Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,EnergoDevelpment“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-622-258/2012 pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Energo Development“ dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dalies panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, institucija, ginanti viešąjį interesą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Energo Development“ priešieškinį ieškovui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos bei atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Energo Development“ dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dalies panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlaisvinti valstybinės žemės sklypą ir prašė: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar UAB ,,Energo Development“) 2-6 punktus; pripažinti negaliojančia 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 767, N 01/98-19898, kuria UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar UAB „Energo Development“) be aukciono išnuomotas 6 430 kv. m. valstybinės žemės sklypas Ukmergės g. 14, Vilniuje, (kadastro Nr.0101/0032:250) nuo jos sudarymo momento; įpareigoti UAB „Energo Development“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti 6 430 kv. m. valstybinės žemės sklypą Konstitucijos per. 14 A, Vilniuje, - nukelti arba nugriauti šiame žemės sklype esančius nebaigtus statyti statinius – stovėjimo aikšteles; priteisti atstovavimo išlaidas.

Nurodė, kad Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1989 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 205 „Dėl sklypų skyrimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ gamybos – paslaugų bendrovei „Nauda“ buvo skirtas apie 1 ha dydžio sklypas J. Paleckio g. Nr. 7 (vėliau – Ukmergės g. 14A, dabar – Konstitucijos pr. 14A), Vilniuje, daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei projektuoti ir statyti (14 punktas). Vilniaus miesto valdyba 1997 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1226V „Dėl UAB „Nauda“ sklypo Ukmergės g. ribų ir dydžio nustatymo“ patikslino minėto sprendimo 14 punktu skirto sklypo dydį ir nustatė, kad UAB „Nauda“ daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti žemės sklypas yra 6 430 kv. m, žemės sklypo nuomos terminas 99-iems metams. 1998 m. sausio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N18 N 01/98-14668 Vilniaus apskrities viršininkas išnuomojo 6 430 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą Ukmergės g. 14A, Vilniuje (kadastro Nr. 010110032:250) UAB „Korekt“. Vilniaus apskrities viršininkas 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ 1 punktu nutraukė minėtą valstybinės žemės nuomos sutartį, o 2 punktu leido be aukciono iki 2097 m. sausio 16 d. išnuomoti 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypą Ukmergės g. 14A, Vilniuje (kadastro Nr. 010110032:250), UAB ,,Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“. Šiuo įsakymu, tą pačią dieną buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 767, N 01/98-19898, kuria UAB ,,Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ be aukciono išnuomotas 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypas Ukmergės g. 14A, Vilniuje. Žemė išnuomota kitai paskirčiai (daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti ir eksploatuoti) (sutarties 2 punktas). Ieškovas taip pat nurodė, kad ginčijamo administracinio akto bei sutarties sudarymo metu valstybinės žemės nuomos tvarką bei sąlygas reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 3-41; 1998, Nr. 32-855). Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1998 m. gegužės 22 d. iki 1999 m. liepos 6 d.) buvo nustatytas pagrindas valstybinei žemei išnuomoti lengvatinėmis sąlygomis, t. y. be aukciono, jeigu valstybinė žemė užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais. Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 (Žin., 1995, Nr. 60-1513; 1996, Nr. 113-2581), 8.1.2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 1996 m. lapkričio 15 d. iki 1999 m. birželio 9 d.) buvo nurodyta, jog įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios įsigijo pastatus, statinius ar įrenginius komercinei-ūkinei ar nekomercinei veiklai, be aukciono išnuomojami tik pastatų pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi žemės plotai, nustatant ribas, kaip nurodyta šios tvarkos 6 punkte. Pagal minėtas Žemės nuomos įstatymo nuostatas, numatančią teisę nuomoti valstybinę žemę be aukciono, pirmenybė nuomoti žemės sklypą (be aukciono) buvo siejama su sklype esančių pastatų buvimu. Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu atsakovas UAB „Energo development“ nuosavybės teise Ukmergės g.14A buvo įregistravusi tvorą. Ieškovas, vertindamas Nekilnojamojo turto registro duomenis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, darė išvada, jog valstybinės žemės sklype Ukmergės g. 14A, Vilniuje, esanti ir UAB „Energo Development“ ginčijamo administracinio akto bei sutarties sudarymo metu priklausiusi tvora gali būti vertinama tik kaip statinys, bet ne pastatas. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, tiek priimant ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, tiek sudarant 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, 6 430 kv. m valstybinės žemės sklype Ukmergės g. 14A, Vilniuje, buvo įregistruotas tik UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar UAB „Energo Development“ priklausantis kiemo statinys (tvora), todėl ieškovas darė išvadą, jog nebuvo teisinio pagrindo priimti Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 2-6 punktus bei sudaryti valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1998 m. gruodžio 7 d. sutartį N01/98-19898, kuria atsakovui UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“, t. y. kiemo statinio savininkui, be aukciono išnuomotas minėtas valstybinės žemės sklypas. Pagal valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.2 punkto reikalavimus įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms valstybinės žemės sklypas ne žemės ūkio veiklai be aukciono galėjo būti išnuomojamas tik tokio dydžio, kokio reikėjo pastatams eksploatuoti pagal pardavimo (perdavimo) metu buvusią tiesioginę pastatų paskirtį, nustatant ribas, kaip nurodyta šios tvarkos 6 punkte. Todėl net nepagrįstai plečiamai aiškinant pastato sąvoką, t. y. pastatams priskiriant ir kiemo statinius, vadovaujantis tiek Žemės nuomos įstatymo, tiek Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybinės žemės nuomą be aukciono, galėjo būti išnuomotas tik toks valstybinės žemės plotas, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Kadangi Nekilnojamojo turto registre įregistruotame valstybinės žemės sklype Ukmergės g. 14A, Vilniuje, esančio kiemo statinio (tvoros) pagrindine tiksline naudojimo paskirtimi nurodyta „kiti statiniai“, pagal valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančius teisės aktus, galėjo būti suformuotas tik tokiam kiemo statiniui (tvorai) eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, o ne 6 430 kv. m plotas, kurį juosė minėta tvora. Tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 3 punkte, tiek 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 767, N 01198-19898 3 punkte numatyta, jog žemė išnuomojama kitai paskirčiai (daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti ir eksploatuoti). Taigi jau pasirašant ginčijamą valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutartį su UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“, Vilniaus apskrities viršininkas numatė, jog valstybinės žemės sklypas nebus ateityje naudojamas 1998 m. lapkričio 10 d. sutartimi įsigytai tvorai eksploatuoti, šiame žemės sklype buvo numatyta statyti naujus statinius. Tai patvirtina vėlesni atsakovų UAB „Energo development“ bei Vilniaus apskrities viršininko veiksmai: 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 767, N 01198-19898 11.2 punkte buvo numatyta statybos darbus pradėti iki 1999 m. rugsėjo 16 d., tačiau 1999 m. gruodžio 17 d. susitarimu Nr. K 01/99-22077 minėtas punktas patikslintas, numatant statybos darbus pradėti iki 2000 m. rugsėjo 1 d., 2000 m. liepos 5 d. susitarimu šis terminas pratęstas iki 2001 m. rugsėjo 1 d., 2001 m. birželio 22 d. susitarimu Nr. K01/2001-24640 numatyta, jog statybos darbai turi būti pradedami nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., o 2007 m. birželio 15 d. susitarimu Nr. K 01/2007-730 – statybas pradėti per 18 mėnesių nuo šio susitarimo pasirašymo. Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2006 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1P-30 sudaryta komisija Valstybinio žemės sklypo naudojimo vietoje patikrinimo 2006 m. kovo 22 d. akte bei Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-212 sudaryta komisija Žemės naudojimo patikrinimo 2007 m. sausio 19 d. akte Nr. 5 konstatavo, kad 6 430 kv. m žemės sklypas Konstitucijos pr. 14A, Vilniuje (kadastro Nr. 0101/0032:250), neužstatytas, daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė su polifunkciniu centru nepastatyta, statybos darbai nevykdomi. Faktas, kad daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė su polifunkciniu centru nepastatyta, buvo nustatytas ir vėliau – 2011 m. kovo 21 d. ir 2012 m. sausio 23 d., Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Nepaisant to, UAB „Energo development“ ėmėsi konkrečių veiksmų be aukciono įsigyti iš valstybės nuomojamą 6 430 kv. m. žemės sklypą Konstitucijos pr. 14A, Vilniuje: 2003 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 03-1101 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu parduoti jos nuomojamą valstybinės žemės sklypą. Pakartotinį prašymą atsakovas pateikė 2007 m. gegužės 17 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo nuomone, darytina išvada, jog UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“, piktnaudžiaudama savo teise, 1998 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 4-6057), kuria iš UAB „Korekt“ įsigijo nebaigtą statyti objektą (tvorą), siekė ne pagal paskirtį panaudoti įsigyjamą daiktą, o išimtine tvarka be aukciono išsinuomoti, o vėliau ir nusipirkti valstybinės žemės sklypą Konstitucijos pr. 14A, Vilniuje. Tokie veiksmai apribojo kitų potencialių nuomininkų galimybę konkuruoti įgyjant teisę išsinuomoti minėtą valstybinės žemės sklypą, sumažino konkurenciją. Priimant 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 2618-01 (2–6 punktus) bei sudarant valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 767, N 01198-19898, kuria be aukciono buvo išnuomotas minėtas valstybinės žemės sklypas ne esamam pastatui eksploatuoti, o tik būsimai daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti ir eksploatuoti, buvo pažeistos tuo metu galiojusio Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1 punkto nuostatos, t. y. imperatyvios teisės normos. Pasisakydamas dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, ieškovas nurodė, kad vykdant Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus nurodymą (2011 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 49SJN-447), tvora (kiemo statinys) 6 430 kv. m valstybinės žemės sklype Konstitucijos pr. 14A, Vilniuje (kadastro Nr. 0101/0032:250) yra nugriauta, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis įrašas apie tvoros buvimą šiame žemės sklype nepanaikintas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis apie žemės sklypą su statiniais (registro Nr. 1/26497) 6430 kv. m valstybinės žemės sklype Konstitucijos pr. 14A, Vilniuje (kadastro Nr. 0101/0032:250), yra du nebaigti statyti statiniai (inžineriniai) – stovėjimo aikštelės (unikalūs Nr. 4400-1653-4004 ir Nr. 4400-1653-4015). Minėtame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-49-07 nurodyta, kad stovėjimo aikštelės įrengtos žemės sklypo Konstitucijos pr. 14A, Vilniuje, ribose. Ieškovas vertindamas faktinę situaciją 6 430 kv. m valstybinės žemės sklype Konstitucijos pr. 14A, Vilniuje, teigė, jog jame nėra tvoros, bet yra dvi nebaigtos statyti stovėjimo aikštelės. Nei viena iš minėtų nebaigtų statyti stovėjimo aikštelių neatitinka automobilių stovėjimo aikštelės, kurią buvo numatyta statyti pagal ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį. Pagal 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 767, N 01/98-19898 2 punktą UAB „Energo development“ 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypas išnuomotas daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti ir eksploatuoti, tačiau šiuo metu žemės sklype esančios stovėjimo aikštelės – tai tik asfalto danga, paklota ginčo valstybinės žemės sklypo teritorijoje.

Atsakovas UAB ,,Energo development“ priešieškiniu prašė priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 12 143 100,40 Lt nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė priteisti iš VĮ Registrų centro 4 047 700,13 Lt nuostolių atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė turėjęs 16 190 800,54Lt sumai bendrus nuostolius, kurių 75 procentus turėtų atlyginti ieškovas, o 25 procentus - VĮ Registrų centras. Nurodė, jog visi atsakovo UAB „Energo development“ prisiimti įsipareigojimai, sumokėtos bei mokėtinos sumos yra neatsiejamai susijusios su Nuomos sutarties vykdymu bei jos paskirtimi. UAB „Energo development“ nežinojo ir negalėjo žinoti, jog nuomotojas, sudarydamas nuomos sutartį pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų nuomą, reikalavimus. Priešingai, UAB „Energo development“ sąžiningai tikėjo, kad valstybės pareigūnai, priimantys sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu bei disponavimu, privalo žinoti ir žino savo kompetenciją bei įstatymus. Atsakovas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas, 1997 m. gruodžio 19 d. parengęs atliktos pastatų teisinės registracijos išvadą dėl nuosavybės teisių atsiradimo ir teisių perėjimo pasekmių pastatams Ukmergės g. 14a, Vilniuje, pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas, reikalaujančias iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, gavus prašymą registruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį, patikrinti ar dokumente, kuriuo prašoma įregistruoti teises į jį, duomenys apie nekilnojamąjį turtą sutampa su žemės kadastro bei pastatų ir statinių inventorizavimo duomenimis. Taip pat nurodė, kad atsakovas pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo jau įregistruotą nebaigtą statyti objektą. Nebaigtas statyti objektas priklausė ankstesnei žemės sklypo nuomininkei UAB „Korekt“. Taigi atsakovas UAB „Energo development“ valstybei priklausančiame žemės sklype nuosavybės teise turėjo 337 m ilgio gelžbetoninę tvorą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre, kaip statinį - įrenginį su statybos aikštelėje esančia asfalto ir žvyro danga. Atsakovui UAB „Energo development“ komercinei-ūkinei veiklai nuosavybės teise įgijus statinius, atsirado teisėtas pagrindas jai išnuomoti žemės sklypą. Dėl nuo 2002 m. spalio mėn. vykstančio ginčo atsakovas nurodo būdamas sąžininga Nuomos sutarties šalis negalėjo pastatyti ir eksploatuoti daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės su polifunkciniu centru bei gauti iš veiklos pajamas. Priešingai, atsakovas patyrė tik nuostolius. Nuo 2011 m. sausio 1 d. atsakovas aikštelėje pradėjo vykdyti veiklą, iš kurios gaunamos pajamos, mokami valstybei mokesčiai. Atsakovo nuomone nuomos sutartis imperatyviems įstatymo reikalavimams neprieštarauja.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino: panaikino Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar UAB ,,Energo development“) 2-6 punktus; pripažino negaliojančia 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 767, N 01/98-19898, kuria UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar UAB „Energo development“) be aukciono išnuomotas 6430 kv. m. valstybinės žemės sklypas Ukmergės g. 14, Vilniuje, (kadastro Nr.0101/0032:250) nuo jos sudarymo momento; įpareigojo UAB „Energo development“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti 6 430 kv. m. valstybinės žemės sklypą Konstitucijos pr. 14 A, Vilniuje. UAB „Energo development“ priešieškinį teismas atmetė.

Teismas nurodė, kad tuo metu galiojusio Žemės nuomos įstatymo (toliau ŽNĮ) 7 straipsnio 1 dalis nustatė, kad valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukcione asmeniui, kurio pasiūlytas nuomos mokestis yra didžiausias. Teisė dalyvauti aukcione negali būti ribojama. Jeigu valstybinė žemė užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais ji išnuomojama be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka (ŽNĮ 7 str. 2 d.). Pastatas yra laikomas stogu apdengtas statinys, kuris suskirstytas į kambarius ar kitas patalpas, atskirtas sienomis ar pertvaromis. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvada, jog 1998 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo ir 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 767, N 01/98-19898, kuria UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar UAB „Energo development“) be aukciono išnuomotas 6430 kv. m. valstybinės žemės sklypas Ukmergės g. 14, Vilniuje, (kadastro Nr.0101/0032:250) sudarymo metu UAB „Energo development“ nurodytame sklype nuosavybės ar nuomos teise turėjo kokius nors pastatus. Iš byloje esančių VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro 2008 m. rugsėjo 11 d. pažymėjimo Nr. 292557 matyti, kad ginčo žemės sklype stovi atsakovui UAB „Enegro development“ nuosavybės teise priklausantis statinys - stovėjimo aikštelė (plotas 1282,49 kv. m., unikalus Nr. 4400-1653-4015 statybos pradžia 2008 m. pabaiga, kadastro duomenų nustatymo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo data - 2008 08 26. Teismas atkreipė dėmesį, kad naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2011, Nr. 53-2551), nustatė valstybinės žemės išnuomojimo be aukciono tvarką bei sąlygas. Žemės statymo 9 straipsnio 6 punkto 1 dalyje numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). „Statinio“ sąvoka buvo atskleista 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, t.y. statiniu buvo laikomas bet kuris pastatas, priestatas (pastato dalis), tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Įstatymo leidėjas šioje teisės normoje nurodė, jog statiniais laikomi įvairios kitos paskirties pastoviai-nekintamai, tvirtai sujungti su žeme įrenginiai: tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai, vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos renginiai,<...> ir kt. Kadangi šis sąrašas nėra baigtinis, teismas sprendė, kad jis gali būti aiškinamas plečiamai. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog šioje byloje asfaltuota aikštelė pripažintina statiniu, turinti aiškią paskirtį-automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau tvora, kuri, kaip matyti iš fotonuotraukų buvo sustatyta iš atskirų statybinių gaminių - gelžbetoninių plokščių, pripažintinas laikinu įrenginiu. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nuomos sutartis N-767 N 01198-19898 pasirašyta vadovaujantis 1998 12 07 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 3618-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo UAB „dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“ pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius valstybinių žemės sklypų nuomos tvarką, todėl teismas Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 2–6 punktus ir 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 767, N 01/98-19898 pripažino negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas taip pat darė išvadą, jog sudarant ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį, UAB ,,Energo development“ veikė nesąžiningai, kadangi būdamas verslo subjektu, kaip profesionalas, privalėjo elgtis atsakingai, apdairiai, rūpestingai ir įvertinti galimas rizikas. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi sutarties šalys buvo susitarusios, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį kiti statiniai, įrenginiai Nuomotojo išperkami (arba likviduojami) šiomis sąlygomis: nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog abi sutarties šalys yra atsakingos dėl neteisėto sandorio, sprendė, kad jos abi atskiru susitarimu turi pareigą spręsti išpirkti ar likviduoti 6 430 kv. m valstybės žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0032:250 esančius įrenginius - stovėjimo aikšteles (unikalus Nr. 4400-1653-4004 ir Nr. 4400-1653-4015).

Pasisakydamas dėl priešieškinio, teismas pažymėjo, kad žala (nuostoliai) atsakovo kildinami iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų, tačiau šioje dalyje teismas, vadovaudamasis CK 6.253 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato civilinės atsakomybės netaikymą ir atleidimą nuo atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių kaltas ir pats nukentėjęs asmuo, teismas daro išvada, jog šioje dalyje ieškovo reikalavimas netenkintinas. UAB „Energo development“ civilinę atsakomybę Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialui kildina iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatų pažeidimo fakto, tačiau nenurodė priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas, tenkindamas ieškinį konstatavo, kad atsakovas siekdamas lengvatine (ne aukciono) tvarka išsinuomoti pastatais neužstatytą valstybės sklypą, jokių pastatų nei nuosavybės teise, nei nuomos teise sklype Konstitucijos g. 14A, Vilniuje, neturėjo. Teismo nuomone, tvoros registravimo fakto teismas netapatino su pastatų buvimo faktu, todėl šiam atsakovui, neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas taikyti ją pripažintinas neįrodytu.

Atsakovas UAB ,,Energo development“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Nuomos sutarties sudarymo metu galiojo Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka (toliau - Tvarka), detalizuojanti Žemės ir Žemės nuomos įstatymus, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987, o ne pirmosios instancijos teismo nurodytos Taisyklės, įsigaliojusios tik nuo 1999 m. kovo 18 d. (pažymėtina, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Tvarka). Vadovaujantis Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Tvarkos 8.1.2 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ne aukciono tvarka nustatytąja tvarka įregistruotoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios įsigijo pastatus, statinius ar įrenginius komercinei-ūkinei ar nekomercinei veiklai. Byloje esantys ir žemiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad apeliantas buvo įsigijęs Tvarkos 8.1.2 punkte nurodytus objektus (statinius ir įrenginius), esančius Žemės sklype. Pažymėtina, kad šie statiniai atitiko nekilnojamųjų daiktų sampratą pagal tuo metu galiojusio CK 95³ straipsnį, kuris nustatė, kad nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susiję su žeme ir kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei esmės ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Sudarant byloje ginčijamą Nuomos sutartį, Žemės sklype esantis objektas buvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Tuo metu galioję teisės aktai nuosavybės teisei j statinius atsirasti, jei statiniai buvo įgyjami ne sutarties pagrindu, o pačiam sukuriant (pastatant) šiuos statinius, nereikalavo šių statinių teisinės registracijos. Skundžiamame Sprendime pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs, kad apeliantui Žemės sklype priklausė ir statinys, ir įrenginys, nepagrįstai rėmėsi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 punkto 1 dalies nuostata, pagal kurią valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), nes, ši Žemės įstatymo nuostata įsigaliojo tik nuo 1999 m. liepos 23 d. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo, kad aikštelė yra statinys. Vien ši aplinkybė buvo atskiras pagrindas išnuomoti Žemės sklypą apeliantui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad naujojo CK normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą, taikomos tik tiems sandoriams, kurie sudaryti ar pakeisti galiojant naujajam CK. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad sandorio, sudaryto iki įsigaliojant CK, negalima pripažinti negaliojančiu, jeigu naujasis CK nebenumato jo negaliojimo pagrindo. CK numato, kad tik imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja (CK 1 80 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutartis įstatymo reikalavimams, tuo labiau imperatyviems, neprieštarauja, todėl reikalavimas pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia yra nepagrįstas ir turėjo būti atmestas.Sprendimu Nuomos sutartis pripažinta negaliojančia, tačiau restitucijos taikymo (ar netaikymo) klausimas sprendimu nėra išspręstas. Apeliantas laikytinas sąžiningu. Visų pirma, apeliantas, sudardamas Nuomos sutartį neveikė kaip profesionalias. Apeliantas nėra profesionalus valstybinės žemės nuomininkas, neužsiima tokio pobūdžio verslu. Jokių tokią aplinkybę paneigiančių įrodymų bylos medžiagoje nėra (CPK 177 str.). Antra, apeliantas, sudarydamas Nuomos sutarti veikė sąžiningai ir apdairiai. Apeliantui komercinei-ūkinei veiklai notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijus statinius, atsirado teisėtas pagrindas jam išnuomoti Žemės sklypą. Ir iki Nuomos sutarties sudarymo Žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Nauda“ bei UAB „Korekt“ tuo pačiu teisiniu pagrindu. Šios nuomos sutartys nebuvo pripažintos negaliojančiomis, nebuvo laikinai sustabdytas jų galiojimas, todėl apeliantas negalėjo ir neturėjo žinoti, kad sudarydamas Nuomos sutartį galėtų pažeisti teisės aktus, kad valstybinės žemės nuomotojas nuolatos pažeidinėja teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomą. Priešingai, atsižvelgiant į iki Nuomos sutarties sudarymo buvusias faktines aplinkybes, apeliantas turėjo ne tik teisėtą pagrindą, bet ir pagrįstą lūkestį išsinuomoti Žemės sklypą.Net ir pripažinus Nuomos sutartį negaliojančia, CK 4.105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šios žemės sklypo esančiu ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Jeigu žemės sandoris pripažintas negaliojančiu ne dėl statinio savininko kaltės, jam atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis. Pripažinus Nuomos sutartį negaliojančia, apeliantui turi būti suteikiama teisė naudotis Žemės sklypu, o to nepadarius - atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis Žemės sklypo savininko lėšomis. Pirmosios Teismas konstatavo, kad abi Nuomos sutarties šalys atskiru susitarimu turi pareigą spręsti išpirkti ar likviduoti Žemės sklype esančias aikšteles, tačiau kartu įpareigojo apeliantą per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti Žemės sklypą. Sprendimu nėra nustatyta įpareigojimo tartis dėl aikštelių išpirkimo tvarka, kaip to reikalauja CPK 271 straipsnio 1 dalis. Vilniaus apygardos teismui tenkinus ieškinio reikalavimą, Žemės sklypo nuomotojo neteisėti veiksmai yra konstatuoti sprendimu. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Tai reiškia, kad įstatyminė visiško nuostolių atlyginimo paskirtis yra grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, atsakingam už padarytą žalą asmeniui atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui jo patirtą nuostolių dydį. Apeliantui vykdant Nuomos sutarties 3 straipsnio nuostatą, pagal kurią žemė išnuomojama kitai paskirčiai (daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti ir eksploatuoti), apeliantas šiam tikslui skyrė itin didelį piniginių lėšų kiekį bei patyrė nuotolius, kurie yra priežastiniame ryšyje su Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmais, todėl, patikslinus priešieškinį, nurodyti nuostoliai atlygintini visiškai. Teismas taip pat panaikino įsakymo 2-6 punktus, kurių pagrindu buvo sudaryta Nuomos sutartis, t. y. nesant Vilniaus apskrities viršininko veiksmų, Nuomos sutartis apskritai nebūtų buvusi sudaryta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atleisti ieškovą nuo civilinės atsakomybės nebuvo jokio teisinio pagrindo, tuo labiau - visiškai. Apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad nuomotojas, sudarydamas Nuomos sutartį, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų nuomą, reikalavimus. Iki nuostolių atsiradimo Nuomos sutartis nebuvo ginčijama, nebuvo jokių ginčų dėl Žemės sklype buvusių statinių, todėl apeliantas neatliko jokių veiksmų, dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tuo tarpu CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Teismui patenkinus ieškovo reikalavimą, ir dėl nuomotojo bei VĮ Registrų centras neteisėtų veiksmų pripažinus Nuomos sutartį negaliojančia, ieškovui ir atsakovui VĮ Registrų centras, remiantis CK 6.249 ir 6.251 straipsniais, atsiranda pareiga atlyginti apelianto - sąžiningos Nuomos sutarties šalies nuostolius 16 190 800,54 Lt sumai, atsiradusius dėl neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VĮ Registrų centro veiksmų, tokiomis dalimis: 75 procentus turėtų atlyginti ieškovas, o 25 procentus turėtų atlyginti VĮ Registrų centras.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Be ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, ieškovas papildomai pažymi, kad Pagal Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau - CK) nuostatas, reglamentuojančias restitucijos taikymo institutą (CK 6.145 straipsnio 1 dalis), restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą,, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas Konstitucijos pr. 14A, Vilniuje, kuriuo naudojasi apeliantas, nors ir nesilaikydamas nuomos sutarties sąlygų, visada priklausė ir priklauso Lietuvos valstybei. Pripažinus negaliojančia nuomos sutartį, valstybė neturės nieko atgauti, nes nebuvo paradusi savo turto.

Atsileipimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Generalinė Prokuratūra prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, apskųsto procesinio sprendimo turinys neteikia teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Atsakovas pagal priešieškinį VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis kiemo statiniai (tvora) inventorizuoti 1997 m. gruodžio 15 d. 1997 m. gruodžio 22 d. buvo išduotas pažymėjimas, kuriame nurodyta: „Teisinė registracija neatlikta“, „Nebaigta statyba“. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog tvoros registravimas kokiu tai būdu įtakojo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymą.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog apeliantas neturėjo pagrindo nuomotis ne aukciono tvarka ginčo valstybinę žemę.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija taip pat prašo skundo netenkinti. Pasisakydamas dėl priešieškinio, pažymėjo, kad apeliantas pats prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl nėra pagrindo atsiradusią žalą atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 6 430 kv. m dydžio valstybinės žemės sklypą, esantį Konstitucijos pr. 14 A, Vilniuje, nuomos sutarčių pagrindu skirtingu laiku nuomojo trys bendrovės: UAB ,,Nauda“ (buvusi gamybos-paslaugų bendrovė „Nauda“) nuo 1997 m. spalio 20 d., UAB ,,Korekt“ nuo 1998 m. sausio 16 d. ir atsakovas UAB ,,Energo development“ (buvusi UAB ,,Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“) nuo 1998 m. gruodžio 7 d. (1 t., 112-152, 75-86, 40-49 b. l.). Apie 1 ha dydžio žemės sklypas nurodytoje vietoje (tuo metu buvo J. Paleckio g. Nr. 7, vėliau Ukmergės g. 14A) buvo suteiktas 1989 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto LDTVK sprendimu Nr. 205 buvusiai gamybos-paslaugų bendrovei „Nauda“ neatlygintinai naudotis ir vykdyti konkrečią ūkinę-komercinę veiklą: projektuoti ir statyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. 1997 m. liepos 10 d. Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr. 1226V patikslinus sklypo ribas, sumažinus sklypo dydį iki 6 430 kv. m, 1997 m. spalio 20 d. Vilniaus AV įsakymo Nr. 1704-01 pagrindu, 1997 m. spalio 20 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 341 NO1/97-14042 UAB „Nauda“ šis sklypas buvo atlygintinai išnuomotas 99 metams ne aukciono tvarka kitai paskirčiai, iš esmės tai pačiai ūkinei-komercinei veiklai: daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti ir eksploatuoti (1-3 p.). Sutartyje nuomininkas buvo įsipareigojęs naudoti sklypą sutartyje numatytomis sąlygomis ir laikytis architektūrinių urbanistinių apribojimų ir sąlygų. Sutarties 6 punkte nurodyta, kad ginčo sklype nėra pastatų, statinių, inžinierinių įrenginių, priklausančių nuomotojui ar buvusiam žemės naudotojui sąlygų. Jokie statiniai ginčo sklype neužfiksuoti jį apžiūrint natūroje 1997 m. liepos 22 d. (1 t., 149 b. l.). 1996 m. liepos 24 d. prašyme Vilniaus AVA UAB ,,Nauda“ taip pat nenurodo ginčo sklype esančių jokių statinių ir nepateikia statinių buvimo faktą patvirtinančių dokumentų. Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad sudarant žemės nuomos sutartį su UAB ,,Nauda“ jokių statinių ginčo sklype nebuvo. Apelianto teiginys, kad ginčo sklypas buvo aptvertas tvora nuo 1992 metų yra neįrodytas (1 t., 226 b. l.) ir nelogiškas, nes, kaip jau minėta, iki žemės nuomos sutarties sudarymo UAB ,,Nauda“ naudojosi apie 1 ha dydžio sklypu, tačiau duomenų, kad tokio dydžio plotas buvo aptvertas tvora, kuri, išnuomojus mažesnio dydžio sklypą, buvo nukelta visa ar iš dalies, į bylą nepateikta, o paminėti rašytiniai įrodymai paneigia apelianto teiginį, kad tvora ir kitokie statiniai ginčo sklype, sudarant Vilniaus AVA ir UAB ,,Nauda“ žemės nuomos sutartį egzistavo. Šios nuomos sutarties sudarymo metu galiojo 1995 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (galiojo iki 1999 m. birželio 2 d.), kuris leido išnuomoti valstybinį žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai ne aukciono tvarka tik šiame teisės akte nustatytais atvejais (8.1-8, 8.1.19 p.). Nagrinėjamoje byloje nenustatytas nei vienas atvejis, kuris leistų šiai bendrovei išnuomoti ginčo sklypą ne aukciono tvarka. Šis sandoris neginčijamas, pasibaigė jį nutraukus 1998 m. sausio 16 d. Vilniaus AV įsakymu Nr. 153-01 (1 t., 78 b. l.) ir esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi. Kaip jau minėta, ginčo sklypas vėliau buvo išnuomotas UAB ,,Korekt“ (1998-01-16), po to (1998-12-07) - atsakovui (buvusi UAB ,,Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos) ir abiem atvejais ne aukciono tvarka. Apeliantas siekė įrodyti, kad jis turėjo teisę išsinuomoti ginčo sklypą ne aukciono tvarka, nes 1998 m. lapkričio 10 d. notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB ,,Korekt“ buvo įsigijęs šiame sklype esantį nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti objektą (statinį) (1 t., 69 b. l.). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas neturėjo teisės į ginčo sklypo nuomą ne aukciono tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 8.1.2 puntas leidžia išnuomoti valstybinį žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai nustatytąja tvarka įregistruotoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios įsigijo pastatus, statinius ar įrenginius komercinei-ūkinei ar nekomercinei veiklai, priskiriant jiems tik pastatų pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus ir nustatant ribas, kaip nurodyta šios tvarkos 6 punkte. Sprendžiant iš šios teisės normos turinio, darytina išvada, kad žemės sklypo nuoma ne aukciono tvarka buvo galima tik esant betarpiškam ryšiui tarp žemės sklypo ir jame esančio statinio (pastato, įrenginio) eksploatavimo, t. y. tik tokiu atveju, kai žemės sklypo reikia jame esančio nuosavybės teise įgyto statinio (įrenginio) eksploatavimui. Kaip jau minėta, ginčo sklypą visos bendrovės, taip pat ir apeliantas, išsinuomojo kaip kitos paskirties žemę konkrečiai ūkinei-komercinei veiklai: daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti ir jį eksploatuoti 99 metus. Nei ginčo sutartyje, nei kitų minėtų bendrovių sudarytose ginčo žemės sklypo nuomos sutartyse nėra nuostatos apie žemės nuomos ryšį su jame esančių statinių (įrenginiu) eksploatavimu ir to, kad žemė išnuomojama tiesioginei pastatų paskirčiai. Sutartyse taip nėra nurodyti jokie statiniai, įrenginiai. Jeigu tokie statiniai, įrenginiai (apelianto teigimu tvora, automobilių aikštelė su betonine ir žvyro danga) ten būtų buvę, dėl žemės nuomos sutartyje nustatytos žemės sklype veiklos, jos (žemės) naudojimo būdo, išnuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka tvorai ir aikštelei eksploatuoti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl aptverto sklypo teritorijos įvardijimo automobilių aikštele, nes žemė nuomos sutartimi išnuomota ne tokio tipo automobilių aikštelės statybai ir eksploatacijai. Bylos duomenys (rašytiniai įrodymai) įrodo, kad tvoros, kuria buvo aptverta žemės sklypo, padengto asfaltu ir žvyru, teritorija bei žemės sklypo dangos, nors ji atitiktų statinio statusą, paskirtis nebuvo ir nėra savarankiška, pvz., automobilių stovėjimo paslaugai teikti. Tai teisėjų kolegija vertina tik kaip statybvietę - sutartyje nustatyto konkretaus pastato statybos vieta.

Apeliantas teigia, kad jis nusipirko iš UAB „Korekt“, o pastaroji iš UAB ,,Nauda“, nekilnojamuosius objektus: betoninę tvorą, asfalto ir žvyro dangą (statinius), pastatytus ginčo sklype 1992 metais. Teisėjų kolegija teigia, kad tai prieštarauja bylos įrodymams. Nors 1998 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB ,,Korekt“ ir UAB ,,Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ ieškovas neginčija, tačiau jos turinys, ja įsigytas objektas susijęs su nagrinėjamu ginču. Iš šios sutarties matyti, kad apeliantas nusipirko nebaigtą statyti objektą, nuosavybės teise priklausantį pardavėjui UAB ,,Korekt“ 1998 m. lapkričio 4 d. ŽNTKR VĮ Vilniaus filialo pažymos Nr. NTS 314148 pagrindu (1 t., 69 b. l.). Minima pirkimo-pardavimo sutartis, tai analogiško turinio sutartis, sudaryta 1997 m. gruodžio 29 d. tarp UAB „Korekt“ ir UAB ,,Nauda“ dėl to paties turto (1 t., 99 b. l.). Iš abiejų pirkimo-pardavimo sutarčių turinio (1 p.) matyti, kad parduodamas nebaigtas statyti objektas - nekonkretizuotas, neapibūdintas individualiais požymiais. Nurodoma, kad pastatyta tik 337 m ilgio tvora, esanti sklype Ukmergės g. 14A,Vilniuje. 1998 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp UAB ,,Korekt“ ir UAB ,,Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ nurodytos 1998 m. lapkričio 4 d. ŽNTKR VĮ Vilniaus filialo pažymos Nr. NTS 314148 byloje nėra. 2002 m. rugsėjo 10 d. VĮ Registrų centro duomenų banko išraše nurodyta, kad apeliantas, o prieš tai UAB ,,Korekt“, įregistravo nuosavybės teises į statinį-įrenginį (tvorą) kaip nekilnojamąjį daiktą (1 t., 8, 67 b. l.). Kituose ŽKNTKR VĮ pateiktuose oficialiuose dokumentuose (1 t., 46-47, 74, 80-81, 108, 110-111) nurodyta, kad ginčo laikotarpiu (pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo metu) joks nekilnojamasis turtas (nebaigta statyba) ginčo sklype nebuvo įregistruotas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, fotografijos (2 t., 25 b. l., 5 t., 22-24 b. l.,8 t., 26 b. l.) įrodo, kad apelianto deklaruojamą statinį – asfalto dangos aikštelę apeliantas įregistravo nekilnojamojo turto registre kaip inžinierinį statinį, pradėtą statyti 2008 metais, tik 2008 m. rugpjūčio 26 d., o bendrovių pirkimo-pardavimo objektas - tvora, buvo laikinas statinys (junginys iš atskirų gelžbetoninių blokų, nesujungtų neatskiriamai su žeme) ir bylos nagrinėjimo eigoje buvo išmontuota, todėl ji (tvora) neatitiko statinio statuso (1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo 2 str. 2, 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 1011 „Dėl teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“). Tik gelžbetoninė tvora iki 1,5 m aukščio su pamatais arba cokoliais yra statinys, tačiau tokiam statiniui statyti būtinas projektas, suderintas su savivaldybės vyr. architektu ir kitomis kompetentingomis institucijomis (Statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 patvirtinimo“ patvirtintas Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka STR 1.07.01:1997, A priedas, galiojęs iki 1999 m. spalio 8 d.).

Bylos įrodymų visetas leidžią prieiti prie išvados, kad apeliantas ginčo sklype neturėjo nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise, o dėl sklype buvusio laikinojo statinio (tvoros) neįgijo teisės nuomoti valstybės nuosavybę - ginčo sklypą, lengvatinėmis sąlygomis, t. y. ne aukciono tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sandorių dėl asfalto-žvyro dangos įsigijimo privatinės nuosavybės teise nėra, o jei tokie būtų, tai, kaip jau minėta šioje nutartyje, nesant betarpiško ryšio tarp ginčo žemės sklypo ir tokio statinio eksploatavimo, lengvatinė žemės nuoma negalima.

Ginčas kilęs dėl valstybinės žemės naudojimo teisėtumo, o tokia žemė privalo būti disponuojama atsižvelgiant į bendruosius valstybės ir visos visuomenės interesus, griežtai laikantis žemės nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, t. y. nepažeidžiant viešojo intereso. Imperatyvių teisės normų pažeidimas tolygus viešojo intereso pažeidimui. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog išnuomojant ginčo sklypą ne aukciono tvarka buvo šiurkščiai pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos (Žemės įstatymo 5, 6, 8, 9, 21, 43 str., 1993 m. gruodžio 23 d. Žemės nuomos įstatymo 6 str., 1993 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija, 7 str., 1998 m. balandžio 3 d. redakcija, 1995 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 8 p. ,8.1.2 p., 8.2 p.,10 p.), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti ginčijamus sandorius (Vilniaus AV įsakymą ir žemės nuomos sutartį) negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Nustačius tokį teisės pažeidimą, apelianto teiginys apie jo sąžiningumą vertinant ginčo sandorių teisėtumą nėra reikšmingas (CK 1.80 str. 4 d.).

Apeliantas mano, kad pripažinęs žemės nuomos sutartį negaliojančia, teismas turėjo taikyti dvišalę restituciją: sklypas grąžinamas valstybei, o jam (apeliantui) - valstybei sumokėtas žemės nuomos mokestis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks apelianto teiginys nepagrįstas. Nutraukta tęstinio vykdymo žemės nuomos sutartis. Byloje nustatyta, kad apeliantas visą sutarties galiojimo laiką naudojosi ginčo sklypų ir net vykdė jame sutartimi nesutartą komercinę veiklą, teikdamas automobilių stovėjimo aikštelės paslaugą, todėl už naudojimąsi perduotu turtu privalėjo mokėti valstybei atlygį - nuomos mokestį. Taigi to, kas įvykdyta iki sutarties nutraukimo, negalima išreikalauti (CK 6.222 str. 2 d., 6.145 str. 2 d.).

Į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl teismo sprendimo patenkinti ieškinį, atsakyta.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Atsakovas priešieškiniu reikalauja turtinės žalos (nuostolių) iš Vilniaus AVA teisių perėmėjo Nacionalinės žemės tarnybos ir VĮ Registrų cento.

Kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, pažeidusio jo civilines teises, atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas, tačiau tam, kad taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje V. J. Z. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2004; 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. G. Č., bylos Nr. 3K-3-331/2008; 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. ir kt. v. M. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-214/2012). Pareiga įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, nuostolius ir priežastinį ryšį tenka kreditoriui. Skolininko kaltė preziumuojama, tačiau įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės, taip pat išimtiniais atvejais ji (civilinė atsakomybė) skolininkui iš dalies ar visiškai netaikoma (CK 6.248 str. 1, 4 d., 6.282 str., 1.5 str.).

Dėl atsakovo VĮ Registrų centras veiksmų

Apeliantas, reikalaudamas dalies nuostolių iš VĮ Registrų centro, šios institucijos pareigūnų neteisėtus veiksmus kildina iš tuometinio ŽNTKR VĮ Vilniaus filialo neteisėtų veiksmų - 1997 m. gruodžio 29 d. pastatų teisinės registracijos išvados apie ginčo sklype esančius pastatus, kurios pagrindu UAB ,,Nauda“ pardavė nebaigtą statyti objektą UAB ,,Korekt“, o pastaroji – apeliantui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų sprendžiama, kad apelianto minima išvada nurodyta 1997 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp UAB ,,Nauda“ ir UAB „Korekt“. Apeliantas nėra šios sutarties dalyvis. Sudarant tų pačių objektų pirkimo-pardavimo sutartį tarp apelianto ir UAB „Korekt“, pasinaudota kita pažyma, dėl kurios apeliantas VĮ Registrų centrui pretenzijų nereiškia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 1997 m. gruodžio 29 d. pastatų teisinės registracijos išvados byloje nėra, o esanti 1997 m. gruodžio 22 d. ŽNTKR VĮ Vilniaus filialo pažyma (7 t., 45 b. l.) yra susijusi su žemės sklypo ribų žymėjimu natūra, pažymint, kad toks sklypas išnuomotas UAB ,,Nauda“. Jokie statiniai ar kitokio pobūdžio objektai, esantys sklype, nenurodyti. Byloje yra 1997 metų inventorinės bylos įrašai, kuriose užfiksuota tvora, betono ir asfalto/žvyro danga, nurodant, kad tai 1992 metų statyba, pateikiant jų įkainojimą, tačiau, tokie įrašai nėra statinių kaip nekilnojamojo turto registras, be to, kaip jau minėta, tokių objektų statyba 1992 metais paneigta patikimais įrodymais. Kadangi apelianto nurodoma 1997 m. gruodžio 29 d. pastatų teisinės registracijos išvada nėra tiesiogiai susijusi su apelianto ir UAB „Korekt“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi ir ginčo sklypo nuoma, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto nurodyti VĮ Registrų centro tariami neteisėti veiksmai, kildinami iš 1997 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB ,,Nauda“ ir UAB „Korekt“, nesusiję nei tiesioginiu nei netiesioginiu priežastiniu ryšiu su reikalaujam žala (CK 6.247 str.). Taigi apeliantas neįrodė, kad minima atsakovo išvada lėmė kitų vėlesnius apelianto sudarytus sandorius (CPK 178 str.). Sudarydami sutartį, jos dalyviai, tuo labiau verslininkai, turi elgtis pakankamai rūpestingai, protingai, sąžiningai ir atidžiai, betarpiškai pasitikrinti viešame registre bei natūroje ar siekiams pirkti turtas realiai egzistuoja ir koks jo statusas, kas turto savininkas bei kitas reikšmingas sandoriui faktines aplinkybes, kad ateityje išvengti neigiamų situacijų ir nepatirti žalos (CK 1.5 str.).

Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų

CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas UAB ,,Energo development“, reikalaudamas nuostolių, patirtų nuomos sutarties vykdymo laikotarpiu, atlyginimo iš ieškovo, Vilniaus apskrities VA, priėmusios ginčijamą įsakymą dėl žemės sklypo nuomos sutarties ir sudariusios su atsakovu žemės sklypo nuomos sutartį, neteisėtų veiksmų nekonkretizuoja, darydamas prielaidą, kad tokia žala turi būti atlyginta jei bylos nagrinėjimo teisme metu Vilniaus AVA neteisėti veiksmai bus nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas šiuo atveju laikosi dviprasmiškos pozicijos: teigdamas, kad yra prielaida apie skolininko neteisėtus veiksmus, kartu teigia (tai įrodinėja ir apeliaciniame skunde), kad sudarant ginčo sandorį, skolininko neteisėtų veikimų nebuvo, nes žemės sklypas buvo išnuomotas ne aukciono tvarka teisėtai, apeliantui turint ginčo sklype asmeninės nuosavybės teise statinį – nebaigtą statyti objektą, gelžbetoninę tvorą, įsigytą iš UAB ,,Korekt“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Apie šiuos tariamus statinius jau pasisakyta šioje nutartyje, todėl kartoti nutartie motyvus teisėjų kolegija nemato prasmės. Viena aišku, kad valstybės institucijos (Vilniaus AVA) neteisėti veiksmai, pasireiškę išnuomojant apeliantui žemės sklypą ne aukciono tvarka, pažeidus imperatyvias nuostatas, neužtikrinus, kad valstybės institucijos pareigūnai veiktų teisėtai, nustatyti, tačiau tokių veiksmų konstatavimas nėra apelianto nuopelnas. Tai įrodinėjo ieškovas, gindamas viešą interesą, ir tai nustatė teismas. Nežiūrint to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šio skolininko (VAVA) neteisėti veiksmai įrodyti, todėl galima svarstyti dėl žalos atlyginimo apeliantui.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.), ji nepreziumuojama; ją (žalą) kaip jau minėta, privalo įrodyti kreditorius (CPK 177-178 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktus turtinę žalą, jo įsitikinimu, pagrindžiančius rašytinius įrodymus, prieina prie išvados, kad žala neįrodyta.

Apeliantas įrodinėja žalą į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: sutartimis (2000 m. lapkričio 17 d. projektavimo sutartimi (1 t., 170 b. l.), 2001 m. vasario 20 d. sutartimi, sudaryta su UAB „Geostatyba“ dėl tyrimų administracinio centro su požeminiu garažu statybos (1 t., 173 b. l.), 2001 m. gegužės 15 d. konsultavimo sutartim (1 t. 175 b. l.), 2001 m. gegužės 16 d. projektavimo darbų sutartimi (1 t., 176, 182-184 b. l.), 2001 m. rugsėjo 7 d. investicinių tyrinėjimų ir projektavimo sutartimi (1 t., 186 b. l.), 2001 spalio 10 d. konsultavimo sutartimi (1 t., 187 b. l.), 2001 m. lapkričio 11 d. investicine sutartimi, 2002 m. birželio 12 d. sutartimi dėl investicinės sutarties vykdymo (1 t., 204 b. l.), 2002 m. liepos 2 d. sutartimi dėl patalpų pirkimo, 2002 m. liepos 8 d. preliminaria statomų patalpų pirkimo sutartimi, 2002 m. liepos 22 d. sutartimi dėl reklamos ploto nuomos ant būsimo pastato (1 t., 216 b. l.), 2002 m. rugsėjo 4 d. rangos sutarties nutraukimo nuo 2003 m. rugpjūčio 21 d. sutartimi (1 t., 218 b. l.), 2002 m. spalio 2 d. preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi, 2003 m. rugsėjo 10 d. rangos sutartimi dėl elektros darbų (1 t., 92 b. l.), PVM sąskaitomis faktūromis (2 t., 156-171 b. l.), teigdamas, kad siekdamas įgyvendinti nuomos sutartyje nustatytą veiklą - statyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę su polifunkciniu centru ir ją eksploatuoti, tam skyrė itin didelį pinigų kiekį, tačiau dėl Vilniaus apskrities VA neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius.

Vertindama apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nei viena jų (sutarčių) neįrodo, jog jos buvo susijusios su žemės nuomos sutarties sąlyga statyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę su polifunkciniu centru, nes šios sutartys sudarytos iš esmės dėl kitokio pobūdžio objektų projektavimo ir statybos: automobilių stovėjimo aikštelės; administracinio centro su požeminiu garažu; prekybinio administracinio pastato. Be to, neįrodyta, kad apelianto pateiktos sutartys buvo realiai įvykdytos. Apeliantas teigė, kad projekto sutarties pagrindu buvo atliktas projektas, tačiau į bylą jis nepateiktas. Teisėjų kolegija neturi galimybių patikrinti ar minėta sutartimi buvo sutarta projektuoti nuomos sutartyje numatytą objektą ir ar toks projektas buvo pateiktas, todėl prieina prie išvados dėl apelianto nurodytų išlaidų nepagrįstumo. Jei tokios išlaidos buvo, jas priskirti žemės nuomos sutartyje apibrėžtam objektui nėra pagrindo dėl paminėtų aplinkybių. Nepateikti ir sutarties su UAB „Geostatyba“ dėl tyrimų administracinio centro su požeminiu garažu statybos atlikti tyrimai, todėl sprendžiama, kad šios apelianto išlaidos, nesant atliktų darbų patvirtinančių įrodymų, neįrodytos. Konsultavimo sutartys nekonkrečios, konsultavimo objektas neapibrėžtas, konsultacinių paslaugų prezentacija, konsultavimo ataskaita į bylą nepateiktos, konsultavimo objektas netapatus žemės nuomos sutarties statybos objektui, todėl apelianto nurodytos šių sutarčių išlaidos, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ne tik neįrodytos, bet, kaip minėta, nesusijusios su objektu, kurį turėjo statyti ginčo sklype žemės nuomininkas - apeliantas. Nors 2001 m. gegužės 16 d. projektavimo darbų sutarties (1 t., 176, 182-184 b. l.) objektas (polifunkcinis centras su automobilių stovėjimo aikštele) panašus į žemės nuomos sutartyje nurodytą, tačiau čia nėra aišku ar ketinta projektuoti daugiaaukštę automobilių aikštelę. Projektas į bylą nepateiktas, todėl negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl sutartimi sulygto ir atlikto darbo, už kurį turėtų būti sumokėta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios apelianto išlaidos nesusijusios su žemės nuomos sutartyje numatyto objekto statyba ir neįrodytos.

Neįrodyta ir tai, kad 2001 m. rugsėjo 7 d. investicinių tyrinėjimų ir projektavimo sutarties pagrindu buvo parengtas detalusis planas (1 t., 186 b. l.), taigi negalima nuspręsti, kas konkrečiai buvo projektuota ir suprojektuota, todėl apelianto nurodytos šios sutarties išlaidos taip pat vertinamos kaip nepagrįstos. 2001 m. lapkričio 11 d. sudarytos investicinės sutarties išlaidų taip pat nėra pagrindo priskirti apelianto nuostoliams, nes to, kad sutartyje minimas pastatas nekonkretus, jo funkcinė paskirtis neaptarta, nėra pagrindo teigti, kad investicijos skirtos būtent daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės su polifunkciniu centru statybai. Taip pat nepriskirtinos nuostoliams apelianto išlaidos, kildinamos iš preliminarių sutarčių dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo bei reklamos ant pastatų nuomos. Jei vienoje iš šių sutarčių įvardytas pastatas, kurio patalpos parduodamos (daugiaaukštis ir daugiafunkcinis pastatas), tai kitose sutartyse jokių duomenų apie parduodamą daiktą nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad sudarydamas sutartis nesamoms patalpoms pirkti, apeliantas taip savo valia prisiėmė galimų nuostolių riziką, ignoravęs tai, kad tuo laiku jau buvo prasidėjęs ginčas dėl žemės sklypo nuomos sutarties teisėtumo: 2002 m. vasario 8 d. buvo priimtas Valstybės kontrolės sprendimas, nustatęs minėtos sutarties sudarymo pažeidimus; dėl šio sprendimo teisėtumo taip pat vyko teismų procesai administraciniuose teismuose; Valstybės kontrolės sprendimas nebuvo nuginčytas. Dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties prižinimo negaliojančia 2002 m. lapkričio 5 d. taip pat buvo pradėtas teismo procesas bendrosios kompetencijos teisme, tačiau apeliantas, sudarydamas 2003 m. rugsėjo 9 d. lauko elektros darbų projektavimo ir statybos rangos sutartį, savo valia prisiėmė nuostolių riziką. Nors jis (apeliantas) teigia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis leido pagrįstai tikėtis, kad žemės nuomos sutartis nebus panaikinta, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad minėta sutartis buvo sudaryta neįsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį: 2003 m. gruodžio 10 d. minėta nutartis apeliacine tvarka buvo panaikinta ir teismo procesas buvo tęsiamas.

Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, nepiktnaudžiauti teise (CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d., 3 d.). Piktnaudžiavimas teise yra pagrindas atsisakyti ginti subjektinę teisę. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, t. y. tokių veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostolių (CK 6.253 str. 1 ir 5 d.). Žalos atlyginimas gali būti sumažintas ar reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas ir dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti arba jai padidėti (CK 6.282 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto reikalavimo priteisti reikalaujamą žalą pastaruoju pagrindu, nevertindamas žalą pagrindžiančių įrodymų (CPK 185 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia vertinti apelianto, profesionalaus verslininko, kuriam taikytini didesni atsakomybės kriterijai, veiksmus (neveikimą) kaip neatsargius ir nesąžiningus, pasireiškusius įsigyjant laikiną statinį tvorą, įregistruojant jį kaip statinį, turėjusį įtakos žemės nuomos sutarties sudarymui ne aukciono tvarka, vilkinant pradėti vykdyti žemės nuomos sutarties sąlygą – statyti sklype daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę su polifunkciniu centru ir ją eksploatuoti, šio objekto nesuprojektavus (projektas nepateiktas) ir nepradėjus statybos darbų, eksploatuojant ginčo žemės sklypą kitai, sutartimi nesutartai veiklai – automobilių stovėjimo aikštelės nuomai. Bylos duomenys įrodo, kad apeliantas ginčo sklype neketino vykdyti žemės nuomos sutartyje nustatytos sąlygos, o siekė nuomojamą žemės sklypą naudoti savo nuožiūra. Visos šios faktinės aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos išvada, ir dėl to būtų pagrindas atmesti apelianto reikalavimą atlyginti žalą, jei ji būtų įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad reikalaujam žala neįrodyta, o apelianto turėtos išlaidos nesusijusios su Vilniaus AVA neteisėtais veiksmais.

Dėl apelianto teiginio, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, naikint iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo spendimą nėra pagrindo. Glausti teismo sprendimo motyvai nereiškia, kad jų iš viso nėra, t. y., kad teismo sprendimas nemotyvuotas.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.