažeminti V. S., arba pakirsti pasitikėjimą juo, todėl V. S., siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (CK 2.24 str.). Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliacinio skundo motyvais objektyvaus pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
privataus kaltintojo V. S. skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama.